Kaip prieš šimtmetį gyveno Klaipėdos krašto žvejai

Minint Klaipėdos krašto dieną, uostamiesčio Etnokultūros centre klaipėdiečiams pristatoma unikali istorinė paroda „Klaipėdos krašto žvejų gyvenimas XX a. pirmoje pusėje“, kurią papildys Klaipėdos universiteto doc. dr. Nijolės Strakauskaitės paskaita.

Parodoje eksponuojamos senųjų Juodkrantės atvirukų bei fotografijų kopijos iš buvusios Juodkrantės gyventojos Elisabeth Kluwe (1920-2005) sukaupto ir 2008 m. gimtinei padovanoto dokumentų archyvo.

E.Kluwe gimė Juodkrantės žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo vietinės savivaldos institucijoje. 1943 m. E.Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir daug metų gyveno Varelyje, netoli Oldenburgo, kur ir mirė sulaukusi 85-erių.

Gyvendama Vokietijoje E.Kluwe aktyviai dalyvavo Klaipėdos krašto pabėgėlių kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą. Ji buvo ir viena iš iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, JAV, Angliją, Švediją), išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus 50 metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E.Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčios renovacijai.

Beveik keturis dešimtmečius bendraudama su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E.Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą. Jo svarbą pirmiausia suvokė patys ikikarinės Juodkrantės gyventojai, padėję jį papildyti ir pavadindami „Juodkrantės Biblija“.

Pasak su šia moterimi daug bendravusios istorikės N.Strakauskaitės, E.Kluwe nekeikė likimo, kad ne savo noru turėjo palikti gimtinę, o atsidavė ypatingai veiklai - telkti buvusius juodkrantiškius, išsibarsčiusius po platųjį pasaulį, ir rinkti visą įmanomą medžiagą apie Juodkrantę, Kuršių neriją. E.Kluwe tikėjo, kad jos pasakojimai apie praeitį padės dabartiniams gyventojams pamilti ir branginti šį kraštą taip pat stipriai, kaip mylėjo ji pati.

Istorikės nuomone, E.Kluwe fotoalbumas - neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

Ekspozicijoje įamžinti pajūrio kraštovaizdžio akcentai, charakteringi žvejų ir jų šeimų tipažai, būdingi žvejų bruožai, jų apranga, laivai, nendrių stiebais dengtos pajūrio sodybų pastogės. Tai leidžia tarsi sugrįžti prie praėjusio šimtmečio slenksčio ir pajusti ypatingą sąsają su Klaipėdos krašto žvejų aplinka.

N.Strakauskaitės ir Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro parengta paroda uostamiestyje veiks iki vasario 17 d. Per jos pristatymą šiandien 16 val. skambės pamario karšto dainos, kurias atliks juodkrantiškių ansamblis „Aušrinė“.