Kernavės kultūriniame rezervate atidaryta nauja ekspozicija

Valstybiniame Kernavės kultūriniame rezervate, pasaulio paveldo objekte, atidaryta nauja, moderni Kernavės archeologinės vietovės muziejaus ekspozicija.

Ji atidaryta rekonstruotame  muziejaus pastate, pranešė rezervato direkcija.

Ekspozicijos atidarymas - beveik septynerius metus trukęs projektuotojų, statybininkų, archeologų ir muziejininkų darbo rezultatas.

Muziejuje yra trys ekspozicijų salės, kuriose pristatoma Kernavės archeologinė vietovė, priešistorė ir viduramžiai (XIII-XIV amžiai).

Po rekonstrukcijos ekspozicijų salių plotas išaugo beveik penkis kartus, padidėjo ir eksponatų skaičius.

Unikalūs, daugiau kaip per tris archeologinių tyrimų dešimtmečius sukaupti vertingiausieji eksponatai pristatomi teminiu-chronologiniu principu. Po ilgamečių, nuo 1979 metų vykdomų, archeologinių tyrimų sukaupta per 20 tūkst. radinių.

Anot pranešimo, greta archeologinių eksponatų pateikiamos archeologinės rekonstrukcijos, o atkurtų archajiškų gamybos procesų ir gyvenimo būdo pristatymas vaizdo monitoriuose leidžia ekspozicijos lankytojui „prakalbinti“ eksponatus.

Įrengtos naujos edukacinės dirbtuvės, modernios restauravimo dirbtuvės, rinkinių saugyklos. 185 vietų salė skirta edukacinių ir mokslo populiarinimo filmų demonstravimui, kultūrinio paveldo propagavimui, renginiams.

Kernavės archeologinė vietovė - daugiasluoksnis priešistorinių vertybių kompleksas. Išlikę nepažeisti ar mažai pažeisti įvairių laikotarpių priešistorinių gyvenviečių kultūriniai sluoksniai ir laidojimo paminklai aprėpia visas epochas nuo epipaleolito iki ankstyvųjų viduramžių. Kernavė, kaip ilgos apgyvendinimo trukmės vieta, anot specialistų, ypač svarbi viso Baltijos regiono priešistorei pažinti.

Kernavės pilys ir miestas sunyko po 1390 metų kryžiuočių antpuolio. Po jo gyventojai kūrėsi viršutinėje Neries terasoje, palikdami iki šių dienų beveik nepažeistus priešistorės ir viduramžių kultūrinius sluoksnius.

Kultūrinis rezervatas čia įsteigtas 1989 metais siekiant išsaugoti teritorinį kultūros paveldo objektų kompleksą. Jame šiuo metu žinoma ir įteisinta 18 archeologijos, istorijos ir kultūros vertybių: penki piliakalniai, Kernavės senojo miesto vieta (XIII-XIV amžiai), Kernavės senosios bažnyčios vieta, Kernavės senovės gyvenvietė, XIII-XIV amžių Kernavės kapinynas, kiti objektai.

Kernavės archeologinė vietovė, pripažįstant jos išskirtinę pasaulinę vertę, 2004 metais įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Tai trečiasis UNESCO Pasaulio paveldo objektas Lietuvoje. Į Pasaulio paveldo sąrašą taip pat yra įrašyti Vilniaus miesto senamiestis ir Kuršių Nerija.