J.Smoriginas: esu labiau matomas ir sekamas

Televizijos šou choreografą Jurijų Smoriginą plačiau išgarsino, nei jo menas. Tačiau jo vadovaujamas „Vilniaus baletas“ irgi sulaukia daugiau publikos. Jos dėmesio tikisi ir Klaipėdoje, kur parodys „Fedrą“ ir surengs naujametinį šou.

Įsimylėjusios moters tema

Choreografinių projektų teatras „Vilniaus baletas“ į Klaipėdą sugrįš po kelerių metų pertraukos. Beveik prieš metus J.Smorigino sukurtas šokio spektaklis „Fedra“ jau apvažiavo visos Lietuvos scenas ir pagaliau pasieks jo mylimą uostamiestį. Klaipėdiečiai šį spektaklį pamatys Žvejų rūmuose sekmadienį 18 val. Pigesnių bilietų jau neliko, bet dar galima į „Fedrą“ pakliūti sumokėjus 30–40 litų.

Choreografas J.Smoriginas prie šios antikinės tragedijos prisilietė jau antrąsyk. Dar 1988 m. jis buvo pastatęs „Fedrą“ Nacionaliniame operos ir baleto teatre. Tuometiniame spektaklyje pagal A.Šnitkės muziką šoko L.Bartusevičiūtė  ir J.Katakinas. Naujoji  versija sukurta pagal lietuvių kompozitorės O.Narbutaitės ir kubiečio H.Villa-Lobos muziką.

Tragiškos lemties moterų likimai yra dominuojanti J.Smorigino baletų tema. Žiūrovams įsiminė „Jausmai“, „Sulamita“, „Barboros Radvilaitės testamentas“, „Bernardos Albos namai“ ir kiti jo pastatymai.

„Tokių moterų – fedrų nemažai ir mūsų aplinkoje. Tai gražios, turtingos vidutinio ir vyresnio amžiaus moterys. Joms sekasi verslas, bet asmeninis gyvenimas nykus arba jo išvis nėra. Jos žavisi jaunais vyrais ir perka jų meilę, kad susigrąžinti jaunystės prisiminimus arba gal net pirmą kartą pajustų meilės skonį. Todėl norėjau sukurti šiltą, gilų ir aistringą spektaklį amžina įsimylėjusios moters tema“, – kalbėjo J.Smoriginas.

Paklaustas, kuo jam pačiam įdomus ir ypatingas šis spektaklis, kuo jis skiriasi nuo ankstesnių ir vėlesnių jo darbų, J.Smoriginas atsakė: „Šis šokio spektaklis specialiai sukurtas tikrai fantastiškai balerinai Nelei Beliakaitei. Šiais laikais reta, kad būtų kuriama vienai balerinai. Bet jos aktorinis-dramatinis menas, pasakyčiau, yra išskirtinis. Ir dar, manau, svarbu, kad man buvo įdomu kurti spektaklį apie moterį, kuriai jau daugiau nei 55-eri – kaip man. Ir pagalvojau, ar galiu jausti ta patį, ką jautė moteris tokiame brandžiame amžiuje įsimylėjusi jauniklį. Kas vyko jos sieloje? Juk tokio amžiaus žmogaus širdyje gyvena ne tik aistra, bet ir moralė, patetika. Beje, patetika labai dažna vyresnių žmonių poelgiuose. Ir, aišku, desperacija, kad kelio atgal nėra. Nors jaučia taip pat, kaip ir 25 metų mergina... Tad mano šis darbas ambicingesnis ir psichologiškesnis, sakyčiau“.

Šoka visos žvaigždės

Naujojoje „Fedroje“ pagrindinį vaidmenį sukūrusi Lietuvos baleto primabalerina N.Beliakaitė šokėjos karjerą pradėjo Nacionaliniame operos ir baleto teatre klasikinėmis partijomis – nuo Pelenės iki Žizel ir Odetos-Odilijos. Ji buvo nominuota „Auksiniam scenos kryžiui“.

Vėliau visą dešimtmetį N.Beliakaitė dirbo JAV teatruose – šoko pagrindinius vaidmenis Los Andželo, Baltimorės, Sakramento baleto kompanijose. Balerina tvirtino esanti dėkinga likimui, suteikusiam kūrybinės laisvės ir patirties, dirbant su amerikiečių choreografais. Grįžusi į Lietuvą, šokėja dirba pedagoginį darbą ir šoka „Vilniaus balete“.

Neabejotinai intriguojantis bus Ipolito vaidmens atlikėjo Andriaus Butkaus pasirodymas scenoje. Pasaulio ir Europos sportinių šokių čempionas daugelį metų visus žavėjo šokdamas Klaipėdos „Žuvėdroje“. Daug žiūrovų simpatijų jis sulaukė TV šokių projektuose. Ir štai šiemet A.Butkus debiutavo „Vilniaus balete“ (premjeriniuose spektakliuose šoko kitas atlikėjas).

J.Smoriginas teigė esąs ypač patenkintas Andriaus šokiu „Fedroje“ ir išskyrė jį kaip talentingą, charizmatišką bei darbštų artistą.

„Šis šokėjas dievina šokį ir nebijo keisti jo stilistikos. O jau koks mielas žmogus, negaliu apsakyti!.. Visas Vilniaus baletas jį įsimylėjęs už gerą nuotaiką ir išskirtinį darbštumą, drausmingumą. Tai, galvoju, Idzelevičių įtaka“, – žėrė komplimentus baletmeisteris.

Kitus vaidmenis „Fedroje“ šoka Giedrė Stankevičiūtė (Miranda), Petras Lenkutis (Tezėjus) bei „Vilniaus baleto“ artistai.

Šiemet tai bus ne paskutinis susitikimas su jais ir J.Smorigino kūryba. Naujųjų metų vakarą Žvejų rūmuose „Vilniaus baletas“ surengs dviejų dalių naujametinį šou. Klaipėdiečiai pamatys naujausią trupės spektaklį „Geiša“ ir „Šventinį kabaretą“, kuriame, be jau minėtų N.Beliakaitės ir A.Butkaus, šoks Deividas Meškauskas, Ineta Stasiulytė, visa „Vilniaus baleto“ trupė ir gal net pats maestro.

Nušovė du zuikius

J.Smoriginas neslėpė turįs daug sentimentų Klaipėdai. Todėl su savo darbais vienaip ar kitaip čia vis sugrįžta.

„Ach, toji Klaipeda!.. Tiek daug su maestro Stasiu Domarku sukurta ir tiek pagarbos jam išjausta. Esu laimingas, kad galėjau šiame mieste populiarinti baletą. Nors Klaipėdos muzikinio teatro trupė buvo maža ir nelabai pajėgi, bet H.Berliozas, C.Debussy ir daugelis kitų kompozitorių tik Klaipėdoje įgavo choreografinį veidą. Ką ir besakyti, juk tik Klaipėdoje gimė baletas „Romeo ir Džuljeta“ pagal H.Berliozo muziką. Daugiau niekas Lietuvoje to nepadarė“, – neslėpė pasididžiavimo J.Smoriginas.

Klaipėdos muzikiniame teatre ir dabar rodomi jo čia sukurti šokio spektakliai – „Kruvinos vestuvės, M.Ravelio „Bolero“ ir G.Bizet – R.Ščedrino „Karmen siuita“.

J.Smoriginas pasakojo dabar „Vilniaus balete“ statantis spektaklį „Mata Hari“ – apie pasaulinio garso šnipę ir striptizo šokėją. „Ji pirmoji atvežė šį šokio meną į Europą“, – šypsojosi baletmeisteris.

Pasidomėjus, ar dalyvavimas – teisėjavimas teleprojektuose kažkaip paveikė jo karjerą, gal teatrui tai pridėjo populiarumo, gal ateina daugiau publikos, J.Smoriginas prisipažino, kad ne šiaip sau pašmaikštauti ėjo į televiziją.

„Ten atsidūriau vedamas tik vieno tikslo, – kad galėsiu reklamuoti savo teatriuką ir šokį, kuris, beje, Lietuvoje nėra populiarus. Nes populiarūs yra sportiniai šokiai. O baletas, modernus šokis yra už ribų. Tad nušoviau du zuikius. Esu labiau matomas ir sekamas, o tai yra gerai menininkui. Ir galiu visuomenę informuoti apie tikrą šokio meną – teatrinį meną. Toks jau šiandien yra retas. Nes maži teatriukai, stengdamiesi išgyventi, pataikauja publikai. Aš vis dar laikausi, kad išlikčiau savimi. Nes man padeda „telikas“... Beje publikos tikrai sulaukiu daugiau“, – dalijosi mintimis J.Smoriginas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • M. Vitulskis – apie bohemą ir sutiktas primadonas
    M. Vitulskis – apie bohemą ir sutiktas primadonas

    Šeštadienį, spalio 28 dieną, LNOBT laukia žiūrovų Giacomo Puccini operoje “Bohema”. Prieš tai, spalio 25 d. 14 val., įvyks jaunimui skirta edukacinė popietė, kurioje ši opera bus pristatyta plačiau. Popietėje d...

  • Kaip nutolti nuo visų įtikėtų stereotipų?
    Kaip nutolti nuo visų įtikėtų stereotipų?

    Juvelyrika suvokiama labiau kaip gražus, funkcinis objektas nei meno kūrinys. Tačiau skulptorius Gediminas Pašvenskas, kuriantis masyvias eksterjero skulptūras, mažąją plastiką, juvelyrikoje sujungia šias skirtingas patirtis, smulkiose, s...

    1
  • Į praeitį nukelianti „Baleto atmintis“
    Į praeitį nukelianti „Baleto atmintis“

    Šią savaitę Kaune pristatytas nedidelę Lietuvos baleto istorijos dalelę atgaivinęs koncertas/retrospektyva "Baleto atmintis“. Publika pakviesta trumpam nusikelti į praeitį – jie scenoje išvydo rekonstruotus iškiliau...

  • Bendravimo mozaika išmokė žvelgti kito akimis
    Bendravimo mozaika išmokė žvelgti kito akimis

    Tarp gausių šiemetės Kauno bienalės partnerystės projektų – ir Švietimo mainų paramos fondo "Erasmus+" finansuojami tarptautiniai mokytojų kvalifikacijos tobulinimo kursai. Spalio 9–13 d. vykę Kauno Nemuno mokykloje-...

  • Švedų menininkas: aš žinau, kur aš einu
    Švedų menininkas: aš žinau, kur aš einu

    Visi turime tam tikras ribas, tačiau svarbu sekti savo gyvenimo linija, net jei kartais nežinome, dėl ko tai darome. Menas yra kalba, kuria artikuliuoju su aplinka, todėl neprivalau kiekvieną kartą išrasti kažko naujo. Mano kūriniai – mano...

    2
  • Atsiminimų zona dabarties akimirką
    Atsiminimų zona dabarties akimirką

    Kada istorijos yra naujos? Kokią laiko atkarpą jas galime tokiomis laikyti? Ir išvis ar žodis "istorija" – nuoroda į būtąjį laiką, įvykių seką praeityje, kurią atmintis sudėlioja į rišlų pasakojimą? Greta atsidūr...

  • Kauno folkloro klubas lankėsi Ukrainoje
    Kauno folkloro klubas lankėsi Ukrainoje

    Kauno folkloro klubas "Liktužė" (vadovė Jūratė Svidinskienė) lankėsi Ukrainoje, kur Lvove atstovavo Lietuvai Ukrainos tautų festivalyje "Ornamenty Fest". ...

  • Palangoje skambės unikali Apalačų kalnų muzika
    Palangoje skambės unikali Apalačų kalnų muzika

    Šeštadienį Palangos kurorte skambės Apalačų kalnų muzika. Duetas „Anna&Elizabeth“ – Anna Roberts-Gevalt ir Elizabeth LaPrelle iš JAV – publiką užburs be galo atvira, šilta ir nuoširdžia k...

  • Lietuvos atkūrimo šimtmečio proga dviračiu pervažiavo džiungles
    Lietuvos atkūrimo šimtmečio proga dviračiu pervažiavo džiungles

    Keliautojas Gediminas Vasiliauskas Lietuvos atkūrimo šimtmečio sukakties proga Amazonės džiungles pervažiavo dviračiu. 900 kilometrų vyras įveikė per 3 savaites. ...

  • Minint Lietuvos šimtmetį skambės seniausias Lietuvos varpas
    Minint Lietuvos šimtmetį skambės seniausias Lietuvos varpas

    Minint Lietuvos Nepriklausomybės šimtmetį, projekte „Gloria Lietuvai“ tarp atrinktų skambiausių 100 Lietuvos bažnyčių varpų, skambės ir Kriaunų bažnyčios varpas. Kol kas vienas seniausių šalies varpų saugojamas Laisvės ...

Daugiau straipsnių