Jaunųjų keramikų darbuose svarbiausia – idėja

„Vasarą labai tinkama jaunųjų kūrėjų parodai, – per keramikos parodos „Nauja ir vėl kitokia...“ atidarymą kalbėjo keramikė Emilija Jaudegytė, – nes jaunieji – kaip ta vasara: žydintys, kūrybingi ir, svarbiausia, kad ta vasara širdyje kuo ilgiau pasiliktų.“

Nemėgsta funkcionalumo

Jaunųjų dailininkų keramikos darbų parodos ekspozicijoje – šių dienų meninė autorefleksija – nuoširdi, nauja ir besikeičianti. Fantazija ir inovacijos jaunuosius kūrėjus veda tolyn – į rytojų.

„Parodos darbai rodo, kad, nepaisant krizės, emigracijos, dar nepraradome kūrybinių ambicijų ir kūrybingų jaunų žmonių, – džiaugiasi jaunaisiais kūrėjais keramikė Vilniaus dailės akademijos profesorė Aldona Keturakienė. – Jaunieji dailininkai siūlo naujas galimybes, iniciatyvas ir naują požiūrį į Lietuvos keramiką.“

Pasak A.Keturakienės, taikomuosius, funkcionalius darbus jaunieji keramikai ne itin mėgsta – atlieka tik kaip pareigą, nes pagal akademinę programą turi ir tai įsisavinti, tačiau darbštūs studentai, be to, sukuria ir tai, ką norėtų, kas artima širdžiai.

„O studentai – tikrai darbštūs“, – didžiuojasi jaunąja karta A.Keturakienė ir Lietuvos dailininkų sąjungos keramikų sekcijos vadovė Živilė Bardzilauskaitė-Bergins ir priduria, kad keramika – itin sunkus menas, apimantis grafiką, tapybą, skulptūrą, o kur dar ugnis su savo itin įnoringu būdu.

Akademinė užduotis – su idėja

Stabtelėjusi prie studentės Gabijos Gataveckaitės porcelianinio kavinuko, kurį kuriant  turėjo būti atlikta funkcijos užduotis – uždarymas, išpylimas, rankena, A.Keturakienė pastebi, kad net tokį funkcionalų daiktą kurdama jaunoji keramikė surado savitą sprendimą: gali ir eidamas mišku (jį iliustruoja darbo metu ieškant savitos formos sukurtos funkcinės detalės) netyčia surasti kavinuką, o jeigu ne jį, tai bent idėją jo plastikai sukurti.

Štai tau ir akademinė užduotis, kuri taip pat gali būti ir nauja, konceptuali, šiuolaikiška. „Ir jeigu būtų tinginė, tai ir tą kavinuką vargiai būtų sukūrusi, – pridūrė A.Keturakienė, – o dabar sukūrė ne tik jį, bet ir laisvą, įdomią kompoziciją su savita idėja.“

Originalių idėjų kavinuko tematika parodoje galima rasti daugybę: kad ir plaukiojantis vandenyje, kai keičiasi formos tūris ir net virstantis kone povandeniu laivu, lašo formos (Gretos Beleškaitės darbai). „Jei jauni žmonės ir toliau eis darbštumo keliu, jie išmoks amato, meistrystės, įvairių technologijų, o tuomet sugebės įgyvendinti ir savo idėjas", – viltingai kalba A.Keturakienė.

Vietoj dubenėlio – „Riešutas“

Jaunasis menininkas Edvinas Vasiliauskas turėjo atlikti akademinės programos užduotį – sukurti virtuvinį indą, ir taip pat rado originalų sprendimą – sukūrė indą laikyti riešutams, kurie išbyra į kitą to paties indo dalį. Šalia eksponuojamas improvizuotas riešutas, jau kaip skulptūrinės plastikos ieškojimas.

„Turėdamas atlikti užduotį nenorėjau lipdyti kokio dubenėlio su šaukšteliu, – dalijasi ieškojimais jaunasis keramikas, – todėl nutariau sukurti dviejų tūrių riešutinę: kai viršuje priberiama riešutų, tuomet nuolat jų būna ir apatiniame inde, o lipdant gimė ir visas „Riešuto“ ciklas."

Parodoje eksponuojami ir kolegų vilniečių darbai, kurie darniai įsilieja į bendrą ieškojimų ir pirmųjų atradimų gūsį. Beje, vilniečiai yra prasitarę, kad norėtų keramikos pasimokyti Kaune, tarkim, tik čia dėstomo trimatės formos modeliavimo, formų kūrimo veikiant aukštai temperatūrai, ir visai gali būti, kad artimiausiu metu bus įgyvendinama savotiška dipolio idėja apsikeičiant Lietuvos dailės akademijoje besimokančiais studentais.

Neatidedamas procesas

„Savo ateitį sieju tik su keramika, – kalbėjo VDA Kauno fakulteto trečio kurso studentas E.Vasiliauskas. – Lipdau nuo vaikystės, mokausi, kas man labai patinka, todėl esu pats laimingiausias žmogus.“

Pakalbėjus su keletu jaunųjų menininkų, vis dėlto kai kurie, jau baigusieji studijas, dirba ir kitokį darbą. „Kad ir ką jie dirbtų, jiems tikrai pasiseks, – pastebėjo Ž.Bardzilauskaitė-Bergins, – nes jie išmoksta svarbiausio – kantrybės, darbštumo, kurio negali atidėti kitai dienai. Keramika – visas procesas – priklauso nuo ugnies, degimo, pradėto keramikos proceso nebegali atidėti, diktuoja medžiaga, technologijos, kurias būtina išmanyti: nieko neapgausi ir jokio laiptelio užsimerkęs neperšoksi.“

Įdomaus aviacijos tema sukurto darbo „Suvenyras“, įkūnijančio amžinojo variklio siekį autorė Viktorija Valaikienė nedirba su keramika susijusio darbo, jos darbo profilis visai kitoks, bet negali sakyti, kad tai nėra profesionali keramikė, tai įrodo ir dalyvavimas parodose.

„Keramika niekur nedingo, aš jos nepamiršau, – sako bakalauro studijas baigusi V.Valaikienė, – tiesiog iš jos nevalgau duonos, tačiau ji maitina mano sielą, juo labiau kad tam yra galimybių: draugai turi studiją, o ir keramikos katedroje, kad ir dabar, vasarą, gali ateiti ir kurti, išdegti savo darbus.“

Buityje slypinti idėja

Jaunieji kūrėjai, net ir kurdami programinius kūrinius su gana buitiška jų paskirtimi, kurią taip pat reikia atskleisti, sugeba išeiti iš tiesioginės pragmatinės paskirties iliustravimo, perteikia ne tik amato, technologijų išmanymą, bet ir atveria savo pasaulį, kuriame lanko įvairios būsenos, kartais primenančios lervos kokoną (Mindaugas Pridotkas „Būsena“), kartais įkyriai primenančios vaikystę (Evelina Pranaitytė „Čiulptukas“), kartais jame sklinda muzika (Danutė Murauskienė „Akustinė sienelė“), o kartais jis – kaip taikinys (Linas Galkus).

Į akis ypač krinta brandūs Valdo Kurkliečio darbai tiek stilistika, savitu formos interpretavimu, tiek nagrinėjamomis temomis, kurias atskleidžia kūrinių pavadinimai („Susivartojimas“, „Globalinis atšilimas“, „Balta ląstelė“, „Pjūvis“).

„Mano darbas „Dvyniai“, – sako jaunoji keramikė Rasa Gedutienė, – bet vis tiek jie skirtingi: vienas – išsiliejusia širdimi, kitas – suakmenėjusiomis akimis, bet, tikiu, žiūrovas mato dar kitaip, dar įvairiau, nes aš pati ne visada susidoroju su savo idėjomis – jų tiek daug ir kūrybos procese jos keičia viena kitą.“

R.Gedutienei po bakalauro studijų baigimo niekaip neatsiranda laiko mokslams, nes turi užsakymų, internetinį puslapį „Smulkmenėlė“ ir vos spėja suktis. „Mokslai – labai rimta, norėčiau, bet negaliu viena koja – čia, o kita – ten. Tam, kuo užsiimu, atiduodu visas jėgas", – šypsosi R.Gedutienė. Taigi iš keramikos pragyventi galima? „Taip, – patikina jaunoji menininkė, – tik reikia labai stengtis, kaip ir kiekvienoje srityje.“

Kas: Jaunųjų keramikų paroda „Nauja ir vėl kitokia...“

Kur: Keramikos muziejuje

Kada: Iki rugpjūčio 29 d


Šiame straipsnyje: dailė(santaka)Santaka

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių