Įtaigūs dialogai – be baimės suklysti

Skirtingų šalių talentai – Lietuvos violončelininkas Glebas Pyšniakas ir norvegų pianistas Ole Christianas Haagenrudas – surado raktą į margaspalvį vizijų pasaulį. Šio dueto pokalbiai – tai ir tylios, nuskaidrinančios sielą išpažintys, ir aistringi pietietiško temperamento proveržiai. Tokį nuotaikų vėrinį ansamblis žada festivalyje.

18 tarptautinių ir nacionalinių konkursų laureatas G. Pyšniakas ir geriausiu savo šalies atlikėju prieš kelerius metus pripažintas O.Ch. Haagenrudas – vienas kito verti partneriai. Jie jau koncertavo kartu svarbiose Norvegijos ir Lietuvos scenose.

Tačiau groti su tokiu savitu artistu kaip G. Pyšniakas – iššūkis bet kuriam menininkui, juolab – interpretuoti Glebo mėgstamus kūrinius, kaip šį kartą.

Tarsi magiškas gidas

Regis, nėra emocijos, kurios nesugebėtų perteikti šis ugningo temperamento virtuozas, pribloškiantis klausytojus savo technikos arsenalu.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bei Vienos muzikos ir vaizduojamojo meno universiteto studentui G. Pyšniakui veriasi vis naujos elitinės salės. Šiemet Glebas pasirodė su Lietuvos kameriniu orkestru Vienos Hofburgo rūmuose. Neseniai jam buvo suteikta garbė pagriežti šių rūmų muziejuje saugoma legendinio italų meistro Antonio Stradivariaus violončele.

2009-aisiais violončelininkas tapo festivalio "The International Holland Music Sessions" Olandijoje laureatu ir pelnė teisę surengti koncertų turą garsiose Europos salėse. Dėl šios teisės varžėsi net 60 jaunųjų talentų iš įvairių pasaulio šalių!

Glebas pasirodė Amsterdamo "Concertgebouw", Slovakijos, Čekijos filharmonijose ir kitose svarbiose scenose. "Concertgebouw" publika net užkandusi žadą klausėsi jo su pianistu Dariumi Mažintu atliekamų Anatolijaus Šenderovo "Dviejų Sulamitos giesmių".

Pats šio kūrinio autorius pavadino G. Pyšniaką "magišku gidu", kuris vedžioja klausytojus muzikos labirintais atverdamas jos grožį. "Kai klausausi šio jauno muzikanto, man visiškai nerūpi analizuoti jo technikos, temperamento ar dinaminių niuansų – noriu tik klausytis muzikos", - prisipažino kompozitorius.

Įkvėpė violončelės legenda

Kas suteikia Glebui pasitikėjimo savimi, kuris prikausto klausytojų dėmesį jo koncertuose nuo pirmos iki paskutinės akimirkos?

"Muzikantai dažnai bijo suklysti, nutolti nuo kanonų. Man atrodo, kad muzikoje nėra svarbiausia pagroti taisyklingai, - atviravo G. Pyšniakas. - Jeigu įlieji į muziką savo emocijų ir bandai papasakoti kažką asmeniška, mažos klaidelės nublanksta. Prie kompozitoriaus idėjų pridėjus savęs, išeina nuostabus "miksas"!".

Glebas nuo vaikystės svajojo tapti muzikantu, nors jo tėvų gyvenimas nebuvo susijęs su muzika. "Griežti violončele pradėjau vėlokai – tik devynerių metų. Grojau niekieno neraginamas – tėvai net bandė mane pristabdyti, kad dėl muzikos nenukentėtų kiti mokslai, - pasakojo violončelininkas. - Man labai patikdavo koncertuoti, gerai sekėsi Balio Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje, bet to nesureikšminau".

Viskas pasikeitė po Glebo pažinties su legendiniu kinų kilmės violončelės virtuozu Yo Yo Ma, koncertavusiu ir vedusiu meistriškumo kursus Vilniuje.

"Mane sukrėtė Yo Yo Ma koncertas Nacionalinėje filharmonijoje, - prisiminė Glebas. – Jis pagrojo Johanną Sebastianą Bachą ir padarė visus laimingus. Tada pagalvojau: kaip nuostabu išeiti į sceną ir visus šitaip apdovanoti – kaip norėčiau tai sugebėti! Pradėjau svajoti, sapnuoti, kad groju su orkestrais, ėmiau daug dirbti. Pabėgdavau iš pamokų ir eidavau namo groti".

Glebas buvo prasitaręs Yo Yo Ma, kad nori griežti Astoro Piazzolla‘os tango, bet neturi natų. Netrukus maestro agentas vilniečiui jas atsiuntė. Vėliau G. Pyšniakas gavo iš Yo Yo Ma dar ne vieną jo naujausių kompaktinių diskų siuntą.

Gyvena šia diena

Nuo šių įvykių praėjo aštuoneri metai. Per tą laiką Glebas surengė rečitalių Italijoje, Austrijoje, Olandijoje, Kroatijoje, Norvegijoje, Slovakijoje, Lichtenšteine, Portugalijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Čekijoje.

Jis griežė su Porto (Portugalija), Kauno simfoniniais, Maskvos konservatorijos simfoniniu orkestrais, atstovavo Lietuvai daugelyje svarbių užsienio scenų.

"Svarbiausia nesustoti ir žinoti, ko nori iš gyvenimo, - įsitikinęs Glebas. – Aš nežiūriu toli į priekį. Stengiuosi daryti visa, kas įmanoma dabar, kad rytojus nebūtų toks pats kaip ši diena".
Kerinti violončelė. G. Pyšniakas (violončelė), O. Ch. Haagenrud (fortepijonas, Norvegija); D .Šostakovičiaus, A. Piazzolla‘os, A. Šenderovo kūriniai.


Šiame straipsnyje: violončelėpianinas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių