Šiaulių universiteto Humanitariniame fakultete antrus metus ispanų kalbos studentus moko dėstytojas iš Ispanijos Hectoras Sanchezas Mouriz. Linksmas, išvaizdus, mėgstantis bendrauti jaunas vyras jau spėjo priprasti prie lietuviško klimato, gyvenimo būdo. Tiesa, ispanui nelabai patinka anksti prasidėjusi tikra žiema. Nuo šalčio vyrą gelbėja šilti drabužiai ir karšta kava. Apie gyvenimą Lietuvoje Hektoras sutiko papasakoti plačiau.
Hectorai, iš kokio Ispanijos krašto esate kilęs?
Gimiau ir užaugau Lugo mieste, kuris yra Galicijos regione. Galicija yra Ispanijos pakraštyje, Šiaurės vakaruose. Nuo mano namų iki Portugalijos – vos 180 kilometrų. Galicija ribojasi su dviem kitais Ispanijos regionais, taigi čia susikerta įvairios skirtingos kultūros. Manau, tai labai gera vieta gyventi.
Kodėl tapote ispanų kalbos dėstytoju? Gal šeimoje yra daugiau pedagogų?
Ne, mano mama yra medicinos sesuo, tėtis turi nuosavą verslą – yra mėsos parduotuvių tinklo savininkas. Nuo vaikystės labai domėjausi ispanų kultūra, kalba. Užaugęs jau gerai žinojau, ką noriu studijuoti. Santjago de Compastela universitete baigiau ispanų filologijos bakalauro studijas. Magistrantūrą baigiau Madride – pasirinkau ispanų kaip užsienio kalbos dėstymo studijų programą.
Svajojote keliauti, išvažiuoti dirbti į užsienį?
Manau, kiekvienas jaunas žmogus turi keliauti, susipažinti su įvairiomis kultūromis. Pirmą kartą į užsienį išvykau pagal Erasmus mainų programą – metus studijavau Airijoje. Baigęs magistro studijas grįžau į savo gimtąjį miestą, dirbau vidurinėje mokykloje, kurioje mokoma įvairių kalbų. Ieškojau galimybių kur nors išvažiuoti. Išsiunčiau savo gyvenimo aprašymą į Šiaulių universiteto Humanitarinį fakultetą, ir mane pakvietė.
Kodėl pasirinkote Lietuvą?
Visada labai domėjausi Baltijos šalimis. Manau, šiuo metu Lenkija, Lietuva, Latvija ir Estija turi didelių galimybių, tai yra patrauklios šalys, čia bet kokios srities profesionalas gali išbandyti save.
Čia atvažiavusį ispaną turėjo ištikti kultūrinis šokas?
Taip, iš tiesų. Kai atvažiavau praėjusių metų rugsėjį, iš pradžių viskas stebino – oras, kultūra, žmonės, ramybė. O labiausiai netikėtas buvo 25 laipsnių šaltis vasario mėnesį. Bet pripratau, dabar čia gerai jaučiuosi. Tiek daug gražių merginų niekur kitur pasaulyje nesu matęs.
Šiauliai – nedidelis, gana ramus miestas. Kaip leidžiate laisvalaikį?
Labai mėgstu sportuoti, 5 kartus per savaitę lankausi sporto klube. Ten klube susiradau keletą labai gerų draugų. Mėgstu ir naktinius klubus. Kita mano aistra – kelionės. Kartą per mėnesį stengiuosi dviem ar trims dienoms išvykti į kurią nors Europos vietą. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę buvau Osle, Norvegijoje. Kelionė labai patiko.
Ar pripratote prie lietuviškų valgių?
Man tikrai patinka cepelinai, bet, prisipažinsiu, nemėgstu šaltibarščių. Pamėgau juodą duoną, kurios nėra Ispanijoje. Lietuvoje kepama tikrai labai gera juoda ir balta duona. O šiaip parduotuvėse visko galima nusipirkti – daug kas atvežama iš Ispanijos, Italijos. Nusiperku ir gero ispaniško alyvuogių aliejaus, kurį tiesiog dievinu.
Gal jau kalbate lietuviškai?
Galiu pasakyti: ačiū, iki, labas, kaip sekasi, labai gerai, man labai patinka kava su pienu, mano vardas Hektoras, aš dirbu ispanų dėstytoju Šiaulių universitete, turiu dvidešimt aštuonis metus, šalta, karšta, batonas, duona, pienas, obuoliai, pomidorai...
Ar jums patinka dėstytojo darbas?
Labai patinka! Turiu daug paskaitų, dėstau ispanų kalbą ne tik lietuviams, bet ir Erasmus studentams. Džiaugiuosi, kad mano studentams patinka studijuoti ispanų kalbą, per paskaitas sulaukiu daug klausimų ne tik apie ispanų kalbą, bet ir apie kultūrą.
Ar ispanai domisi kitų šalių kultūra?
Ispanai mėgsta keliauti, bet ne taip dažnai išvažiuoja gyventi svetur. Tiesa, dabar ekonominė situacija nėra gera, jauni žmonės priversti ieškoti darbo kitose šalyse.
Tikriausiai ispanai labai vertina savo šalies klimatą, gerą maistą?
Svarbu ne tik oras ir maistas, bet ir socialinis gyvenimas – mes labai mėgstam bendrauti, ilgas valandas leidžiame baruose, kavinėse. Mano gimtasis miestas yra panašaus dydžio kaip Šiauliai, bet mieste pilna kavinių, restoranų, klubų, ir jie dažniausiai būna pilni. Kasdien po darbo ispanai renkasi pabendrauti, aptarti reikalus, atsipalaiduoti.
Ar dažnai grįžtate namo?
Ispanijoje praleidau savo vasaros atostogas. Grįžtu Kalėdoms. Mano šeimoje Kalėdos labai svarbi šventė, kaip ir visiems ispanams. Manau, Ispanijoje Kalėdos švenčiamos panašiai kaip ir Lietuvoje, nes dauguma ispanų yra katalikai. Mano šeimai tai yra didžiausia metų šventė. Visi susirenkam gruodžio 24 dieną mano tėvų namuose. Susirenka 15-16 žmonių: mano tėvai, mano brolis ir sesuo su šeimomis, visada atvažiuoja ir giminaičių iš Madrido.
Per Kalėdas svarbu visai šeimai būti kartu, kalbėtis apie praeinančius metus. Aišku, svarbu ir dovanos – vieni kitiems dovanojam daug dovanų.
Ar jau paruošėte dovanas namiškiams?
Dar ne. Būtinai ką nors parvešiu iš Lietuvos. Pirksiu kūčiukų, šokolado.
Kokie patiekalai būna ant jūsų kalėdinio stalo?
Per šventes valgom daug žuvies ir jūros gėrybių – tai tipiška mano regione. Be to, valgom keptą kalakutą, tradicinį labai saldų migdolinį pyragą „turron“. Ir, žinoma, geriam ispanišką vyną.
Gyvenate čia antri metai. Kur patrauksite kitais metais?
Per kalėdines atostogas turėsiu laiko pagalvoti apie savo ateitį. Man tikrai čia patinka dirbti, mane supa puikūs žmonės, visada prireikus sulaukiu pagalbos. Galbūt čia pasiliksiu dar vienerius metus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Valdovų rūmuose atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą3
Valdovų rūmų Didžiajame kieme ketvirtadienį atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą. ...
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“116
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui2
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...
-
Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė
Antradienį Lietuvoje prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema šiemet – Europos Sąjunga (ES). ...
-
Finaliniai B. Dvariono konkurso akordai: nuo rečitalių koncertų salėse iki kelionių į Disneilendą
Jau dvyliktą kartą jaunuosius smuikininkus ir pianistus iš viso pasaulio į Lietuvą pakvietęs Tarptautinis Balio Dvariono konkursas šį savaitgalį išrinko pačius geriausius. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje konkurso f...
-
S. Karunatilaka: tikiuosi, kad mes šio to pasimokysim iš pasakojimų, persmelktų mūsų patirties
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis, ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...