Kai kuriuose muziejuose nėra ne tik signalizacijos, bet ir elektros

Po Tytuvėnų tragedijos, kai sudegė restauruotas vienuolynas ir bažnyčia bei joje eksponuoti vertingi religiniai dirbiniai, Kultūros ministerija svarsto, kaip muziejus apsaugoti nuo gaisrų ir vagysčių.

Didžiuosiuose muziejuose jau įrengta moderniausia ugnies gesinimo sistema dujomis, tačiau daugelyje mažų muziejų nėra ne tik apsaugos, kai kuriuose – išvis balanos gadynė, praneša LRT Televizijos laida „Panorama“.

1863-ųjų sukilimo muziejus Paberžėje – vienas iš objektų, dėl kurių apsaugos po Tytuvėnų tragedijos buvo ne kartą viešai kalbėta. Muziejus yra miškuose, nuo Kėdainių nutolęs per 30 kilometrų. Baimintasi, kad čia saugomi vertingi tėvo Stanislovo sakraliniai drabužiai, paveikslai iš barono Šilingo dvaro gali dingti greičiau nei į Paberžę atvyks pareigūnai.

Šiandien muziejuje jau įrengta moderni signalizacija, specialiai dėl muziejaus apsaugos nuo gaisrų padaryta išimtis reformuojant priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padalinius kaimuose.

„Jau Kada dvaras būtų supleškėjęs, kol atvažiuotų gaisrininkai, todėl Mėgėnų kaime, už 4 kilometrų nuo Paberžės, nepanaikintas gaisrinis padalinys ir sudaryta sutartis. Kilus gaisrui, jie prisistatytų iš karto“, – teigė 1863 metų sukilimo muziejaus vadovė Regina Galvanauskienė.

Tačiau daugelis muziejų, priklausančių savivaldybėms ar viešosioms įstaigoms, Muziejų asociacijos teigimu, nėra apsaugoti nei nuo vagysčių, nei nuo gaisrų.

Vienas tokių – Povilo Višinskio memorialinis muziejus Kelmės rajone. Čia galima susipažinti su P. Višinskio gyvenimu ir lietuvių literatūros klasikės Julijos Beniuševičiūtės-Žemaitės kūryba, laiškais.

Pasak vienintelės muziejaus darbuotojos, XIX amžiaus namas nešildomas nuo 1965-ųjų. Nuo gaisro čia saugo tik du gesintuvai. Negana to, sodyboje – dar balanos gadynė.

„Signalizacija jau seniai nebeveikia, neturime nei signalizacijos, nei telefono. Telefonas yra tik mūsų troboje“, – pasakojo P. Višinskio memorialinio muziejaus darbuotoja Aldona Janavičienė.

Moteris gyvena šalia muziejaus ir sako pro langus stebinti, kad niekas neįsilaužtų.

Kultūros ministerija teigia, kad priešgaisriniai reikalavimai patvirtinti dar 2005 metais. Tačiau ne visi muziejai jų paiso.

„Muziejų įstatyme yra labai vienareikšmiška nuostata, kad nesvarbu, kokios teisinės formos yra muziejus, jo steigėjas privalo užtikrinti tinkamą eksponatų priežiūrą ir apsaugą“, – tvirtina Kultūros ministerijos Informacinės visuomenės plėtros skyriaus vyr. specialistė Rūta Pileckaitė.

Pasak paveldosaugininkų, apsauga nuo gaisrų muziejuose šiandien yra ydinga. Tik kelios kultūros įstaigos saugo savo eksponatus, įrengia modernią sistemą, kai ugnis gesinama specialiomis dujomis, nelaukiant, kol atvažiuos priešgaisrinės tarnybos.

„Vien paveldo statinio apsauga nereiškia, kad bus apsaugotos tos vertybės, kurios yra tame muziejuje. Nes iš esmės priešgaisrinė statinio apsauga apsaugo muziejaus darbuotojus – laiku juos įspėja, kad jie išeitų per tam tikrą skaičių minučių ir paliktų savo vertybes. Tai čia vertybės, kurios yra statinyje, nebus išsaugotos“, – sako Kultūros paveldo departamento direktorės pavaduotojas Algimantas Degutis.

Valstybės kontrolė, atlikusi Kultūros ministerijos veiklos auditą, pabrėžia, kad būtina nustatyti ir kultūros vertybių tikrąją vertę. Šiuo metu dalis muziejų eksponatų, tai yra apie 3 mln. vienetų, įvertinti simboliniu vienu litu. Taigi vagystės ar gaisro atveju, būtų sunku nustatyti ir nuostolį.

Visus muziejų eksponatus žadama įvertinti per aštuonerius metus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių