Kėlęs šiurpulį ir pasigėrėjimą knygos riteris

Prieš 70 metų Laisvės alėjoje Jonas Petronis įkūrė privačią leidyklą, prekiavo muzikine literatūra, pradėjo spausdinti lietuvių kompozitorių kūrinius, didžiulį dėmesį skirdamas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybai.

Paklausos diktatas

„Jonas Petronis – knygos riteris, gražiausius savo dešimtmečius paklojęs po šios įnoringos damos kojomis. Jo meilė knygai, ar gutenbergiška, ar mažvydiška ja vadintume, kelia šventą šiurpulį ir pasigėrėjimą. Su tokiais žmonėmis sunku. Be jų – neįmanoma“, – taip taikliai rašytojas Petras Palilionis apibūdino 2005-aisiais mirusį pirmąjį profesionalų muzikos leidėją Lietuvoje.

Tarpukariu Kaune susidraugavęs su knygomis (ne vienus metus dirbo Šv.Kazimiero draugijos knygyno vedėju, J.Karvelio ir J.Rinkevičiaus prekybos namų knygynuose), J.Petronis po pirmosios sovietų okupacijos bangos, 1942 m. pradėjo prekiauti lietuvių kompozitorių gaidų leidiniais.

Pradėjo „Pajūriais“

Iš pradžių J.Petronis supirkdavo iš gyventojų pavienių gaidų egzempliorius, tarp kurių buvo jį žavėjusios dainos „Pajūriais“ natos – jos tapo pirmuoju J.Petronio leidiniu.

Pasirodo, šios jam patikusios melodijos autorius buvo pažįstamas kompozitorius Viktoras Kuprevičius, o žodžiai – Petro Babicko. V.Kuprevičius buvo labai patenkintas išspausdintu kūriniu ir atnešė dar kelis naujus. Štai tada J.Petronis nutarė pats spausdinti ir dauginti gaidas. Po to buvo išspausdinti kelių Antano Račiūno, Juozo Gruodžio, kitų lietuvių kompozitorių kūrinių natos.

Anot paties J.Petronio, reikėjo didinti gaidų pasiūlos įvairovę, nes pirkėjams vien lietuvių autorių kūrinių buvo maža. Tad jis užmezgė ryšius su kitų šalių muzikos leidėjais, ir į knygyną pradėjo iš užsienio plaukti pašto siuntos su klasikine, instrumentine, pramogine bei kita muzikine literatūra, kurios dalį perleisdavo kitiems knygynams Lietuvoje.

Neatsisakydavo padėti

1943 m. Jadvyga Čiurlionytė pasiūlė išleisti M.K.Čiurlionio kūrinių, o Stasys Šimkus – parduoti dalį jo Italijoje ir Vokietijoje išleistų kūrinių. Beje, vėliau J.Čiurlionytė užėjo pas J.Petronį į knygyną ir paprašė avanso – neturinti pinigų maistui.

„Žiūriu pro langą – sunkvežimio kėbule sėdi jos dukrelė ir Kazys Boruta, sukrauti baldai... Matyt, jau buvo apsisprendusi su juo kartu gyventi. Atidaviau, ką knygyno kasoje tuo metu turėjau“, – rašė savo prisiminimuose J.Petronis, apie kurio gerą širdį ir dosnumą sklido legendos.

Po karo J.Petronis buvo pakviestas į valstybinę grožinės literatūros leidyklą „Vaga“, kurioje ne vieną dešimtmetį dirbo gamybos skyriaus viršininku, direktoriaus pavaduotoju gamybos reikalams. Šiam leidėjui sunkiausios savaitės dienos buvo šeštadienis ir sekmadienis, nes, kaip pats sakė, tokiomis dienomis negalėjo eiti į darbą. Mat jis nepaisė darbo valandų, neatostogavo, buvo nepaprastai reiklus sau ir kitiems.

Pagerbė knyga

Vokietmečiu muzikos kūrinių natų leidybai ir prekybai pasišventęs J.Petronis buvo itin dėmesingas M.K.Čiurlionio kūriniams. Būtent šis kompozitorius 1989 m. supažindino J.Petronį su vienu iš šiomis dienomis pasirodžiusios knygos „Leidėjas Jonas Petronis“ sudarytoju KTU profesoriumi Dariumi Kučinsku, kuris anuomet dirbo M.K.Čiurlionio dailės muziejuje.

Per dešimtmetį J.Petronis su D.Kučinsku baigė išleisti visą mūsų tautos genijaus muzikinę kūrybą.

Iš 94 savo gyvenimo metų J.Petronis net 50 atidavė knygų leidybai. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (K.Donelaičio g. 8) veikia Muzikos leidinių skyriaus parengta paroda, skirta J.Petroniui. Čia eksponuojama ir naujausia D.Kučinsko su docentu Romualdu Misiukevičiumi sudaryta išsami knyga apie J.Petronį.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių