Išrinkite „Auksinio disko 2011“ nugalėtoją

Koncertas-maratonas „Didysis muzikų paradas“ ir portalas DIENA.LT kviečia išrinkti savąjį „Auksinio disko 2011“ laureatą. „Publikos simpatijos“ prizą pelnęs atlikėjas ar kolektyvas bus iškilmingai apdovanotas gruodžio 17 d., Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, „Didžiojo muzikų parado“ finalinėje dalyje.

Balsuoti už jums patinkantį atlikėją ar kolektyvą galite čia.

1. Vilniaus B. Dvariono muzikos mokyklos simfoninis orkestras (vadovas Modestas Barkauskas) ir choras VIVA VOCE (vadovai Virginija Katinienė, Raimondas Katinas)


Ambicingi respublikiniai ir tarptautiniai projektai, įvairios koncertinės programos, begalė koncertų ir pasirodymai su žymiausiais Lietuvos solistais, dirigentais, instrumentininkais, gastrolės užsienyje, kūrybinės vasaros stovyklos, amžinai besikeičiantis ir amžinai jaunas kolektyvas. Taip keliais žodžiais galima apibūdinti 1999-ųjų rudenį susikūrusį Vilniaus B. Dvariono DMM moksleivių simfoninį orkestrą – jau žinomą kolektyvą Lietuvos muzikiniame pasaulyje, pasivadinusį skambiu vardu „Simfukai“. 

Orkestras buvo įkurtas mokyklos direktorės Laimutės Užkuraitienės iniciatyva. Pirmas jo meno vadovas ir dirigentas buvo Ugnius Vaiginis, o nuo 2001 m. orkestrui vadovauti ėmėsi dirigentas Modestras Pitrėnas. 2008 m. kolektyvo meno vadovu ir dirigentu tapo Modestas Barkauskas. 

Padedami pedagogų Artūro Alensko, Roberto Beinario, Daliaus Jovaišos, Viliaus Pociaus, Tomo Ramančiūno bei Egidijaus Stanelio, jaunieji orkestro artistai džiugina publiką savo pasirodymais. 

Vilniaus B.  Dvariono DMM choras suburtas 1970 m. Nuo įkūrimo pradžios kolektyvas dalyvavo visose respublikinėse, vėliau Pasaulio lietuvių dainų šventėse, pelnė švenčių laureatų vardus, dalyvavo daugelyje respublikinių chorinių renginių. 

Choro repertuaras labai įvairus - nuo senosios muzikos iki moderniosios muzikos kūrinių, džiazo bei roko stiliaus kompozicijų. Choras su pasisekimu dainavo  visose garbingiausiose Vilniaus koncertų salėse, dalyvavo B. Briteno operos „Mažasis kaminkrėtys“ pastatyme Lietuvos Nacionaliniame operos ir baleto teatre.

Per pastarąjį dešimtmetį choras du kartus lankėsi Italijoje, Vengrijoje, Slovakijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Austrijoje, Turkijoje. 2011 m. balandžio mėn. „Viva voce“  laimėjo 1-ąjį prizą bei 3000 EUR premiją 17 –ajame Tarptautiniame Jaunimo habanerų konkurse Torreviechoje (Ispanija).

2. Vilniaus Karoliniškių muzikos mokyklos kamerinis orkestras (vadovas Donatas Prūsevičius) ir choras CANTICA (vadovė Diana Mikienė)

Vilniaus Karoliniškių muzikos mokyklos kamerinis orkestras, vadovaujamas Donato Prusevičiaus – vienas jauniausių mokyklos kolektyvų. Tačiau intensyviai dirbdamas ir dažnai koncertuodamas, jau spėjo pelnyti gerbėjų simpatijas. Nuo 2010 m. orkestrui vadovauja kompozitorius Donatas Prusevičius, perteikiantis jaunimui turiningą patirtį, įgytą V. Laurušo ir O. Balakausko kompozicijos klasėse LMTA, stažuotejė Kelno Musikhochschule pas Krzysztofą Meyerį ir Lenkijoje, turininga praeitimi ir turtinga nūdienos kultūra garsėjančioje Torūnėje, kurioje gyveno ir dirbo.

Su orkestru dirba mokyklos pedagogai Jelena Alymova, Daiva Pūzaitė, Jolanta Taločkienė ir Tomas Vaičiulis

Vilniaus Karoliniškių muzikos mokyklos jaunių choras „Cantica“ įkurtas 1975 m. Jam vadovavo žymūs pedagogai D. Bernotienė ir A. Uždavinys. Nuo 2001 m. chorui vadovauja D. Mikienė. Kolektyvas nuolat koncertuoja Lietuvoje ir užsienyje, dalyvavo visose dainų šventėse, festivaliuose „Džiaukimės drauge“, „Baltijos bangelės“, „Giesmė Lietuvai“, „Dainų mozaika“, tarptautiniame R. Paulso dainų festivalyje Latvijoje, tarptautiniame chorų festivalyje „Cantemus“. Festivalyje-konkurse „Mes – Lietuvos vaikai“ tapo I vietos laureatais. Kolektyvas koncertavo Latvijoje, Slovakijoje, Suomijoje, Švedijoje.

3. Solistė Asta Krikščiūnaitė (sopranas)



Asta Krikščiūnaitė dainininkės karjerą pradėjo Klaipėdos muzikiniame teatre 1987 m. 1989 m. ji tapo jaunųjų atlikėjų konkurso Moldovoje I premijos laureate, o 1992 m. – tarptautinio Luciano Pavarotti konkurso Filadelfijoje (JAV) diplomante. 1991–1994 m. solistė stažavosi Niujorke (JAV) pas Clair Alexander, Yvesą Abelį bei Jane Bakken Klaviter. 2004 m. ji apdovanota Baltosios žvaigždės ordinu už nuopelnus Estijos kultūrai, o 2005 m. tapo Lietuvos muzikų sąjungos „Auksinio disko“ laureate.

A. Krikščiūnaitės repertuare svarbūs tiek operos, tiek oratorijos, kantatos ar dainos žanrai. Ji dainuoja įvairių stambios formos kūrinių solo partijas. A.Krikščiūnaitė sukūrė ne vieną įsimintiną vaidmenį Lietuvos ir užsienio muzikiniuose teatruose. Tarp svarbesnių darbų minėtini: Kristina (G. Kuprevičius „Prūsai“), Margarita (Ch. Gounod „Faustas“), Džuljeta (J. Offenbach „Hofmano istorijos“), Mikaela (G. Bizet „Karmen“), Andželika (G. Puccini „Sesuo Andželika“), Elizabetė (G. Verdi „Don Karlas“), Elvyra (G. Verdi „Ernani“), Toska (G. Puccini „Toska“). A. Krikščiūnaitė sukūrė vaidmenis ir lietuvoškose operose: Birutė (M. Petrauskas „Birutė”), Valerija (A. Martinaitis „Pasaulio dangoraižis”), Marija (A. Žigaitytė „Praregėjimas“).

Dainininkė  koncertuoja su įvairiais simfoniniais ir kameriniais orkestrais daugelyje pasaulio šalių (Estijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, JAV, Izraelyje,  Norvegijoje, Suomijoje, ir kt.) Ji dainavo diriguojant Lordui Yehudi Menuhinui, M. Rostropovičiui, P. Mägi, A. Volmeriui, A. Mustonenui, H. Koivulai, K. Pendereckiui ir kt. Koncertavo su LNSO bei LVSO, Varšuvos filharmonijos ir Estijos nacionaliniais, Joensu filharmonijos, Manheimo simfoniniais, Lietuvos, Šv. Kristoforo ir Minsko kameriniais orkestrais.

Atlikėja mielai atlieka lietuvių kompozitorių kūrinius, yra kviečiama dalyvauti jubiliejiniuose koncertuose. Repertuare – R. Žigaičio, S. Vainiūno, E. Balsio, J. Švedo, A. Mikulskio, G. Kuprevičiaus, J. Kačinsko, J. Juozapaičio, T. Makačino, A. Raudonikio, J. Nabažo, O. Narbutaitės, G. Kuprevičiaus, V. Barkausko, ir daugelio kitų kompozitorių kūriniai. 

A. Krikščiūnaitės kūrybinis kelias neapsiriboja vien tik koncertine veikla - siekdama populiarinti nacionalinę muziką, paveldą, atlikėja įkūrė viešąją įstaigą „Cantus firmus“ ir tapo šios įstaigos rengiamų projektų idėjų autorė ir meno vadove. Jos iniciatyva po 100 metų Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje pristatyta pirmoji nacionalinė M. Petrausko opera „Birutė“, parengtas skaitmeninis operos garso įrašas. Ženklūs ir kiti meniniai-organizaciniai įstaigos darbai. 

Nuo 2005 metų Asta Krikščiūnaitė – LMTA Dainavimo katedros docentė, LMTA Senato narė. 2009 m. Krikščiūnaitė vadovavo Latvijos muzikos mokytojų asociacijos seminare pravestoms meistriškumo pamokoms, o 2011 birželį vedė meistriškumo kursus Štutgarto aukštojoje muzikos ir taikomųjų menų mokykloje.

2011 m. A. Krikščiūnaitė tapo Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureate.

4. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistė Loreta Karkauskaitė



Loreta Karkauskaitė – KU Menų fakulteto absolventė, daugelio konkursų laureatė.

Pagrindiniai vaidmenys KVMT – Grafienė Rozina W. A. Mocarto operoje „Figaro vedybos“ (2008) ir Andželika G. Puccini operoje „Sesuo Andželika“.

5. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistė Loreta Ramelienė


Loreta Ramelienė – LMTA ir KU Menų fakulteto absolventė. Koncertavo Italijoje, Vokietijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Latvijoje, Baltarusijoje.

Pagrindiniai vaidmenys KVMT – Tatjana (P. Čaikovskij „Eugenijus Oneginas“), Hana (F. Lehar „Linksmoji našlė“), Madlena (P. Abraham „Balius Savojoje“), Dona Ana (W. A. Mozart Don Žuanas“), Violeta (G. Verdi „Traviata“), Besė (G. Gershwin „Porgis ir Besė“), Andželika (G. Puccini ,,Sesuo Andželika“).

6. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistė Rita Petrauskaitė



Rita Petrauskaitė –  KU Menų fakulteto absolventė, stažavosi Flensburgo muzikiniame teatre (Vokietija) pas dirigentą Volker Christ ir pianistą-kapelmeisterį Teo Say (JAV, Vokietija) dalyvavo tarptautiniuose profesorės Barbro Marklund-Petersone (Norvegija) meistriškumo kursuose.

Pagrindiniai vaidmenys KVMT – Eliza (F. Lou „Mano puikioji ledi“), Deizi Parker (P. Abraham ,,Balius Savojoje“), Ponia Ford (O. Nikolai ,,Vindzoro šmaikštuolės“), Suzana ir Cerlina (W. A. Mozart ,,Figaro vedybos“ ir „Don Žuanas“), Esmeralda (Z. Liepinš „Paryžiaus katedra“), Džilda ir Violeta (G. Verdi ,,Rigoletas“ ir „Traviata“). Apdovanota Klaipėdos savivaldybės prizu „Padėkos kaukė“.

7. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistas Mindaugas Rojus



Mindaugas Rojus – KU Menų fakulteto absolventas. Pagrindiniai vaidmenys KVMT – Oneginas (P. Čaikovskij „Eugenijus Oneginas“), Žermonas (G. Verdi „Traviata“), Kunigaikštis Ipshaimas (J. Strauss „Vienos kraujas“), Džekas (G. Gershwin „Porgis ir Besė“), Pelėjas (C. Debussy „Pelėjas ir Melisanda“), Juozelis (G. Kuprevičius „Veronika“), Herstvudas (R. Pauls „Sesuo Kerė“), Džanis Skikis (G. Puccini ,,Džanis Skikis“). Sėkmingai dalyvavo LRT projekte „Triumfo arka“.

8. Inga Maknavičienė (fortepijonas)

Inga Maknavičienė – KU Menų fakulteto docentė, tarptautinių konkursų laureatė. Turininga pianistės koncertinė patirtis su įvairių sudėčių ansambliais, orkestrais ir rečitaliais.

Koncertavo Šveicarijoje, Čekijoje, Austrijoje, Belgijoje, Lenkijoje, Ukrainoje, Estijoje, Latvijoje, Suomijoje ir kt. Nuo 2001 m. kasmet rengia tarptautinius pianistų konkursus ir interpretacijos seminarus. Už nuopelnus menotyros ir meno srityje apdovanota KU ir KLASCO premijomis.

9. Egidijus Ališauskas (birbynė)



Egidijus Ališauskas 1996 m. baigė birbynės studijas LMTA, prof. P. Tamošaičio klasėje. Tais pačiais metais įstojo į prof. J. Domarko orkestrinio dirigavimo kursą. 1998 m. įgijo orkestro dirigavimo studijų bakalauro diplomą, o 1999 m. – karinio orkestro dirigento kvalifikaciją.

Egidijus yra LMTA liaudies instrumentų orkestro, Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos orkestro, liaudies instrumentų ansamblio “Sutartinė” vadovas. Su šiuo kolektyvu koncertavo Lietuvoje, Ukrainoje, Lenkijoje, Švedijoje, Italijoje, Olandijoje. Su LMTA liaudies instrumentų orkestru E. Ališauskas dalyvavo studentų dainų ir šokių šventėje “Gaudeamus”, Pasaulio lietuvių dainų šventėse, dirigavo ansamblių vakaro programoje. 2003 m. parengė keletą kūrinių Pasaulio lietuvių dainų šventės programai bei dirigavo šios šventės ansamblių vakare.

10. Styginių kvartetas ART VIO



Jauno ir ambicingo styginių kvarteto ART VIO nariai: I smuikas – Ingrida Rupaitė, II smuikas – Kristijonas Venslovas, altas – Tomas Petrikis ir violončelė – Povilas Jacunskas.

Kolektyvas susibūrė 2003 m. ir iškart pasinėrė į aktyvų koncertinį gyvenimą. Per kelerius metus buvo sukauptas spalvingas ir svarus repertuaras. Kvarteto credo – stilistinė įvairovė; ansamblis linkęs groti labai skirtingą muziką – nuo klasikos šedevrų iki šiuolaikinės muzikos.

Art Vio tapo Respublikinio kamerinių ansamblių konkurso Vilniuje laureatu, dalyvavo Tarptautiniame kamerinių ansamblių konkurse Kuhmo mieste (Suomija). Kelis metus iš eilės kvartetas tobulinosi meistriškumo kursuose Reichenau (Austrija), kuriuos vedė garsių styginių kvartetų (Amadeus, Artis, Bartók, Hagen, Janáček, Smetana) nariai.

2007 styginių kvartetas Art Vio išleido savo pirmąją kompaktinę plokštelę, kurioje įgrojo Lietuvos kompozitorių: Eduardo Balsio, Anatolijaus Šenderovo, Juozo Širvinsko opusus. 2010  Londone buvo išleista kompaktinė plokštelė, kurioje Art Vio kartu su pianistu Eduard Oganesian įgrojo du vokiečių kompozitoriaus F. Gernsheim  fortepijoninius kvintetus. Tai - pirmasis šių kūrinių įrašas pasaulyje.

Ansamblis  dalyvavo tarptautiniame kamerinės ir vargonų muzikos festivalyje Gižycko (Lenkija), „Harmos“ festivalyje Portugalijoje. Vieną iš festivalio koncertų kvartetas griežė žymiausioje Porto miesto salėje Casa di Musica. Taip pat kolektyvas  buvo pakviestas griežti koncertus Usedom muzikos festivalyje (Vokietija) ir  kamerinės muzikos festivalyje“ Reykholtshátíð“ Islandijoje.

Styginių kvartetas „Art Vio“ koncertavo kartu su pianistais: Indre Baikštyte, Edvinu Minkštimu, Mona Kontra (Švedija),  kanklininke Aiste Bružaite, birbynininku  Egidijumi Ališausku, vokalistais Asta Krikščiūnaite, Kristina Zmailaite, Aiste Širvinskaite, Edmundu Seiliumi,  Mindaugu Rojumi. Su violončelininku bei dirigentu prof. David Geringu kvartetas buvo surengęs koncertus Klaipėdoje,  Vilniuje bei Usedom muzikos festivalyje (Vokietija).

11. Valtornų kvartetas „Hornica“ (Andrius Dirmauskas, Audrius Gervė, Linas Dakinevičius, Egidijus Stanelis)


2002 m. įsikūrusio valtornų kvarteto „Hornica“ nariai – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro, Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro bei Kauno simfoninio orkestrų artistai. Kolektyvo repertuare – įvairių epochų ir žanrų kūriniai.

12. Liaudies instrumentų ansamblis VAIVORA (vadovė Lina Naikelienė)

Lietuvių liaudies instrumentų ansamblis „Vaivora“ – antrąjį kūrybinės veiklos  dešimtmetį baigiantis skaičiuoti kolektyvas, kuriame groja ansamblio meno vadovė prof. Lina Naikelienė (pirmosios kanklės), Aistė Bružaitė (antrosios kanklės), Aušrelė Juškevičienė (bosinės kanklės), Algirdas Jedemskij (birbynė) ir Eugenijus Čiplys (birbynė).

Ansamblis „Vaivora“ koncertinę veiklą pradėjo 1992 metais,  surengė šimtus koncertų Lietuvoje, įrašė nemažai kūrinių Lietuvos, Vokietijos, JAV radijo stotims, išleido garso kasečių ir kompaktinių plokštelių. „Vaivoros“ gastrolių maršrutai nusidriekė Europos ir Amerikos šalyse.

Ansamblis yra „Auksinio disko“ laureatas (2007), 2008m. dalyvavo Tarptautiniame liaudies instrumentų atlikėjų konkurse Maskvoje (Rusija) ir tapo antrosios premijos laureatu, 2009 m. Tarptautiniame konkurse „Baltija 2009“ Peterburge (Rusija) laimėjo Grand Prix.

„Vaivora“ 2011m. gegužės mėnesį vykusiame 7-ajame tarptautiniame kamerinės muzikos konkurse Osakoje (Japonija) laimėjo specialų prizą kaip geriausias liaudies muzikos atlikėjų kolektyvas. Japonijos kamerinės muzikos fondo organizuojamas konkursas laikomas vienu pagrindinių šio žanro konkursų pasaulyje.

Tarptautinių festivalių Lietuvoje, Latvijoje, Rusijoje, Vokietijoje, Turkijoje dalyvis. Išskirtinis „Vaivoros“ bruožas – klasikinės ir šiuolaikinės lietuvių kompozitorių kūrybos populiarinimas, profesionalus bendradarbiavimas su geriausiais Lietuvos dainininkais. 

Kolektyvo programose gausu lietuvių kompozitorių   V.Mikalausko, J.Juozapaičio, V.Juozapaičio,  V.Bartulio, A.Bražinsko,  V.Bagdono,  A.Lapinsko, F.Latėno J.Tamulionio, A.Žigaitytės, R.Žigaičio, V.Paketūro ir kitų autorių kūrinių, kurie atliekami ne vien patobulintomis kanklėmis ir birbynėmis, bet ir kitais tradiciniais liaudies instrumentais: ragais, ožragiais, Sekminių rageliais, lamzdeliais, skudučiais, tradicinėmis kanklėmis.

13. Merginų choras LIEPAITĖS (vadovė Jolita Vaitkevičienė)



Vilniaus chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės” merginų choras, kaip savarankiškas meninis kolektyvas susiformavo 1994 m., kuomet prof. Petro Vailionio ir Liucijos Palinauskaitės 1964 m. įkurta Respublikinių profsąjungų kultūros rūmų mergaičių choro studija buvo pertvarkyta į muzikos mokyklą. Chorui vadovavo prof. Petras Vailionis, doc. Lina Dumbliauskaitė, nuo 1997 m. choro vadovė – Jolita Vaitkevičienė.

Merginų chore dainuoja 14 – 17 metų moksleivės, baigusios 7 klasių pagrindinį muzikos mokyklos kursą. Choro kryptis – akademinis dainavimas. Repertuare – įvairių epochų užsienio bei lietuvių kompozitorių chorinė kūryba, aranžuotos liaudies dainos, įvairių epochų oratorijos ir mišios. Merginos dainavo Baltarusijoje, Belgijoje, Čekijoje, Rusijoje, Suomijoje, Švedijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Vokietijoje, Ispanijoje. Ne kartą Liepaitės“ pelnė apdovanojimus įvairiausiuose projektuose bei konkursuose.

14. Lietuvos kariuomenės orkestras (vadovas Egidijus Ališauskas)



Šiais metais 20 metų sukaktį minintis Lietuvos kariuomenės orkestras įkurtas ilgamečio orkestro kapelmeisterio majoro Justino Jonušo pastangomis. Šiuo metu orkestrą sudaro 57 profesionalūs muzikai. Jiems vadovauja orkestro vyr dirigentas kpt. Egidijus Ališauskas, jam talkina dirigentas vyr. ltn. Dainius Pavilionis.

Orkestro pagrindinė paskirtis – dalyvauti aukštų užsienio svečių oficialiuose sutikimuose, Lietuvos kariuomenės iškilminguose ceremonialuose, valstybinių švenčių progomis rengiamuose renginiuose. Be to orkestras rengia solinius koncertus Lietuvos visuomenei, jo įrašai skamba per radiją bei televiziją. Išleistos septynios kompaktinės plokštelės. Taip pat orkestras ruošia ir defilė programas, atliekamas įvairių švenčių metu.

Nuo pat gyvavimo pradžios orkestras glaudžiai bendradarbiauja su kariniais orkestrais ir jų dirigentais iš Europos Sąjungos bei JAV. LKO sėkmingai dalyvavo karinės muzikos festivaliuose bei koncertavo Vokietijoje, Belgijoje, Lenkijoje, Nyderlanduose, Danijoje, Prancūzijoje, Estijoje, Švedijoje, Gudijoje, Čekijoje. 1996 m. Lenkijoje tarptautiniame orkestrų festivalyje-konkurse Auksinė lyra laimėjo Grand prix, o 1999 m. NATO karinių orkestrų festivalyje Kaiserslauterne (Vokietija) koncertavo 23 tūkst. klausytojų publikai. Kasmet LKO dalyvauja apie 90-tyje renginių.

LKO grojo su tokiais solistais kaip Petras Geniušas (fortepionas), Mindaugas Bačkus (violončelė), Marius Balčytis (trombonas), Robertas Beinaris (obojus), Vygantas Šilinskas (trombonas), Sergijus Kirsenka (tūba), Daumantas Slipkus (fortepijonas), akompanavo tokiems dainininkams kaip Virgilijus Noreika, Judita Leitaitė, Vytautas Juozapaitis, Laimonas Pautienius, Asmik Gregorian, Raminta Vaicekauskaitė, Veronika Povilionienė, Violeta Riaubiškytė, Povilas Meškėla, Česlovas Gabalis, Gytis Paškevičius, Irena Starošaitė ir kitais atlikėjais bei ansambliais.

Orkestro repertuaras talpina Lietuvos ir pasaulio kompozitorių populiarią orkestrinę, originalią šiuolaikinę muziką bei klasikinių kūrinių aranžuotes.

15. Sostinės vario kvintetas



Nuolatos bendraudami, talentingi orkestro artistai Algirdas Januševičius (trimitas), Domas Memėnas (trimitas), Marius Rancovas (valtorna), Vygantas Šilinskas (trombonas), Darius Bažanovas (tūba), siekdami ansamblinio muzikavimo tobulumo bei individualaus meninio lygio kėlimo, įkūrė ansamblį „Sostinės vario kvintetas”. Taip nuo 1997 metų kolektyvas aktyviai įsitraukė į Lietuvos kultūrinio gyvenimo veiklą. Per devynerius kūrybinio gyvavimo metus sėkmingai surengta beveik 400 koncertų Lietuvos ir užsienio klausytojams.

Ansamblio muzikantai dirba Lietuvos valstybiniame simfoniniame orkestre, yra kviečiami groti Nacionaliniame simfoniniame, Lietuvos kameriniame, Šv. Kristoforo kameriniame, LNOBT orkestruose. Nuo 1997 m. „Sostinės vario kvintetas“ aktyviai įsitraukė į Lietuvos kultūrinio gyvenimo veiklą, nuolat dalyvauja didžiausiuose Lietuvos kultūros renginiuose: Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro kamerinės muzikos vakaruose „Alma Mater Musicalis“, Klaipėdos varinių pučiamųjų instrumentų festivalyje, bendradarbiauja su kitais Lietuvos meniniais kolektyvais, nuolat rengia koncertus bei rečitalius.

16. Povilas Jaraminas (fortepijonas)



Daugelį metų Povilas Jaraminas lygiai atsidavęs ir akademinei, ir lengvajai, improvizacinei, džiazo muzikai. Apvažinėjęs daugybę miestų ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje su žymiuoju Lietuvos tenoru Virgilijumi Noreika, šiuo metu P. Jaraminas dažniau matomas scenoje kaip džiazo pianistas įvairių ansamblių sudėtyje.

17. Eugenijus Kanevičius (kontrabosas)

Vienas universaliausių Lietuvos džiazo bosistų, meistriškai atliekantis plačios stilistinės amplitudės muziką – nuo radikalaus free iki melodingo mainstream. Išradingas muzikas, vienodai puikiai valdantis ir akustinį, ir elektrinį bosą, savo tembrinę paletę dar papildo elektroniniais priedais, gitara, trimitu, perkusiniais instrumentais ir balsu.

Jo grojimas išsiskiria harmoniniu bei polifoniniu mąstymu, o kūryba linksta į savitą muzikos filosofiją, ypač ryškią jo sakraliniuose džiazo projektuose. Per 20 metų džiazo scenoje Eugenijus Kanevičius yra grojęs bemaž su visais Lietuvos džiazo kūrėjais, muzikuoja ir su kitų šalių džiazmenais. Bosistas taip pat groja solo, komponuoja giesmes, muziką vaikams, teatrui ir kinui. (Jūratė Kučinskaitė).

18. Vladimiras Tėluchinas (mušamieji)



Vladimiras Teliuchinas augo Kaune. Būdamas ketverių, klausydamasis diksilendo per radijo tašką, mušdavo delnais ant stalo paviršiaus ritmą, tampė bajaną, akordeoną, skambino suklerusiu pianinu, trypė kojomis stepą. Labai patiko sinkopuotas ritmas. Taigi, su būgnais jis, galima sakyti, gimė.

Šiandien V. Tėluchinas – Kauno bigbendo muzikantas. O gyvenime grota ir Maskvos miuzikhole (apie 16 mėnesių), ir su Muslimo Magomajevo orkestru, ir Olego Lundstremo bigbende. 

Po 1990 m. Tėluchinas išvyko į Vokietiją, kur ketverius metus grojo bigbende, orkestruose, dėstė muziką.

19. Genadijus Savkovas (akordeonas)



Genadijus Savkovas koncertavo su dainininke R. Maciūte, Šv.Kristoforo kameriniu orkestru, Čiurlionio kvartetu, Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, groja su T. Leiburo vadovaujamu Retro muzikos ansambliu.

Atlikėjas vedė tarptautinius meistriškumo seminarus Slovakijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, atviras pamokas D. Britanijoje, Rusijoje. G. Savkovas yra LMTA docentas, Naujosios Vilnios mokyklos mokytojas-ekspertas, Baltijos akordeonų kvinteto Excelsior narys, ilgametis Eduardo Gabnio ir Genadijaus Savkovo akordeonų dueto narys.

20. Ansamblis RETRO (vad. Tomas Leiburas)



Tomo Leiburo vadovaujamas ansamblis „Retro“ (Tomas Leiburas, fortepijonas, Povilas Laurinaitis, kontrabosas, Marius Leiburas, mušamieji) intensyviai veiklai susibūrė neseniai. 

Ansamblio vadovas, koncerto siela, pianistas, kompozitorius, dirigentas Tomas Leiburas gerai žinomas kaip puikus muzikantas, improvizatorius, rašantis kūrinius orkestrams, instrumentiniams ansambliams, filmams, spektakliams. Povilas Laurinaitis-gabus jaunas atlikėjas, kuris studijoja J.Tallat-Kelpšos Konservatorijoje jazz-kontraboso specialybė pas V. Nivinską. Jau nemažai dalyvavo skirtingose projektuose su jaunais muzikantais.

Būgnininkas Marius Leiburas baigė Vilniaus kolegijos populiariosios muzikos studijas. Be džiazo muzikos projektų aktyviai dalyvauja populiariosios muzikos grupių „Amberlife“ bei „Last Coin“ veikloje.

21. Subtilu-Z



Laurynas Vaitkus (tenorinė birbynė), Dmitrijs Mihailovs, akordeonas, Povilas Velikis, akordeonas, Vytautas Švažas, perkusija.

Instrumentinė grupė „Subtilu-Z“ – naujas požiūris į seniai pažįstamus instrumentus. Jaunų profesionalių muzikų rankose akordeonas, tenorinė birbynė ir perkusija sutviska kitokiomis spalvomis. Kokiomis? Ogi sodriomis, valiūkiškomis, šėliojančiomis ir improvizuojančiomis. Klasika, džiazas ir pačių muzikantų kompozicijos sukuria ypatingą atmosferą koncerte, kai  tradicija dera su šiuolaikinės muzikos išraiška – gyvu žodžiu, šūksniu ar net dainavimu. Šios grupės išskirtinumas – jos jaunatviškumas, gyvybingumas, puikus stiliaus pojūtis, humoro jausmas ir labai subtilus, tiesiog gardus muzikos pateikimas. Grupės perkusininkas – vienintelis technokratas, baigęs Gedimino technikos universitetą, tačiau talentingas muzikos instrumentų meistras ir atlikėjas. Kiti trys - tikri profesionalai, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos magistrai.

Instrumentinė grupė susikūrusi 2005 metais. Yra dalyvavusi respublikiniuose ir tarptautiniuose festivaliuose bei konkursuose (Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Italijoje, Vokietijoje ir t.t.), yra tapusi jų laureatais. 2008 m. XVIII tarptautiniame konkurse „Citta di Lanciano“ Italijoje grupei skirta pirmoji vieta. 2009 m. „Subtilu-Z“ dalyvavo viename prestižiškiausių akordeono muzikos konkursų „Citta di Castelfidardo“ Italijoje, kur ansamblių kategorijoje užėmė trečiąją vietą,  2011 m. tarptautiniame akordeonistų konkurse „Vilnius 2011“, ansamblių kategorijoje laimėjo I – ją vietą.

22. Petras Vyšniauskas (saksofonas)



Vienas iškiliausių ir savičiausių Lietuvos džiazo kūrėjų, kūrybingas muzikantas ir virtuoziškas saksofonininkas. Jo sopraninis saksofonas geba kalbėti, dainuoti, šaukti, raudoti, čiulbėti. Jo giliai etniška muzika neretai pasiduoda spontaniškų improvizacijų tėkmei. 

Petras Vyšniauskas – daugiausia titulų pelnęs Lietuvos saksofonininkas, apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinu, Nacionaline premija, 2005 metais pripažintas Nacionaline vertybe, 2011 m. apdovanotas festivalio „Vilnius Jazz“ prizu už nuopelnus Lietuvos džiazui. Tarp atviro eksperimentams saksofonininko partnerių – ne tik džiazo, bet ir folkloro, klasikinės bei šiuolaikinės akademinės muzikos atlikėjai. Pastaruoju metu jis daugiausia muzikuoja tarptautiniuose kolektyvuose, dalyvauja spontaniškuose projektuose. Šalia koncertinės veiklos saksofonininkas dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, komponuoja ir įrašinėja teatrui ir kinui. (Jūratė Kučinskaitė).

23. Dominykas Vyšniauskas (trimitas)



Dominykas Vyšniauskas - trimitininkas, improvizatorius ir kompozitorius. Daugiausia groja džiazą, improvizuoja, tačiau atlieka ir klasikinę muziką. Jis dalyvavo daugelyje Lietuvos ir užsienio džiazo festivalių, tarp jų Cully (Šveicarijoje), Ankaroje (Turkijoje), Tabasalu (Estijoje), Junas (Prancūzijoje), Minske, Sankt Peterburge.

D. Vyšniauskas muzikavo daugelyje tarptautinių muzikos projektų, grodamas drauge su Vapirov Big Band, I. Bril, Estonian Dream Big Band, Mezkal Jazz Unit, Jazzwerkstatt, taip pat su Vijay Iyer, Klaus Kugel, Hill Green, Daliumi Naujokaičiu, Liudu Mockūnu, Andreas ir Mathias Pichler. D. Vyšniauskas studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Leipcigo muzikos koledže, Niujorko SUNY Purchase College ir Amsterdamo konservatorijoje.

24. Arkadijus Gotesmanas (perkusija)



Arkadijus Gotesmanas nėra įprasto sukirpimo menininkas: daug kas jį laiko tiesiog džiazmenu ir perkusijos virtuozu, tačiau tiksliai nusakyti, kuo jis užsiima – beveik neįmanoma. Pats Gotesmanas, regis, tuo rūpinasi mažiausiai, ir akivaizdu, kad tai veiksmo ir praktikos žmogus, galintis ir norintis išbandyti bet kokių formatų keliamus iššūkius – ne tik įvairialypiame muzikos pasaulyje, bet ir teatre bei literatūroje.

Pagrindiniai šio menininko bruožai – nepaprastas veiklos platumas ir sugebėjimas akimirksniu įsiklausyti į partnerių – kokie jie bebūtų – muzikavimą, kalbėjimą, rašymą ir objektų gamybą. Tai savybė, kategoriškai būtina geram džiazo muzikantui, kurio reakcija ir intuicija privalo neprarasti kontakto su esamu momentu, daug ką nuspėti ir išradingai papildyti.

25. Vladimiras Čekasinas (saksofonas)



Tai unikali ir spalvinga kūrybinė asmenybė: saksofonininkas, kompozitorius, pedagogas bei neišsenkantis kūrybinių idėjų generatorius. Jis ir racionalus muzikos architektas, ir nepaprastai emocionalus, ekspresyvus jos atlikėjas. Drauge su legendiniu trio GTČ 8-tame dešimtmetyje dėjęs pagrindus Lietuvos džiazo mokyklai, Čekasinas yra lietuviškojo džiazo guru, išskirtinis pedagogas, kurio tiesioginę ar netiesioginę mokyklą patyrė dauguma Lietuvos džiazo muzikų. Pastaruoju metu jis daugiausia dirba kino srityje kaip muzikantas, režisierius ir aktorius, taip pat su įvairių šalių menininkais ir muzikantais kuria sinkretiškus projektus, jo paties vadinamus „etniniu procesu“. Savo kūrybinėms vizijoms realizuoti Čekasinas neretai pasitelkia dideles atlikėjų pajėgas. (Jūratė Kučinskaitė)

V. Čekasinas įrašė apie 60 originalios muzikos albumų, gastroliavo ir dalyvavo didžiausiuose festivaliuose visose Europos šalyse, JAV, Kanadoje, Kuboje, Japonijoje, Indijoje ir kt. Nuo 1994 m. nuolat bendradarbiavo su viena iš centrinių Maskvos scenų – Centrine Menininkų Namų sale, kurioje įgyvendindavo apie 10-12 projektų per metus.

Nuo 1975 m. dirba kino ir teatro srityje: 1991 m. režisieriaus Lungina filmas “Taksi-bliuz”, su Čekasino muzika gavo pirmą prizą Kanų kino festivalyje, o 1992 – filmas “Bolero, or provincial melodrama with emotional outburst”, kur Čekasinas yra ir kompozitorius, ir režisierius (bendraautorius M. Bezčastnov), gavo pirmą prizą “Post - Montreux” festivalyje. Tetralizuoti pastatymai su Čekasino muzika yra rodomi centrinėse Maskvos scenose.

Pedagoginę veiklą pradėjo 1975 m. LMTA ir Vilniaus B. Dvariono MM. Tarp buvusių studentų P. Vyšniauskas, V. Labutis, N. Malunavičiūtė, S. Sasnauskas ir kt.

26. Petras Geniušas (fortepijonas)



Tarp Lietuvos atlikėjų Petras Geniušas išsiskiria interesų įvairiapusiškumu ir nuolatinėmis, dažnai rizikingomis naujų išraiškos formų, nekasdieniškų muzikinių ir dvasinių potyrių paieškomis. Meistriškai įvaldęs platų klasikinių, romantinių ir šiuolaikinių kūrinių repertuarą, jis rengia rečitalius ir koncertuoja kaip solistas su simfoniniais orkestrais, įvairiais kameriniais ansambliais ir solistais. Jo scenos partneriais yra buvę, M. Rostropovičius, J.Menuchinas, R.Katilius, A. Kniazevas, D.Geringas, V.Noreika, V.Čekasinas. 

Tačiau klasikinio pianisto amplua Petrui Geniušui per maža: neretai jį galima pamatyti ant scenos akompanuojantį dramos spektakliams, baletui ar net kabaretui, dalyvaujantį džiazo ir įvairius muzikos stilius kryžminančiuose projektuose. Įgimtas žingeidumas skatina jį neapsiriboti vien klasikinio pianisto patirtimi ir veikla, nenuilstamai plečiant savo muzikinį akiratį – nuo anglų virginalistų ir įvairių pasaulio tautų folkloro iki avangardinės muzikos, džiazo ir elektronikos. Grįžtamuoju ryšiu visi šie interesai praturtina ir Petro Geniušo klasikinio muzikavimo praktiką. Šalia išlavinto muzikinio skonio, technikos ir jautrumo garsui, tai, matyt, yra viena vertingiausių šio pianisto savybių.

Šalia Nacionalinės premijos ir daugelio kitų apdovanojimų, šių metų spalio mėnesį Kultūros ministerija profesorių Petrą Geniušą apdovanojo - Garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“ už aukštų moralinių, pilietinių ir estetinių vertybių puoselėjimą humanistinės visuomenės pažangai.

27. Fortepijoninis trio KASKADOS



Fortepijoninis Trio „Kaskados“ koncertinės veiklos pradžią skaičiuoja nuo 1997 m., nors jau iki tol jo nariai Albina Šikšniūtė, Rusnė Mataitytė ir Edmundas Kulikauskas buvo žinomi kaip solistai, kamerinio ansamblio dalyviai. Susiburti nuolat koncertuojančiam ansambliui ir apibendrinti savo profesinį meistriškumą – svarbus ir ryžtingas trijų atlikėjų žingsnis. Visi muzikai bemaž tuo pačiu metu studijavo Maskvos P. Čaikovskio konservatorijoje.

Šiam trio ne kartą teko dalyvauti didžiuosiuose Lietuvos festivaliuose – „Gaidos“, Šv. Kristupo, Tomo Manno, Pažaislio. Ansamblis sėkmingai gastroliavo Austrijoje, Vokietijoje, Rusijoje, Švedijoje. 2002 m. „Kaskados“ tapo IX tarptautinio J. Bramso kamerinių ansamblių konkurso (Austrija, Piortsachas) I premijos laimėtoju. Vertindami „Kaskadų“ atlikėjų profesionalumą, meninę vaizduotę, kompozitoriai yra parašę kompozicijų specialiai šiam trio.

28. Gintaras Januševičius (fortepijonas)



Gintaras Januševičius – Jurgio Bialobžeskio auklėtinis Lietuvos nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje ir LMTA. Nuo 2004 m. gyvena užsienyje. Iš pradžių studijavo Hannoverio aukštojoje muzikos ir teatro mokykloje pas vieną žymiausių rusų pianistų, profesorių Vladimirą Krainevą. Nuo 2001 kasmet tobulinasi Lazario, Valentinos ir Pavelo Bermanų tarptautiniuose meistriškumo kursuose Klaipėdoje, o 2003 dalyvavo baroko ir klasicizmo muzikos seminare “Musikalische begegnungen” (Holdenstedt), kur meistriškumo pamokas vedė prof. G.Pirner iš Miuncheno.

G. Januševičius – daugelio konkursų laureatas ir prizininkas. Tarp svarbesnių minėtini Grand Prix tarptautiniame Fryderyko Chopino pianistų konkurse Estijoje (2002), diplomas Monrealio pianistų konkurse Kanadoje (2004), M. K. Čiurlionio konkurso III vieta (2007) ir Piano Campus (Pranzūzija) - bronzos medalis. 

Pianistas su orkestrais koncertavo daugiau nei 30 kartų, pasirodė tokiose žymiose salėse, kaip Maskvos Konservatorijos Didžioji, Palau de la Música Catalana Barselonoje, Salle Wilfrid-Pelletier Monrealyje, Sala Mozart Saragosoje, „Estonia“ Taline ir t. t. G. Januševičiaus solo rečitaliai vyko Paryžiuje, Taline, Maskvoje, Varšuvoje, Europos kultūros sostinėje Korke, Hamamatsu ir kituose miestuose. Jis bendradarbiavo su tokiais dirigentais, kaip Saulius Sondeckis, Juozas Domarkas, Gintaras Rinkevičius, Pavel Berman, Jacques Lacombe, Fuat Mansurov, Dmitry Liss ir kt.

Gintaras dažniausiai atlieka rusų kompozitorių kūrinius. Didžiąją jo repertuaro dalį sudaro Sergejaus Rachmaninovo, Modesto Musorgkio, Sergejaus Prokofjevo ir kt. fortepijoniniai opusai. Taip pat G.Januševičius garsėja savo Frederiko Chopino ir Johaneso Brahmso kūrinių interpretacijomis.

Šiuo metu gyvena Hanoveryje, yra koncertų serijos „Plathner's Eleven“ meno vadovas.

29. Duo Strimaitis



Dar studijuodami Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje - smuikininkas Aidas Strimaitis ir pianistė Eglė Strimaitienė - pradėjo groti kartu, tačiau savo ansamblio savarankiško kelio pradžią atlikėjai sieja su koncertu, vykusiu 2001 m. M. K. Čiurlionio namuose Vilniuje.

Koncertas buvo skirtas vyriausiajai Čiurlionių giminės atstovei Rūtai Stulgaitytei -Strimaitienei, šventusiai 90-ties metų jubiliejų. 2001 m. ir 2002 m. konkurso būdu duetas laimėjo Hanoverio aukštosios teatro ir muzikos mokyklos stipendiją ir buvo pakviestas dalyvauti meistriškumo kursuose „Konzertarbeitswochen” Vokietijoje, kur stažavosi A. Bergo kvarteto nario - altininko prof. H. Beyerle klasėje bei prof. D. Polacko mokinės L. Sims klasėje. 

„Duo Strimaitis” aktyviai koncertuoja Lietuvoje ir užsienyje, rengia programas ir su kitais muzikos atlikėjais bei menininkais: su M. K. Čiurlionio styginių kvartetu, su klarnetininkais J. Rezničenko, A. Taločka, fleitininke V. Zabrodaite, dainininkais A. Krikščiūnaite, A. Rubežiumi, aktoriais V. Kuodyte, S. Balandžiu, P. Venslovu, kino režisieriumi A. Bukausku. Duetas dalyvavo daugelyje festivalių, išleido dvi kompaktines plokšteles. 

Dueto repertuaras apima platų muzikos spektrą - nuo renesanso iki šiuolaikinių lietuvių bei užsienio kompozitorių kūrybos. Atlikėjai inicijuoja naujų kūrinių smuiko ir fortepijono duetui atsiradimą, kompozitoriai A. Jasenka, D. Čemerytė, V. Striaupaitė-Beinarienė, A. Kučinskas dedikavo šiam duetui savo kūrinius.

30. Čiurlionio kvartetas



Čiurlionio kvartetas – ne tik vienas išradingiausių, ekspresyviausių ir techniškai progresyviausių kvartetų šalyje, bet ir vienas iškiliausių muzikinių ansamblių Lietuvoje. Beveik keturis dešimtmečius ir kitų šalių kritikai, netausodami komplimentų, žavisi kvartetu, įvardydami jį vienu iškiliausių styginių ansamblių Europoje, o kartais net pasaulyje.


1968 m. susibūręs kvartetas garsina profesionalios lietuvių muzikos patriarcho, kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vardą, taip pat prisideda prie reprezentacinės kultūrinės lietuvių tapatybės konstravimo bei atskleidimo pasaulyje. 1989 m. Čiurlionio kvartetui vienam pirmųjų iš Lietuvos menininkų buvo suteikta prestižinė Lietuvos nacionalinė premija.

Kvartetas yra atlikęs per 3700 koncertų Lietuvoje ir daugelyje užsienio šalių. Jis dažnai kviečiamas koncertuoti pagrindiniuose festivaliuose ir koncertų scenose visoje Europoje: nuo Islandijos iki Rusijos ir nuo Norvegijos iki Italijos, taip pat Kanadoje ir Japonijoje; tokiuose festivaliuose kaip „Prahos pavasaris“, „Berliner Festwochen“, „Vlaanderen“, „Janačkuv Mai“, „Moravijos ruduo“, Šlėzvigo-Holšteino, „Meranofest“ ar koncertų salėse kaip Leipcigo „Gewandhaus“, Amsterdamo „Concertgebouw“, Bonos „Beethovenhaus“, Berlyno „Schauspielhaus“, Paryžiaus „Musee d’Orsay“ ir daugelyje kitų.

31. Sigutė Stonytė (sopranas)



Soprano Sigutės Stonytės talento spindulių šviesa scenoje apgaubė daugybę G. Verdi, R. Wagnerio, W. A. Mozarto ir kitų kompozitorių sukurtų moterų - sudainuotos beveik visos svarbiausios dramatinio, spinto ir lyrinio soprano partijos, tarp įspūdingiausių darbų žaižaruoja į taurios tamsos apsiaustą susisupusi Salomėja (R. Strausso „Salomėja“), temperamentingoji ispanė Grafienė Rozina Almaviva (W. A. Mozarto „Figaro vedybos“), viso pasaulio moterų švelnumą įprasminusi Dezdemona (G. Verdi „Otelas“). 

Pelnytai vadinama viena garsiausių nūdienos operos solisčių, S. Stonytė pelnė visus svarbiausius Lietuvoje teikiamus meno apdovanojimus (Nacionalinė kultūros ir meno premija, „Kipras“, Gedimino V laipsnio ordinas, Auksinis scenos kryžius, etc.), dainavo daugelyje Europos valstybių, Japonijoje, JAV. Nuo 1992 m. S. Stonytė muzikos dangaus keliu kantriai veda ir savo studentus Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Dainavimo katedroje; 2010 m. jai suteiktas profesorės laipsnis.

32. Jurgis Karnavičius (fortepijonas)



Pianistas Jurgis Karnavičius pasižymi itin jautria ir subtilia pianizmo technika. Apie tokius fortepijono meno meistrus sakoma „jų siela slypi pirštų galiukuose“. Už savitas, intelektualias ir išieškotas interpretacijas jam gali būti dėkingi fortepijoninę muziką kūrę meistrai R. Schumannas, F. Lisztas, J. Brahmsas, F. Schubertas, L. van Beethovenas, G. Faure. Kadaise pelnęs I premiją tarprespublikiniame M. K. Čiurlionio konkurse Vilniuje, nugalėjęs konkurentus tarptautiniuose konkursuose Vokietijoje, Austrijoje, JAV, Italijoje ir kitose šalyse, šiandien J. Karnavičius nuolat dalyvauja festivalio „Gaida“ programose, gastroliuoja ir dėsto užsienio šalyse, nepamiršdamas ir savo studentų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Šios institucijos profesorius ir Fortepijono katedros vedėjas J. Karnavičius išugdė ne vieną profesionalų pianistą, tarptautinių konkursų laureatą ir... tiesiog laimingą žmogų.

33. Ingrida Armonaitė (smuikas)



Smuikininkė Ingrida Armonaitė – viena žymiausių Lietuvos smuikininkių, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos styginių instrumentų katedros profesorė.

Platus smuikininkės koncertinis repertuaras, apimantis ne tik klasikinės muzikos, bet ir daugelio šalių šiuolaikinių kompozitorių kūrinius. Ji taip pat yra aktyvi lietuvių šiuolaikinės muzikos propaguotoja – daugelio kūrinių pirmoji atlikėja ir redaktorė. 

Smuikininkė yra kamerinio ansamblio „Armonų trio”, tarptautinio kamerinio ansamblio „Trio advance“ narė. Koncertavo Austrijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Estijoje, Italijoje, Jugoslavijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Rumunijoje, Rusijoje ir daugelyje NVS šalių, Slovakijoje, Suomijoje, Švedijoje, Šveicarijoje, Vengrijoje, Vokietijoje, dalyvavo klasikinės ir šiuolaikinės muzikos festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje, grojo su Bukarešto simfoniniu filharmonijos orkestru (Rumunija), Timišoaros filharmonijos simfoniniu orkestru (Rumunija), Prahos simfoniniu filharmonijos orkestru (Čekija), Košicos simfoniniu filharmonijos orkestru (Slovakija), Zagrebo kameriniu orkestru (buv. Jugoslavija), Zagrebo televizijos ir radijo simfoniniu orkestru, Charkovo kameriniu orkestru (Ukraina), Rygos kameriniu orkestru (Latvija), Klaipėdos kameriniu orkestru, Mažosios Lietuvos simfoniniu orkestru, Kauno miesto simfoniniu orkestru, Šv. Kristoforo kameriniu orkestru, Lietuvos kameriniu orkestru, Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru.

I. Armonaitė yra įrašiusi nemažai kūrinių radijuje, kompaktinių plokštelių: įvairiose kamerinėse sudėtyse „Rudens riturnelė. Onutė Narbutaitė“ (Vilniaus plokštelių studija), „Autumn Riturnello. Onutė Narbutaitė” (Finlandia Records, Suomija), „Armonų trio“ (Lietuvos radijas), vokiečių-lietuvių trio „Carma“ sudėtyje „Vėl“ (Guild GmbH, Šveicarija), solinę kompaktinę plokštelę „Dialogos” (Vilniaus plokštelių studija), Eduardo Balsio (Lithuanian Music Information and Publishing Centre; Polskie Radio, Multicamerata ,Lenkija), Jurgio Juozapaičio (Lithuanian Music Information and Publishing Centre) simfoninius kūrinius, Vytauto Germanavičiaus, Zitos Bružaitės (Naujosios muzikos komunikacijos centras) kamerinius kūrinius ir kt.

34. Indrė Baikštytė (fortepijonas)



Indrė Baikštytė – garsios Lietuvos muzikų šeimos atstovė. Senelis – kompozitorius Eduardas Balsys. Motina – pianistė Dalia Balsytė. Jaunąją pianistę nuo pat mažens supo muzikų aplinka, todėl jos pasirinktas pianistės kelias – natūrali šeimos tradicijų tąsa. 

Mokėsi Indrė pas puikias pedagoges N. Kereševičienę ir prof. Olgą Šteinberg. 2001/2002 m. m. Tarptautinės mainų programos suteiktos SOCRATES / ERASMUS stipendijos dėka tobulinosi Universität der Künste Berlin (Vokietija), fortepijono katedroje, prof. Laszlo Simon klasėje. 2005  LMTA baigė muzikos krypties meno aspirantūros studijas (dėstytojai - doc. Irena Uss-Armonienė, doc. Dalia Balsytė, prof. Petras Geniušas). 

I. Baikštytė – daugelio konkursų, kuriuose dalyvavo ir viena, ir su kitais instrumentalistais, prizininkė. Tačiau didžiausi laimėjimai ir meniniai pasiekimai susiję su fortepijoniniu trio „FortVio" (Ingrida Rupaitė – smuikas ir Povilas Jacunskas – violončelė). 2006 m. vasarą minėtas trio tobulinosi „16 Internationale Sommerakademie 06 Prag-Wien-Budapest„ kursuose, kuriuose dėstė profesoriai: A.Kouyoumdjian, S.Devich, F.Rados, P.Schuhmayer. Kursų metu ansamblis laimėjo premiją už išsiskiriantį „Vienos klasiko“ kūrinio atlikimą bei specialų prizą už puikią kamerinės muzikos kūrinio interpretaciją. 2006 „FortVio" laimėjo III vietą XIII tarptautiniame J. Brahmso konkurse Poertschache (Austrija).

Pianistė groja Lietuvos nacionalinės filharmonijos organizuojamuose koncertuose su LNSO bei LKO, yra paruošusi solo rečitalių programų, koncertuoja tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų (Lenkijoje, Rusijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Italijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Rumunijoje, Švedijoje, Kanadoje). Koncertavo su žymiais Lietuvos dirigentais S. Sondeckiu ir R. Šerveniku, altistu G. Dačinsku, smuikininkais R. Lipinaityte ir M. Švėgžda von  Bekker ir kt.
2002 vasaros ir 2002/2003 žiemos semestrų metu pianistė buvo pakviesta dirbti koncertmeistere-pedagoge Berlyno menų universiteto (Universität der Künste Berlin) Vaizduojamojo meno fakulteto (Darstellende Kunst) dainavimo katedros profesorės Ankes Eggers klasėje.

Šiuo metu pianistė dirba koncertmeistere Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bei Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje. Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje Indrė Baikštytė dirba pedagoginį darbą akompanimento bei kamerinio ansamblio skyriuose. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje pianistė yra koncertmeisterio katedros dėstytoja.

35. Rokas Zubovas (fortepijonas)



Pianistas Rokas Zubovas pradėjo muzikos studijas Kauno J. Naujalio vidurinėje meno mokykloje (R. Šerkšnytės klasėje). Lietuvos muzikos akademijoje jis studijavo prof. J. Karnavičiauas klasėje, o De Paul Universitetą (Chicago, JAV) baigė vadovaujamas prof. D. Paperno. Rokas taip pat tobulinosi pas pianistus Esther Yellin, Andrių Kuprevičių ir Edwardą Auerį.

Pirmųjų premijų laureatas konkursuose Vilniuje ir Niujorke, pianistas daug dėmesio skiria M. K. Čiurlionio kūrybai. Su savo parengtomis koncertais-paskaitomis jis aplankė daugelį JAV, Kanados miestų, gastroliavo Italijoje, Prancūzijoje, Argentinoje, Norvegijoje, Rusijoje, kitose šalyse, įrašė jau keturias kompozitoriaus muzikos kompaktines plokšteles. Kaip solistas, įvairių kamerinių ansamblių bei fortepijoninio dueto Duo Zubovas narys, Rokas koncertavo įvairiose Europos bei Šiaurės ir Pietų Amerikos šalyse.

36. Šiaulių kamerinis orkestras (meno vadovas Jonas Janulevičius)



Šiaulių kamerinis orkestras įkurtas 1989 metais. Dauguma orkestro artistų grojo iki tol egzistavusiame Liaudies simfoniniame orkestre. Dauguma jų – Šiaulių konservatorijos ir Šiaulių miesto bei apskrities muzikos mokyklų dėstytojai ir mokytojai. Orkestras koncertuoja Šiauliuose ir kituose Lietuvos miestuose, yra gastroliavęs Vokietijoje, Italijoje, Lenkijoje. 

Bendradarbiauja su Lietuvos chorais, Lietuvos ir užsienio solistais, dirigentais. Prie dirigento pulto stovėjo ir solistais buvo daug iškilių asmenybių: J. Domarkas, S. Sondeckis, R. Šervenikas, M. Pitrėnas, V. Viržinis, G. Skėrytė, A. Krikščiūnaitė, E. Kaniava, A. Janutas ir kiti Lietuvos muzikai. Glaudūs ryšiai orkestrą sieja su Vokietijos menininkais: violončelininku D. Geringu, dirigentu G. Maisu, pianiste I. Gabbe, pianist ir dirigentu L. Dorfmanu ir kitais. Orkestro repertuare – įvairių epochų kūriniai. Orkestro vadovas – Jonas Janulevičius.

37. Valstybinis choras VILNIUS (meno vadovas Povilas Gylys)



Valstybinis choras „Vilnius“ (meno vadovas ir vyr. dirigentas Povilas Gylys) – vienas ryškiausių ir žymiausių Lietuvos profesionaliųjų chorų. 

Daugiau nei keturiasdešimtį metų gyvuojantis kolektyvas yra nuolatinis įvairių festivalių, valstybinių renginių, dainų švenčių dalyvis, edukacinių programų rengėjas, kultūros projektų organizatorius, tarptautinių konkursų laureatas. Choro koncertinėje geografijoje – Šveicarija, Baltarusija, Lenkija, Vokietija, Olandija, Ispanija, Gruzija, Kuba ir daugelis kitų šalių. 

Valstybinis choras „Vilnius“ yra įrašęs 16 kompaktinių plokštelių, atlikęs daugiau kaip 1200 stambios formos veikalų ir kūrinių a cappella. Tai – žymiausios Vakarų Europos chrestomatinės kompozitorių partitūros, religinės ir pasaulietinės muzikos pavyzdžiai, meistriškumo reikalaujanti šiuolaikinė chorinė kūryba, pramoginio žanro klasika bei lietuvių kompozitorių muzika, choro repertuare užimanti ypatingą vietą.

Nuo 2001 m. chorui „Vilnius“ vadovauja žymus chorvedys, LMTA profesorius, choro festivalių, konkursų Lietuvoje ir užsienyje laureatas, Pasaulio lietuvių dainų ir Baltijos šalių studentų švenčių „Gaudeamus“ meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas, tarptautinių konkursų žiuri komisijų narys, Povilas Gylys.

38. Saulius Auglys (perkusija)



Saulius Auglys ne tik puikus muzikas, mušamųjų entuziastas ir propaguotojas, bet ir vienintelio Lietuvoje tarptautinio būgnų ir perkusijos festivalio meno vadovas, tarptautinių būgnų ir perkusijos festivalių Ukmergėje organizatorius, tarptautinio J. Taločkos vardo jaunųjų atlikėjų konkurso mušamaisiais instrumentais iniciatorius ir vadovas, Olandijos kompanijos Adams mušamųjų instrumentų ekspertas Lietuvoje.

Marimbos atlikimo meno S. Auglys mokėsi pas žymiąją L. Maxey (JAV), stažavosi pas garsiausią šių laikų marimbininką bei kompozitorių N. Jovan Živkovič. Šiuo metu yra LMTA perkusijos klasės dėstytojas. S. Auglys dažnai kviečiamas talkinti Lietuvos simfoniniams orkestrams, groja šiuolaikinės muzikos ansambliuose su T. Kulikausku, G. Cinausku, D. Slipkumi. Grojo Pasaulio jaunimo simfoniniame orkestre (1990), koncertavo Rygoje (Latvija), Minsko nacionalinėje filharmonijoje (Baltarusija) su perkusininkų ansambliu „Clasic avangard“ atliko N. Rosauro koncertą marimbai, dalyvavo tarptautiniame festivalyje „Sloviansky bazar“ Vitebske (Baltarusija, 2000), Perkusijos festivalyje Varšuvoje (2008), vedė meistriškumo kursus Baltarusijoje, Lenkijoje, Vokietijoje ir Lietuvoje.

39. Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (meno vadovas Juozas Domarkas)


Įkurtas 1940 m. kompozitoriaus, dirigento ir pianisto Balio Dvariono iniciatyva, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (LNSO) šiandieną yra vienas brandžiausių bei žymiausių Lietuvos orkestrų. Interpretuodamas ir skleisdamas muziką jau beveik septynis dešimtmečius, LNSO tapo nepakeičiamas Lietuvos muzikinio gyvenimo dalyvis ir nacionalinės kultūros puoselėtojas. 

LNSO kasmet surengia apie 50 koncertų Nacionalinės filharmonijos salėje ir kitose Lietuvos scenose, intensyviai gastroliuoja užsienyje, pasirodydamas žymiausiose daugelio Europos šalių, taip pat Japonijos, Turkijos, Korėjos koncertų salėse bei festivalių scenose, kaip kad Vienos „Musikverein“, Frankfurto „Alte Oper“, Londono „Barbican Center“, Tokijo „Metropolitan“ salėje; Šlėzvigo-Holšteino, „Maskvos žvaigždžių“, „Rusų žiemos“, „Varšuvos rudens“, „Prahos pavasario“, Liudvigsburgo festivaliuose.

LNSO dirigentų sąraše – tokios istorinės asmenybės ir pasaulio garsenybės, kaip Balys Dvarionas, Saulius Sondeckis, Jonas Aleksa, Vladimiras Fedosejevas, Mstislavas Rostropovičius, Krzysztofas Pendereckis, Kurtas Masuras, Justus Frantzas, Cyrillas Diederichas, Neeme Järvi, Christophas Speringas, Richardas Hickoxas ir daugelis kitų. Orkestras bendradarbiauja su daugeliu įvairių kartų ir tautybių nuostabių instrumentalistų bei vokalistų, tokių kaip dainininkai Montserrat Caballé, Jessye Norman, Sergejus Larinas, Violeta Urmanavičiūtė, Virgilijus Noreika, Algirdas Janutas; pianistai Emilis Gilelsas, Dmitrijus Baškirovas, Danielis Pollackas, Mūza Rubackytė, Petras Geniušas, smuikininkai Gidonas Kremeris, Leonidas Koganas, Vladimiras Spivakovas, Vilhelmas Čepinskis, violončelininkas Davidas Geringas, altistas Jurijus Bašmetas, ir daugeliu kitų.


Šiame straipsnyje: Auksinis diskas 2011konkursas

NAUJAUSI KOMENTARAI

bv

bv portretas
Organizatoriams - ačiū ! O balsuoju už Petrą Vyšniauską. Jis - nepakartojamas...

Jana

Jana portretas
O man patinka Auglys: balsuoju!

elena

elena portretas
sveikinu valtornistus,linkiu laimeti,labai Jus palaikau. sekmes. Ypatingai-Egidijui, mylymiausiam mano mokiniui. Visa BALSINE su tavim...........
VISI KOMENTARAI 8
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių