Išleista knyga apie Mariją Teresę Rožanskaitę

Tinkamai sovietmečiu neįvertinta dėl jos gyvenimą paženklinusios tremties, menininkė taip ir liko iki galo neatskleista visuomenei, teigia knygos autoriai, skelbia lrt.lt.

Kaip praneša „Panorama“, prieš puspenktų metų mus palikusi Marija Teresė Rožanskaitė dailės pasaulyje vadinama viena įdomiausių Lietuvos moterų tapytojų. Sovietmečiu ji ignoruota dėl tremtinės praeities.Reklama

Šiandien Nacionalinės dailės galerijos nuolatinėje parodoje eksponuojami net trys dailininkės darbai.

Pasak menotyrininkų, M. T. Rožanskaitė nesulaukė savo kūrybos albumo. Dabar jį parengę dailės istorikai pristato svarbiausias dailininkės kūrybos temas: ligą, gyvenimo ir mirties sandūrą, žmogaus kūną, vienatvę.

Albume dailininkės paveikslai, ir juos lydėję dailėtyrininkų komentarai, naujos įžvalgos, ištraukos iš M. T. Rožanskaitės dienoraščių.

„Taip niekas iki galo jos kūrybos visumos ir nesuvokė, ypač tų darbų, kurie dirbtuvėse gulėjo ir dabar, kai sudėjome į albumą, staiga visi o kokia ji įvairi, kaip ji skirtingai darė. Tai kokių dešimties menininkų skirtingų etapų kūryba galėtų būti“, – sako knygos sudarytoja Laima Kreivytė.

Menotyrininkė sako, kad prieš penkiasdešimt metų dar trūko ir terminų norint apibūdinti M. T. Rožanskaitės kūrybą. Kartu su vyru Igoriu Piekuru pradėjusi moderniąją tapybą Lietuvoje dailininkė pralenkė kolegas konceptualiu mąstymu. Viena pirmųjų pradėjo kurti asambliažus.

„Vėlesniais metais, kai dauguma dailininkų ima kartotis, Rožanskaitė darė instaliacijas labai savitas, ekologiškas, su upeliais, neatskirdama to meninio veiksmo nuo pilietinės iniciatyvos“, – teigia L. Kreivytė.

Buvę dailininkės kolegos atsimena, kad M. T. Rožanskaitė išsiskyrė idėjų gausa.

„Visą laiką su ja susitikus iš karto sakydavo, kiek aš planų turiu, čia turiu nueit, susitikti. Netgi sakykim per parodos atidarymą, kai stovėdavo šalia, staiga ji nei iš šio, nei iš to sako, žinai, aš va pamačiau labai įdomų žmogų, aš bėgu su juo susipažinti. Ir už tai jos pažinčių ratas buvo nepaprastai platus“, – prisimena menininkės kolega prof. Juozas Galkus.