Kalbantis kranklys ir stebina, ir gąsdina

Panevėžio gamtos mokykloje apsigyvenęs juodasparnis kranklys savo unikaliu sugebėjimu kalbėti ir stebina, ir gąsdina. Krankliu pasigėrėję lankytojai negali patikėti, kad už atsuktą nugarą niurzgančiu seno žmogaus balsu juos išbara ne toks paniurėlis, o juodų tviskių plunksnų keterą atstatęs paukštis.

Dėl augintinio noro pasibarti Gamtos mokyklos darbuotojams netgi yra tekę aiškintis už tvoros gyvenantiems kaimynams. Nieko negirdėję apie juodaplunksnio gebėjimus žmonės susirūpino, ar tik į gyvūnus auginančios įstaigos teritoriją neįsibrovė koks piktavalis.

Didžiuliame stikliniame narve ant specialiai įrengtų medžio šakų strikinėjantis kranklys be lauktuvių atėjusiam svečiui iš karto parodo jo vietą – žmogaus balsu aiškiai ištaręs „ate“ oriai atsuka uodegą.

Apibara net prižiūrėtoją

Paukštis apibara net savo prižiūrėtoją Genovaitę. Vos tik ryte moteris pasirodo mokyklos kieme, kranklys skuba pasisveikinti – žvilgteli prie vieną langą, nustriksi iki kito ir snapu atkakliai beldžia į stiklą kviesdamas jam artimiausią žmogų.

Sudorojęs skirtus pusryčius – žalios mėsos gabaliukus, varškę ar kiaušinį, kranklys su jo narvą tvarkančia prižiūrėtoja užsimano rimtai pasikalbėti.

„Ir už šluotos griebia, ir snapu kelnes tampo – taip nori bendrauti, draugauti, kalbėtis“, – „Sekundei“ pasakojo Genovaitė.

Krankliui pats didžiausias malonumas būti prižiūrėtojos glostomam. Palenkęs galvytę paukštis valandų valandas leistųsi kasomas.

Tačiau vos tik Genovaitė susiruošia iš narvo, kranklys užsirūstina.

„Išeidama jau girdžiu, kad burbuliuoja nepatenkintas“, – iš augintinio unikalumo juokėsi prižiūrėtoja.

Kranklio sumanumas stebina Genovaitę. Moteris visą dieną gali vaikščioti pirmyn atgal po kiemą, paukštis tik į stiklą pabarbens bandydamas užšnekinti, bet vos tik moteris pasirodo su rankine, šis iškart šaukia: „Ate!“

Prižiūrėtoja tiki, kad kada nors iš augintinio išgirs ir labas. Nors mokyklos darbuotojai šitą žodį kartoja kantriai ir dažnai, paukštis užsispyrusiai jo netaria. Pasisveikina, bet – savo kalba.

Dažnai kranklį girianti Genovaitė tvirtina, kad paukštis jau išmoko tarti „geras“ pirmąjį skiemenį.

Degalinėje reketavo vairuotojus

Gamtos mokykloje kranklys apsigyveno 2006-ųjų gegužę. Tada dar nedidelį paukščiuką žmonės atvežė iš degalinės – kuro įsipilti atvažiavusius vairuotojus kranklys reketavo duoti lesti.

Drąsus paukštis nebuvo pavytas šalin tik todėl, kad jo kojelę puošė žiedas. Tačiau Gamtos mokykloje paaiškėjo, kad papuošalą krankliui užmovę ne paukščių migracijos kelius sekantys žieduotojai, o jo šeimininkė, ji ant žiedo dargi išgraviravo savo telefono numerį.

Moteris tik apsidžiaugė sužinojusi, į kieno rankas pateko jos augintinis. Nedrausmingas krankliukas šeimininkei jau buvo tapęs našta ir moteris noriai atidavė  augintinį į naujus namus.

„Net nežinom, kada kranklys išmoko kalbėti. Niekas jo specialiai nemokė“, – stebisi Gamtos mokyklos gyvūnų prižiūrėtoja Miglė Grudzinskaitė.

Netrukus iš savo stiklinio narvo juodasparnis persikraustys į pastogę mokyklos tvartelyje.

Darbuotojai juokauja, kad iki pavasario paukštis gali išmokti ne tik naujų žodžių, bet ir bliauti tvarto garde besispardančio asilo balsu.

Panevėžio gamtos mokykloje apsigyvenęs juodasparnis kranklys savo unikaliu sugebėjimu kalbėti ir stebina, ir gąsdina. Krankliu pasigėrėję lankytojai negali patikėti, kad už atsuktą nugarą niurzgančiu seno žmogaus balsu juos išbara ne toks paniurėlis, o juodų tviskių plunksnų keterą atstatęs paukštis.

Dėl augintinio noro pasibarti Gamtos mokyklos darbuotojams netgi yra tekę aiškintis už tvoros gyvenantiems kaimynams. Nieko negirdėję apie juodaplunksnio gebėjimus žmonės susirūpino, ar tik į gyvūnus auginančios įstaigos teritoriją neįsibrovė koks piktavalis.

Didžiuliame stikliniame narve ant specialiai įrengtų medžio šakų strikinėjantis kranklys be lauktuvių atėjusiam svečiui iš karto parodo jo vietą – žmogaus balsu aiškiai ištaręs „ate“ oriai atsuka uodegą.

Apibara net prižiūrėtoją

Paukštis apibara net savo prižiūrėtoją Genovaitę. Vos tik ryte moteris pasirodo mokyklos kieme, kranklys skuba pasisveikinti – žvilgteli prie vieną langą, nustriksi iki kito ir snapu atkakliai beldžia į stiklą kviesdamas jam artimiausią žmogų.

Sudorojęs skirtus pusryčius – žalios mėsos gabaliukus, varškę ar kiaušinį, kranklys su jo narvą tvarkančia prižiūrėtoja užsimano rimtai pasikalbėti.

„Ir už šluotos griebia, ir snapu kelnes tampo – taip nori bendrauti, draugauti, kalbėtis“, – „Sekundei“ pasakojo Genovaitė.

Krankliui pats didžiausias malonumas būti prižiūrėtojos glostomam. Palenkęs galvytę paukštis valandų valandas leistųsi kasomas.

Tačiau vos tik Genovaitė susiruošia iš narvo, kranklys užsirūstina.

„Išeidama jau girdžiu, kad burbuliuoja nepatenkintas“, – iš augintinio unikalumo juokėsi prižiūrėtoja.

Kranklio sumanumas stebina Genovaitę. Moteris visą dieną gali vaikščioti pirmyn atgal po kiemą, paukštis tik į stiklą pabarbens bandydamas užšnekinti, bet vos tik moteris pasirodo su rankine, šis iškart šaukia: „Ate!“

Prižiūrėtoja tiki, kad kada nors iš augintinio išgirs ir labas. Nors mokyklos darbuotojai šitą žodį kartoja kantriai ir dažnai, paukštis užsispyrusiai jo netaria. Pasisveikina, bet – savo kalba.

Dažnai kranklį girianti Genovaitė tvirtina, kad paukštis jau išmoko tarti „geras“ pirmąjį skiemenį.

Degalinėje reketavo vairuotojus

Gamtos mokykloje kranklys apsigyveno 2006-ųjų gegužę. Tada dar nedidelį paukščiuką žmonės atvežė iš degalinės – kuro įsipilti atvažiavusius vairuotojus kranklys reketavo duoti lesti.

Drąsus paukštis nebuvo pavytas šalin tik todėl, kad jo kojelę puošė žiedas. Tačiau Gamtos mokykloje paaiškėjo, kad papuošalą krankliui užmovę ne paukščių migracijos kelius sekantys žieduotojai, o jo šeimininkė, ji ant žiedo dargi išgraviravo savo telefono numerį.

Moteris tik apsidžiaugė sužinojusi, į kieno rankas pateko jos augintinis. Nedrausmingas krankliukas šeimininkei jau buvo tapęs našta ir moteris noriai atidavė  augintinį į naujus namus.

„Net nežinom, kada kranklys išmoko kalbėti. Niekas jo specialiai nemokė“, – stebisi Gamtos mokyklos gyvūnų prižiūrėtoja Miglė Grudzinskaitė.

Netrukus iš savo stiklinio narvo juodasparnis persikraustys į pastogę mokyklos tvartelyje.

Darbuotojai juokauja, kad iki pavasario paukštis gali išmokti ne tik naujų žodžių, bet ir bliauti tvarto garde besispardančio asilo balsu.


Šiame straipsnyje: kranklys

NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių