Kalbininkai: žodį „ledkrušys“ vartoti galima. Bet geriau nereikia

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkė Irena Smetonienė teigia, kad žodis „ledkrušys“, kurį kauniečiai verslininkai nori paversti prekės ženklu, nieko blogo nereiškia. Tačiau jo esą derėtų privengti dėl bendrinėje kalboje „prilipusios“ neigiamos reikšmės.

Nieko blogo

Kaip jau skelbėme, bendrovė „Tauro ženklas“ pradėjo platinti „Ledkrušiu“ pavadintą smėlio ir druskos mišinį, skirtą tirpdyti gatves ir šaligatvius dengiantį ledą. Produktas sulaukė tiek susidomėjimo, kad verslininkai sumanė užpatentuoti prekės ženklą „Ledkrušys“.

I.Smetonienė portalui teigė, kad tokio žodžio lietuvių kalboje nėra, ir „ledkrušys“ taptų naujadaru. Šiame žodyje, anot jos, nėra nieko blogo: kaip ir linksmai pagarsėjęs ištiktukas „pyst“, žodis „krušti“ kilęs iš žemaičių tarmės ir reiškia toli gražu ne tai, kas pirmiausiai šauna į galvą.

„Jis nėra toks baisus, kaip pasirodė. Mano kolegė aukštaitė, išgirdusi šį žodį, į mane pasižiūrėjo didelėm akim. Bet čia yra panašiai kaip su tuo „pyst“, kuris visiems yra baisus, o man, kaip žemaitei, niekada neturėjo neigiamos reikšmės iki pat kol atvažiavau į Vilnių. Žodžio „krušti“ pati pirmoji reikšmė - „grūsti piestoje grūdus, kad nukristų luobos“, - sakė kalbininkė.

Tačiau ši reikšmė terminui „ledkrušys“ aiškiai netinka. „Ką reiškia „ledkrušys“? Šitas veiksmažodžio „krušti“ veiksmas čia turbūt yra neįmanomas. Antroji reikšmė - „grūsti, trinti, smulkinti“. Gal jie nori šito? Tai ir būtų „ledo smulkintuvas“, kam čia cirkus krėsti? - svarstė VLKK vadovė. - Nors man tai ir nebūtų baisu, bet štai stovi aukštaitė, suvalkietis ir dzūkas - ir visi šiurpsta.“

Žodis „krušti“ turi ir kitų reikšmių, bet visuomenėje paplitusio keiksmo tarp jų nėra. Viena iš reikšmių - „įkyriai siūlyti, brukti“. Taigi jeigu verslininkai klientams įkyriai siūlys pirkti savo produktą, bus galima drąsiai ir taisyklingai sakyti, kad jie kruša „Ledkrušį“.

Pašnekovė prisiminė, kad šis žodelis jos gimtojoje Žemaitijoje gerokai suglumino ir jos sutuoktinį bei kolegą, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekaną Antaną Smetoną. „Smetona pirmą kartą atvažiavo į Žemaitiją, kaip žentas, išgirdo panašių žodžių. Jis pakraupo“, - nusijuokė Kalbos komisijos vadovė.

Savo žemaitiškas šaknis labai vertinanti kalbininkė ir dabar mielai vartoja liaudies keiksmažodžiu paverstą žodelį. „Visai neseniai kažką pašiurpinau su tuo pačiu „krušti“, kai pasakiau, kad mes kruopų nekruštų nevalgome“, - sakė I.Smetonienė.

Prekės ženklo neuždrausi

VLKK vadovės teigimu, „Tauro ženklas“ gali registruoti prekės ženklą „Ledkrušys“. Esą tai leidžia liberali prekių ženklų registravimo tvarka. „Tai, kas dabar vyksta, mums labai nepatinka. Bėdų yra ne tik su prekių ženklais, bet ir su įstaigų bei įmonių pavadinimais. Prekių ženklų įstatymas yra, kaip aš kartais juokais vadinu, netautinis. Galima registruoti ką tik nori“, - sakė I.Smetonienė. Esą įstatymo normos leidžia registruoti praktiškai bet kokį prekės ženklą, o patentuojamiems pavadinimams taisyklingumo reikalavimų taikyti negalima.

„Kartais demokratiją suprantame kaip anarchiją, - atsiduso VLKK pirmininkė. - Bet, pavyzdžiui, Prancūzijoje sumąstyti neprancūzišką įstaigos pavadinimą ar prekės ženklą būtų tiesiog negražu.“

Pasak jos, yra buvę atvejų, kai Valstybinė kalbos inspekcija uždraudė prekės ženklą kaip barbarizmą. Tačiau verslininkams tai bėdų nesukėlė - jie tiesiog įregistravo prekės ženklą kitoje Europos Sąjungos šalyje.

Reklamai geriau nevartoti

Tačiau tai dar nereiškia, kad „Ledkrušio“ vardu verslininkai galės naudotis kaip tinkami. I.Smetonienės teigimu, jeigu šis prekės ženklas bus pradėtas vartoti, pavyzdžiui, reklamoje, verslininkai gali turėti rimtų nemalonumų.

„Galima įregistruoti visišką nesąmonę, pasidėti į stalčių ir džiaugtis - „štai, turiu“. Ir visai kitas dalykas - iškabinti tai viešai. Jeigu Kalbos inspekcija nors vieną tokį prekės ženklą paduotų į teismą, tai jau būtų precedentas“, - teigė VLKK pirmininkė.

Pasak jos, jeigu „Ledkrušys“ bus panaudotas reklamai, verslininkai gali užsitraukti sankcijas. „Čia yra lygiai taip pat kaip su tuo „pyst“. Jis yra galimas, žemaičiams suprantamas. Bet bendrinėje kalboje nereikėtų vartoti tokių žodžių, kurie turi kartais net ir neigiamą reikšmę. Jeigu žodis turi neigiamą  reikšmę ar, neduok Dieve, yra tapęs vulgarizmu, kaip tie du, apie kuriuos kalbame, jų bendrinėje kalboje viešai vartoti nereikėtų. Nors pats žodis yra nekaltas. Oi, tokių dalykų reikia vengti“, - reziumavo I.Smetonienė.


Šiame straipsnyje: ledkrušyspyst

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių