- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kino projektams šiemet planuojama paskirstyti 9,5 mln. litų valstybės lėšų, tai yra beveik 3 mln. litų daugiau nei pernai, sako Lietuvos kino centro direktorius Rolandas Kvietkauskas.
Pernai Kultūros rėmimo fondas ir Kultūros ministerija kino projektams paskirstė per 6,7 mln. litų.
„Tikimės, kad išaugęs kino finansavimas paskatins industrijos pagyvėjimą bei leis sėkmingai įgyvendinti daugiau ir įvairesnių projektų“, - antradienį per spaudos konferenciją sakė R.Kvietkauskas.
Neseniai pradėjęs veikti Kino centras yra sulaukęs 89 paraiškų dėl kino gamybos ir sklaidos projektų finansavimo. Jų priėmimas dar nebaigtas. Be to, 136 paraiškos perimtos iš Kultūros rėmimo fondo.
Kiek projektų šiemet gali gauti valstybės paramą, Kino centro vadovas teigė, kad dar sunku pasakyti. Jis priminė, jog pernai valstybės lėšų sulaukė per 40 projektų.
„Mūsų siekis – turėti daugiau gero lietuviško kino“, - teigė jis.
R.Kvietkauskas pranešė, kad sprendimai dėl projektų finansavimo bus priimti kovą.
„Bet kokiu atveju šiemet turėtų būti baigti keturi vaidybiniai filmai“, - tvirtino jis.
Kino centro direktorius pabrėžė, kad maksimali suma, į kurią galėtų pretenduoti pilno metro vaidybinis filmas - 2,2 mln. litų. Tačiau valstybės parama negali viršyti 50 proc. viso kūrinio biudžeto arba ne daugiau kaip 75 proc. biudžeto, jeigu tai eksperimentinis filmas.
R.Kvietkauskas per spaudos konferenciją minėjo, kad bus stengiamasi atsisakyti praktikos, kai to paties filmo kūrimas po truputį finansuotas kelerius metus, dėl to gerokai išaugdavo jo kaina.
„Nusiteikimas būtų projektą sutalpinti į maksimum dvejus metus“, - sakė Kino centro vadovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad žiūrovų susidomėjimas lietuvišku kinu auga, nepaisant to, kad kino teatrą turi net ne kiekvienas didesnis miestas.
Šiuo metu prie Kino centro formuojama Kino taryba, kurios ekspertai vertins valstybiniam finansavimui gauti pateiktus kino projektus, teiks siūlymus dėl kino projektų valstybinio finansavimo, vertins kino projektų įgyvendinimo rezultatus bei pasiūlymus.
Kino kūrėjų asociacijos yra pateikusios 15 ekspertų kandidatūras į Kino tarybą. Joje dirbs septyni ekspertai. Dėl tarybos narių žadama sutarti dar šios savaitės pabaigoje.
R.Kvietkauskas pabrėžė, kad projektai, susiję su kuriuo nors Kino tarybos nariu, negalės tikėtis sulaukti finansavimo.
„Mes nekalbame apie jokius nusišalinimus. Projektai, su kuriais Kino tarybos narys susijęs, nėra svarstomi, negali gauti paramos“, - pabrėžė jis.
Šiemet lietuvišką kiną Kino centras planuoja pristatyti keturiuose dideliuose tarptautiniuose festivaliuose –mugėse – Berlyno, Kanų, Šefildo ir Ansi kino festivaliuose - bei maždaug dešimtyje užsienio šalių.
Lietuvos kino centras – valstybinė institucija, įsteigta 2012 metais. Pagrindiniai centro veiklos tikslai – skatinti ilgalaikį Lietuvos kino srities vystymąsi ir konkurencingumą, bei dalyvauti formuojant veiksmingą valstybės kino politiką. Šiuo metu centre dirba devyni žmonės, iš viso jų bus 15.
Pagal įstatymą, Lietuvos kino centras koordinuoja nacionalinio kino gamybą, administruoja valstybės lėšas kino sričiai plėtoti, atstovauja Lietuvai užsienio ir tarptautinėse organizacijose, tvarko Filmų registrą, suteikia filmams žiūrovų amžiaus cenzo indeksus, organizuoja Kino tarybos veiklą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui apdovanoti J. Glemža, R. Jaloveckas
Minint Tarptautinę paminklų ir paminklinių vietų apsaugos dieną, Kultūros paveldo departamento (KPD) medaliu „Už nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui“ ketvirtadienį apdovanoti Jonas Rimantas Glemža ir Romanas Jaloveckas, keliems architekt...
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti9
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga2
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...
-
Maironio lietuvių literatūros muziejui toliau vadovaus D. Cibulskienė1
Maironio lietuvių literatūros muziejui ir toliau vadovaus Deimantė Cibulskienė, pranešė Kultūros ministerija. ...
-
Spektaklyje „Atžalynas“ – vertybių priminimas
Gegužės 3 d. 18 val. Žvejų rūmuose Klaipėdos žiūrovų lauks režisieriaus Jono Vaitkaus spektaklis „Atžalynas“, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) pastatytas prieš daugiau nei dešimt metų. ...
-
R. Jatkevičiūtės-Kasparavičienės sielos peizažai
Šiandien Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Drobė“ atidaroma Raimondos Jatkevičiūtės-Kasparavičienės (1959–2023) tapybos darbų paroda „Virš debesų“. ...
-
Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos lankytojų centrui – ypatinga dovana
Dr. Saulius Bučas Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos lankytojų centrui įteikė ypatingą dovaną – maždaug 7 tūkst. metų senumo mezolito pabaigos kirvuką iš elnio rago. Mokslininkas rado jį parko teritorijoje, pajūrio ruo...
-
Tarptautinis B.Dvariono konkursas – muzikos pasaulio „viršūnių“ susitikimas
XII-asis Tarptautinis Balio Dvariono jaunųjų pianistų ir smuikininkų konkursas į Lietuvą pritraukė ne tik jaunuosius talentus beveik iš 20 valstybių, bet ir pasaulinio garso muzikus, kurie tuos talentus vertins. Vienas iš jų &ndash...
-
Vyriausybė – už Kultūros pagrindų įstatymo projektą, numatantį tolygų paslaugų teikimą3
Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė Kultūros politikos pagrindų įstatymo projektui, kuriame numatomas tolygus kultūros paslaugų teikimas, kūrybos ir saviraiškos laisvės principai. ...
-
G. Kuprevičius: esu vietinės reikšmės kompozitorius ir tai man patinka17
Kompozitorius Giedrius Kuprevičius šiemet mini 80 metų jubiliejinę sukaktį. Sveiko humoro jausmo nestokojančio iškilaus kūrėjo jubiliejų Kauno valstybinė filharmonija paminės dviem reikšmingais koncertais. Su šarminguoju M...