J.Miltinio teatrą siūloma perduoti Panevėžio savivaldybės žinion

Valstybinį Juozo Miltinio dramos teatrą kultūros ministras Arūnas Gelūnas siūlo perimti Panevėžio miesto savivaldybei.

Teatre negęstant koletyvo konfliktams su vis besikeičiančiais vadovais, Kultūros ministerija inicijavo teatro veiklos vidaus auditą, kuris truks iki rugsėjo.

Kaip rašo savaitraštis "15min", kultūros ministras A.Gelūnas, nelaukdamas audito rezultatų, pasiūlė Panevėžio miesto savivaldybei pasiimti teatrą ir jį išlaikyti. Lietuvoje tai būtų pirmas toks atvejis.

Teatro kolektyvas birželio 6 dieną išplatino atvirą laišką, kuriame abejoja Kultūros ministerijos kompetencija spręsti Lietuvos kultūros problemas, o tokį ministerijos pasiūlymą vadina negebėjimu rasti tinkamą teatro vadovą ir tai vertina kaip ženklą, jog J.Miltinio dramos teatras Lietuvai nebereikalingas.

„Abejojame, kad “atsikratant„ J.Miltinio dramos teatro, t.y. atimant iš jo valstybinį statusą, išsispręstų Kultūros ministerijos skirto vadovo problema“, - dėstoma teatro kolektyvo vardu pasirašytame laiške.

Panevėžio meras Vitalijus Satkevičius tuo tarpu sako, jog tokio teatro kaip J.Miltinio savivaldybė negalėtų išlaikyti, be to, turi finansuoti ir daugiau kultūros įstaigų. Taip pat meras tvirtina, jog perdavus savivaldybės žinion nukentėtų J.Miltinio reatro statusas.

"Mes jau išlaikome kelis teatrus, o J.Miltinio dramos teatrą išlaikyti kainuotų brangiau nei "Cido" areną. Nors apie pinigus čia nereiktų šnekėti - teatro statusas labai sumenktų, juk tai teatras-legenda nuo J.Miltinio laikų. Prestižas nebe tas, neliktų tos legendos. Manau, nesugebėtume tokio lygio teatro išlaikyti", - "15min" sakė Panevėžio meras.

Kultūros ministerija buvo numačiusi šiemet dotuoti J.Miltinio dramos teatrą 2,235 mln. litų. Panevėžio miesto savivaldybė jau išlaiko tris teatrus - Lėlių vežimo, "Meną" ir Muzikinį, bendruomenių rūmus, kitas kultūros įstaigas. Lėšų šioms įstaigoms trūksta.

"Kalbėjau su Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininku Valentinu Stundžiu, su Seimo nariu Juliumi Dautartu. Jie irgi stebisi, nepritartų. Ministerija, be Seimo, turbūt irgi neatiduotų teatro. Su ministerija pyktis nenorime, bet parašysime mandagiai, kad nemanome, jog galėtume išlaikyti esamame lygyje tokį teatrą-legendą", - kalbėjo V.Satkevičius.

Pasak savaitraščio, pastaraisiais metais J.Miltinio dramos teatras žiūrovus stebino ne spektakliais, o konfliktais su vadovybe. 2010 metais aktoriai sukilo prieš ilgametį teatro vadovą Rimantą Teresą. Jį pakeitęs aktorius Laimutis Sėdžius teatrui vadovavo vos dvi dienas ir pasitraukė nepaaiškinęs priežasčių. Galiausiai teatrui ėmė vadovauti režisierius Romualdas Vikšraitis, tačiau gegužę aktoriai sukilo ir prieš jį.

Kultūros ministras A.Gelūnas savaitraščiui tvirtino, jog kodėl ministerija nebenori išlaikyti legendinio J.Miltinio dramos teatro, nes iš jo telikęs vardas.

„Ši istorija yra beveik dvejų metų senumo. Tada, kai ėjo į pabaigą tuometinio teatro vadovo R.Tereso kadencija, su teatro aktorių kolektyvu prasidėjo labai konstruktyvi ir labai graži diskusija. Atvažiavusi aktorių iš Panevėžio teatro delegacija įtikinėjo, kad vadovas netinka eiti savo pareigas, buvo vardijama daugybė aspektų: ir disciplinos, ir kūrybinio rezultato, ir kontakto su aktoriais nebuvimas. Mes patikėjome, įvyko konkursas, kurio, atsižvelgus į aktorių kolektyvo pageidavimą, R.Teresas nelaimėjo“, - dienraščiui sakė ministras.

Pasak ministro, buvo išrinktas teatro kolektyvo pasiūlytas L.Sėdžius, bet jis atsistatydino po dviejų dienų. Buvo paskelbtas konkursas, labai ilgai nebuvo kandidato. Atsiradus R.Vikšraičio kandidatūrai, jis vienintelis dalyvavo konkurse ir jį laimėjo. "Praėjo pusantrų metų, v

„Praėjo pusantrų metų, vienas kitas pastatymas atsirado, ir R.Atkočiūno, ir D.Kazlausko kūrybiniai planai rezgėsi, ir staiga kaip perkūnas iš giedro dangaus vėl - jau trečiasis - aktorių reikalavimas pašalinti vadovą kaip netinkamą, ir dar mes girdime, kad tai yra Kultūros ministerijos statytinis, kai vos ne vos apskritai radome tinkamą kandidatą į direktorius!“ - piktinosi ministras.

„Iš visos šitos istorijos darome išvadą, kad teatro kolektyvas turėtų susitelkti ir paklausti savęs, ar jis nori būti teatru, ir, jeigu jis nori būti valstybės teatru, tai gal derėtų elgtis kaip valstybės teatrui, t.y. susitelkti į kūrybą, o ne į skandalus ir vadovų vieną po kito atmetimą“, - kalbėjo A.Gelūnas.