K. Smoriginas apie patirtą klastingą ligą: Dievas mane paglostė

Liga ar kūno negalavimai kasdienybės greitkeliuose užklumpa netikėtai.  Iš tiesų liga – tai ženklas ar priminimas kažko svarbaus ar tiesiog galimybė sustoti ir pamąstyti, ką dariau ne taip. Todėl aukščiausiasis, siųsdamas ligą, elgiasi kaip tinkamas: kartais pagrūmoja, kartais – paglosto.

„Mane Dievas  paglostė,- šį antradienio vakarą LNK laidoje „Pasaulis X„ sakys  aktorius, režisierius Kostas Smoriginas, po sunkios ligos vėl sugrįžęs į pilnavertį gyvenimą. - Neturėjau saiko, labiausiai – darbui,  o tai viena iš dešimt žmogiškų nuodėmių, žinoma, neturėjimas saiko išgėrinėjimui, rūkymas taip pat padarė savo“.

Iki klastingos ligos proveržio aktoriaus gyvenimas buvo pragariškas, bet K.Smoriginas mėgo tokį gyvenimą – be pauzių. Po begalės koncertų ir spektaklių – nuovargis, stresas, emocinė įtampa. Ir nors Kostas Smoriginas nuolat balansuodavo ant išsekimo ribos, jis vis dar manė sugebėsiantis atlaikyti milžinišką darbo krūvį. Pasak aktoriaus, jis pats  savanoriškai pasirinko kūną ir sielą alinančią  profesiją, kurioje neįmanoma pasitaupyti ar saugotis. Menininkas šiandien puikiai supranta, kad piktnaudžiavimo darbu pasekmės skaudžios, nežiūrint to, jis nuolat siekė geriausio rezultato ir filmavimo aikštelėje, ir scenoje. Menininkas suprato, jog mene, kaip ir gyvenime, sukrečia tik tikri dalykai.

„Negaliu pasakyti, kad nieko tokio neatsitiko. Suprantu, kad tai – perspėjimas, todėl stengiuosi susitaikyti tiek su Dievu, tiek su savimi pačiu", - sako aktorius. Klastinga liga praturtino ne tik aktoriaus išgyvenimus, potyrius, bet ir kūrybą, kurioje atsirado daugiau  šilumos, meilės, mažiau pykčio.

Bioenergetikas Aleksandras Sabutis, ne kartą pats patyręs klinikinę mirtį, šiandien teigia, kad šie išgyvenimai ne tik pakeičia mūsų gyvenimą, bet ir praturtina suvokimą apie jo esmę ir mūsų paskirtį žemėje. Po patirto sukrėtimo bionergetikas pradėjo gydyti žmones.  Ligos matymas bei gydymas rankomis – tai dovana atėjusi iš Dievo, per 33 – ąjį Aleksandro gimtadienį. Iki tol jis sapnuodavo pranašiškus sapnus, kurie pildydavosi, regėjo tėvo mirtį likus vos trims dienoms iki jo iškeliavimo į Anapus. Matė atsiskiriančią  nuo kūno ir pakylančią nuo širdies čakros tėvo sielą. Vėliau stebėjo dar ne vieną sielos atsiskirimą,- stebino tas faktas, kad sielos spalvos ir forma skyrėsi. Skirtingai nugyventi gyvenimai, geri ir blogai darbai – visa tai, pasak bioenergetiko, atsispindi kūną paliekančioje sieloje.

Ir nors gebantis padėti sergantiems nepagydomomis ligomis, Aleksandras Sabutis perspėja, jog  insultas – klastingiausia liga, kurią sunku nuspėti ir užkirsti  kelią. Tai ženklas, jog neteisingai gyvenam, mūsų organizmas užsiteršė  mintimis ir darbais, neskiriame pakankamai laiko poilsiui. Ši liga, pasak  A.Sabučio, reiškia, kad  užsikimšo ne tik kraujagyslės, bet pirmiausiai kemšasi tekanti kūnu In ir Jan energija, cirkuliuojanti mūsų stuburu aukštyn ir žemyn.  Ir nebus ligų, jei mūsų energija tekės kaip srauni upė, kurios stipri srovė nusineša visą ką sutikusi pakeliui – blogas mintis, nemeilę, pavydą, pyktį.