J.Miltinio dramos teatro dvasią numarino intrigos

Legendinį Panevėžio J.Miltinio dramos teatrą griauna pūliniu prasiveržusios ambicijos.

Bilietus į spalio pirmąją dieną vyksiančius spektaklius įsigijusiems žiūrovams gresia likti teatrą purtančių vidinių intrigų aukomis – dvidešimt trys aktoriai tądien pasiryžę streikuoti ir į sceną neišeiti.

Teatro istorijoje precedento neturinčios kraštutinės priemonės aktoriai griebiasi reikalaudami atstatydinti kolektyvo daugumos palaikomą meno tarybą. Streikui nusiteikę aktoriai tarybą kaltina lojalumu buvusiam teatro vadovui Rimantui Teresui.

Nepatenkinus reikalavimo streikininkai grasina pareikalauti Kultūros ministerijos J.Miltinio dramos teatre įvesti tiesioginį valdymą.

Nors ministerija vakar spėjo paskelbti jau antrąjį konkursą įstaigos vadovo vietai užimti, aktoriai prasitaria šiuo metu iš viso nenorintys jokio direktoriaus ant savo galvų.

Įtaria darant spaudimą

Pirmąjį konkursą laimėjusiam, tačiau vos dvi dienas teatrui pavadovavusiam aktoriui Laimučiui Sėdžiui atsistatydinus, laikinuoju direktoriumi paskirtas pavaduotojas Vaidotas Rutkauskas veikiausiai negalėjo nė pagalvoti, kokiame intrigų katile teks virti.

Suvienyti į dvi stovyklas pasidalijusio ir priešais virtusio kolektyvo nebepajėgia nei gyvieji, nei dramos teatre tebeplevenanti J.Miltinio dvasia.

Neseniai teatro laikinajam vadovui įteiktas aktorių įspėjamasis raštas apie spalio 1 dieną rengiamą streiką. Jei ir po jo nebus atstatydinta teatro meno taryba, raštą pasirašę teatralai perspėja prašysiantys Kultūros ministerijos įvesti tiesioginį valdymą, kol bus išrinktas naujas teatro vadovas.

Anot V.Rutkausko, ultimatumą paskelbę aktoriai pateikė vienintelį motyvą prieš meno tarybą. Esą ji, išrinkta dar teatrui vadovaujant R.Teresui, atstovauja jam ir keletui jo šalininkų, bet ne meno įstaigos personalo daugumos interesams.

Anot V.Rutkausko, vandenis teatre drumsčia 23 aktoriai, tačiau vadovas abejoja, ar visi jie protestuoja sąmoningai. V.Rutkausko nuomone, maištą teatre keliančios frakcijos iniciatyvinę grupę tesudaro penkių aktorių žvaigždynas – Auksinio scenos kryžiaus laimėtoja Asta Preidytė-Kazlauskienė, Albinas Keleris, Vytautas Kupšys, Vidmantas Fijalkauskas ir Evaldas Stokė.

„Mano nuomone, jie privertė pasirašyti ir vos tik atėjusį, dar nieko nesuprantantį, kas čia vyksta, jaunimą. Aš pats buvau su ta frakcija susitikęs – jaunimas sėdi nuleidęs galvą, bijo net žodį pasakyti, o keturi penki kalba, ką nori kalbėti, ir nieko neklauso“, – mano V.Rutkauskas.

Laikinasis direktorius tikina prašęs maištininkų bent savaitės ramybės prieš laukiančią aibę darbų: spalio 9-ąją Panevėžyje prasideda Baltijos šalių teatrų festivalis, laukia komandiruotė į Delį (Indija), artėja J.Miltinio teatro 70-metis.

„Darbų tiek, kad tik dirbk ir džiaukis, bet kažkam norisi drumsti vandenis“, – teigė V.Rutkauskas.

Teatro visuotiniame susirinkime nuversti meno tarybos maištininkams nepavyko – už jos atstatydinimą balsavo 23 iš 72 dalyvavusiųjų.

V.Rutkauskas, tikėdamasis išvengti streiko, vakar meno tarybai pasiūlė pačiai atsistatydinti. Tačiau šioji pareiškė nematanti priežasčių to daryti.

Aktoriai – marionetės

Tarybos kompetencija – ne tik teikti vadovui pasiūlymus dėl repertuaro, bet ir aktorių kvalifikacijos, tarifikacijos klausimai, honorarų dydžiai. Jai vadovaujantis aktorius Algirdas Paulavičius tvirtina nesuvokiantis, kuo neįtiko kolegoms.

Aktorius teigia nenorintis kalbėti apie tai, kas vyksta teatro užkulisiuose, tačiau pripažino, kad per kelis darbo dešimtmečius tokių intrigų, kokios verda dabar, teatre nėra buvę. A.Paulavičiui keisčiausia, kad prieš tarybą stojo jauni, scenoje dar nė apšilti nespėję aktoriai.

„Jei savo, menininkų, karjerą jie pradeda rinkdami parašus prieš kažką, aš nesuprantu, ko jie atėjo į teatrą“, – stebėjosi menininkas.

Tarybos pirmininkas neranda pateisinamos priežasties ir numatomam aktorių streikui. Jo nuomone, šiuo metu teatre nebeliko prieš ką protestuoti – R.Teresas, prieš kurį rinkti parašai, nebevadovauja, L.Sėdžius jau spėjo atsistatydinti, dabartinis laikinasis direktorius vadovauja tik tol, kol Kultūros ministerija išrinks naują.

„Gal kitos jėgos už teatro ribų inspiruoja įvykius teatre ir tampo aktorius už vadelių?“ – daro prielaidą A.Paulavičius.

Anot jo, artėjantis J.Miltinio dramos teatro 70-mečio jubiliejus dabartinių įvykių kontekste atrodo ne šventiškai, bet ironiškai.

„Kaip reikės jaustis, kai sveikins kiti teatrai, miesto valdžia,visuomenė, kada teatras griaunamas“, – primena A.Paulavičius.

Atsistatydinęs vadovas – tarp maištininkų

Ilgametis dramos teatro aktorius pripažįsta rimtai svarstantis apie pasitraukimą iš teatro. Apie tai galvoja ir dar keletas jo kolegų.

A.Paulavičius prasitarė, jog streikas ir buvusiam vadovui daromas spaudimas varo baimę ne tik su maištininkais neinančiai saujelei aktorių, bet ir techniniam personalui, susirūpinusiam dėl galimos teatro reformos.


Apie tai, kad teatrui būtinos kardinalios permainos, garsiai pradėta kalbėti po to, kai konkursą įstaigos vadovo vietai užimti laimėjo Laimutis Sėdžius. Nugalėti keturis konkurentus, tarp jų – ir R.Teresą – aktoriui padėjo kartu su kolegomis sukurta teatro penkerių metų veiklos programa.

Aktorius žadėjo atnaujinti kolektyvą, suaktyvinti esą apmirusią meno tarybą, įsteigti režisieriaus, meno vadovo pareigybes. Aktoriai netgi Kultūros ministerijai buvo įteikę prašymą prie teatro valdovo vairo nebeprileisti R.Tereso.

Planų L.Sėdžius liko neįgyvendinęs – iš laimėto posto pasitraukė vos po poros dienų.

Kolektyvui netikėto, o kultūros ministrą užrūstinusio tokio sprendimo motyvų L.Sėdžius iki šiol neatskleidžia. Tačiau ministerija yra paskelbusi, jog atsistatydindamas naujasis vadovas aiškino praradęs prieš tai turėtą darbuotojų palaikymą, kad būtent jie trukdo jam daryti būtinas permainas teatre, todėl nebematantis galimybių dirbti.

Tačiau dabar L.Sėdžius – vėl tų pačių maištininkų gretose.

Liko kvailių vietoje

Perversmo siekiančios iniciatyvinės grupės vienas iš vadų aktorius Vytautas Kupšys perspėja, jog neatstatydinus meno tarybos streiko nebus išvengta.

Už dabartinės tarybos nušalinimą pasisako 23 aktoriai ir tik penki ją palaiko, viena iš jų –R.Tereso žmona aktorė Ligita Kondrotaitė. Apie rengiamą aktorių streiką informuota ir Kultūros ministerija.

„Meno tarybos darbui ir toliau daro įtaką buvęs teatro vadovas R.Teresas. Taryba yra patariamasis vadovo balsas, o ten – visi R.Teresui lojalūs žmonės“, – pagrindinį motyvą streikuoti nurodė V.Kupšys.

Anot jo, jei situacija nesikeis, ministerijos bus prašoma tiesioginio valdymo.

„Jei matysime, kad dabartinis laikinasis vadovas negali susitvarkyti su buvusiu vadovu ir situacija teatre, mes tikrai kreipsimės į ministeriją“, –patikino V.Kupšys.

Jo teigimu, nors R.Teresas oficialiai ne direktorius, tačiau ir toliau akivaizdžiai vadovauja teatrui – dalyvauja meno tarybos posėdžiuose, nuo ryto iki vakaro laiką leidžia teatre.

„R.Teresas jaučiasi labai gerai, o mes, kurie nenorėjome, kad jis toliau vadovautų, ir dėl to pasirašėme, dabar pasijutome kvailių vietoje. R.Teresas vėl nori statyti spektaklį, vėl nori daryti taip, kaip jam geriau atrodo“, – „Sekundei“ teigė Kupšys.

Buvusiam vadovui aktorius negailėjo kritikos. Anot jo, teatralų netenkino duoto žodžio nesilaikymas – vietoje per metus planuotų penkių-šešių premjerų per metus tebuvo pastatoma viena, pats R.Teresas esą vieną spektaklį statęs net septynis mėnesius, bet taip ir neužbaigęs.

Aktorių netenkina, kad buvęs vadovas daugiau užsiėmė ūkiniais reikalais rūpindamasis teatro renovacijomis nei kūrybiniais.

Siekia vadovauti

Keturiolika metų J.Miltinio teatrui vadovavęs R.Teresas neslepia esąs įskaudintas buvusių pavaldinių kritikos. Jis tvirtina turintis teisę ne tik rūpintis artėjančiu Baltijos šalių teatrų festivaliu, mat yra paskirtas jo direktoriumi.

Pasak R.Tereso, Kultūros ministerija jam suteikusi galią lankytis bet kurio šalies teatro meno tarybų posėdžiuose, nes iki vasario jis vis dar priklauso respublikinei Teatrų ir koncertinių įstaigų tarybai. Joje R.Teresas vis dar įrašytas kaip J.Miltinio dramos teatro vadovas.

R.Tereso nuomone, maištininkai streiku grasina ir triukšmą kelia ne be savų išskaičiavimų. Jis spėja, kad tokiu būdų bandoma praskinti kelią į vadovus vienam iš penkių garsiausiai rėkiančių aktorių.

„Tai neprotingai, neadekvačiai besielgiančių žmonių perversmas. Reiktų aktoriams dar geležinkelio stotį, paštą, spaudą užimti ir ten streikuoti“, – ironizavo R.Teresas.

Etiško teatro neliko

Julius Dautartas, režisierius, Seimo narys

Aš pats ir, manau, daugelis panevėžiečių nesupranta aktorių.

Maestro J.Miltinis, V.Blėdis, D.Banionis, M.Karka, teatro primadona R.Zdanavičiūtė, E.Šulgaitė tokiuose dalykuose nedalyvautų. J.Miltinis sukūrė etišką teatrą ir, jei iškildavo problemų, jos būdavo sprendžiamos teatro viduje. Yra riba, ką gali žinoti visuomenė ir bendruomenė.

Prieš keletą metų buvo siekiama šitą teatrą padaryti pavaldų Savivaldybei. Didžiulėmis pastangomis teatras buvo apgintas. Jei vyks tokie procesai kaip dabar, politikai turės galimybių šitą projektą įgyvendinti. Panevėžys vis dar gali didžiuotis, kad jame veikia valstybinį statusą turintis teatras. Jei ir jis taps savivaldybės, Aukštaitijos sostinė nebesiskirs nuo Utenos.

Siūlyčiau J.Miltinio dramos teatro kolektyvui ir naujiesiems jo lyderiams nusiraminti, sulaukti Kultūros ministerijos paskelbto konkurso rezultatų. Dabar jie kuria precedentą. Bet jau užtenka aktorių sukurto vieno precedento – kad, matyt, Panevėžio teatro vadovu nebebus žmogus iš jų kolektyvo. Be to, reikėjo milžiniškų pastangų, kad Panevėžyje įvyktų Baltijos šalių teatrų festivalis, ir dabar prieš pat jį pradėti streikuoti, kelti triukšmą yra nekorektiška visos Lietuvos atžvilgiu.

Meno taryba yra išrinkta kolektyvo ir joje dirba garbingi žmonės –tiesioginiai legendinio J.Miltinio mokiniai. Lietuvos teatro istorijoje dar nėra buvę, kad kolektyvas protestuotų prieš savo meno tarybą.

Žinau, kad dalis aktorių net bandė daryti poveikį ieškodami kai kurių politikų pagalbos.

Šiame straipsnyje: Miltinio teatras

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių