Jaunosios menininkės fotografijų parodoje – kasdienybės metamorfozės

Pirmadienį 17 val. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Meno kieme atidaroma Agotos Zdanavičiūtės fotografijų paroda „Kasdienybės metamorfozės“.

„Kasdienybės metamorfozės“ – tai ketverių metų kasdienybės stebėjimo fotografijų serija. Pro tą patį langą fiksuojamas nuolat matomas vaizdas, kuris kas kartą atrodo nekasdieniškas. Ketverius metus trukęs vaizdo fiksavimas virto ne tik kasdienybės kitimų stebėjimu, bet ir metų laikų kaitos, bei gamtos vešėjimo įamžinimu.

Agota – Lietuvos edukologijos universiteto, istorijos specialybės studentė. Gimė ir užaugo Vilniuje, tapytojų šeimoje, todėl, kaip sakė pati menininkė, nuo gimimo jai artimas ir pažįstamas aliejinių dažų kvapas bei vakariniai svečių klegesiai prieš miegą. Vaikystėje ir dabar savo meninės sielos šauksmą ji išreiškia keramikoje ar fotomedijos srityje. Dešimtojo gimtadienio proga tėvų prašė fotoaparato, deja, teko šiek tiek nuliūsti, nes gavo lūpinę armonikėlę. Būdama 16-os atsitiktinai sužinojo apie tėčio spintoje laikomą „Zenitą“. Pirmas bandymas, deja, nepavyko – juostelė apsišvietė. Vis dėlto palaipsniui, dažniausiai fiksuodama draugų galvas, Agota įgudo, akis pasidarė jautresnė, o reikalavimai sau dar labiau padidėjo.

Agota drąsiai teigė, kad „Kasdienybės metamorfozės“ – pirmasis „vaikas“, kurį išleidžia į laisvę, o tai reiškia, kad šis kasdienybės stebėjimų ciklas nutraukiamas ir pateikiamas žiūrovui.

Paroda veiks iki vasario 28 d.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Z TAD BLINDA

Z TAD BLINDA portretas
Aš - vilnietis jau 60 metų, fotografuoju dar nuo seniau. Sostinėje, ypač Latako g. 3 dviejose salėse matau daug tokių fototriukų, abstrakcijų, brėžinukų, beprasmių, betikslių formalizmų. Nejaugi fotografijos amatą, meną, brangius fotoaparatus yra protinga naudoti spragsint tik pro langą, tik įamžinti šunis, kates, dėmes, arba fotoniekalus, kaip daro klaipėdietis R.Treigys.// Beveik tuščias ,,peizažas“, kuriame – tik vos įžiūrima riba, skirianti jūrą, dangų, smėlį; vienišas pastatas ir migloje nykstanti plokščio vaizdo erdvė; negyvos langų ertmės tamsaus pastato sienoje; uždangstyti ar tamsoje paslėpti daiktai tuščio kambario prietemoje; baltų šiukšlių, dulkelių, įbrėžimų vaizdai, vaizdų ,,ramybė“ ir tamsa – tai Remigijaus Treigio (g.1961) fotografijos. Atrodo arba iš palovio ištrauktos, arba tyčia pasendintos, pilkos.(žr. Respublika 2012-11-10 ).// NEMESK KELIO DĖL TAKELIO. Mūsų kaimo žmonių išmintis.Kaimui sukako 375 metai. ///
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių