„Išėjimo nėra“ – spektaklis, kuriame nepamatysite Dievo atvaizdo

Menų spaustuvės programa „Atvira erdvė“ šiais metais tęsia tradiciją ir sceną atiduoda jauniesiems menininkams. Spalio 13, 14 ir 21 dienomis savo debiutinį darbą pristatys režisierius Ignas Basijokas. Spektaklis „Išėjimo nėra” kuriamas pagal vieno žymiausių XX a. prancūzų rašytojų ir filosofų Jeano Paulio Sartre‘o to paties pavadinimo egzistencialistinę pjesę. Kaip debiutantui sekasi susitvarkyti su priešpremjeriniu jauduliu, pasakoja Ignas Basijokas.

Trumpai pristatyk pjesę.

J. P. Sartre‘o pjesėje kalbama apie žmogų – tariamai prasmingą ir tvirtą, skaudinantį aplinkinius, kankinantį mylinčiuosius. Tartum užtikrintą, tačiau iš tiesų – menką, trapų ir bailų, bijantį pažvelgti į savo būties beprasmybę. Šios pjesės dar niekas  profesionaliai nėra statęs su jaunais aktoriais. Aš nutariau pamėginti, kaip sakoma – ar minusą galima paversti ir pliusu.

Ko laukti žiūrovui spektaklyje?

Galiu užtikrinti: aktoriai nesituštins, nesikeiks, nebus režisūrinių „fintų“, kas pastaruoju metu labai populiaru, žiūrovai nepamatys Dievo atvaizdo, tačiau erotinių ir lesbietiškų scenų bus.

Kokiomis nuotaikomis gyvena kūrybinė komanda likus vos porai dienų iki premjeros?

Nuotaika – laikina būsena... Esu užtikrintas savimi ir savo komanda. Debiutuoju tik aš, o visa kūrybinė komanda, nors dar labai jauni, tačiau jau profesionalūs –  aktoriai Eglė Špokaitė, Monika Alseikaitė, Paulius Valaskevičius ir Zigmantas Baranauskas, scenografė ir kostiumų dailininkė Milda Šaltauskaitė ir kompozitorė Rita Mačiliūnaitė.

Kodėl debiutiniam darbui pasirinkai pjesę, nagrinėjančią gyvenimo ir mirties temas, žmogaus baimes egzistencinės būties akivaizdoje?

Gyvenime per daug viską kruopščiai sudėliojame, surikiuojame, per daug tikimės, bet visada per mažai gauname. Viskas yra čia pat , tiesiog  daugelis iš  mūsų viską įvertiname tik po fakto, kada pajaučiame savo egzistencinį  ribotumą. Kaip sakė Sartre, – žmogus  savo gyvenimą suvokia ribinėse situacijose, viena iš ribinių situacijų yra mirtis... Mes pernelyg  netikri, pernelyg abejingi kitų skausmui, o  be kaukių  net  neįsivaizduojame savo gyvenimo.

Ar nebijai, atvykęs iš Klaipėdos, griežtosios ir reikliosios Vilniaus publikos?

Kadangi  tai yra mano, kaip režisieriaus, debiutinis spektaklis, norėčiau, kad jį pamatytų   ir įvertintų kuo daugiau žmonių. Gal ne tiek svarbu, ar teigiamai, ar neigiamai... Pasak mano  dėstytojo G. Padegimo, blogiausia, kai nieko negali pasakyti apie kūrinį, nesvarbu,  ar tai būtų etiudas,  ar spektaklis – tada  jis  nieko vertas.

Su kokias sunkumais susidūrei statydamas spektaklį?

Iš pradžių spektaklio  pamatus padėjau su savo kurso draugais, vėliau teko  pradėti viską iš  pradžių ir kviesti naują komandą, nes bendrakursiai  patys kuria spektaklius ir neturėjo repeticijoms tiek laiko ir galimybių, kiek reikėjo šiam darbui. Subūriau naują komandą: skirtingo amžiaus,  skirtingo  gyvenimiško ir profesinio patyrimo, todėl prireikė laiko, kol vieni prie kitų prisitaikėme“, – patirtimi dalinasi režisierius.

Kišeninė salė spektaklio veiksmui pasirinkta neatsitiktinai – pati  Sartro pjesė  diktuoja mažą  ir lokalią erdvę. Be jokios abejonės, režisierius, būdamas maksimalistu, norėjo didžiosios Menų spaustuvės salės, tačiau sakosi, kad laikui bėgant, tikisi ją dar užsitarnauti.

„Menų spaustuvėje yra ir dušai, ir plazminiai televizoriai, ir įspūdinga garso ir šviesų aparatūra“ –juokdamasis aikčiojo Ignas, tačiau surimtėjęs prisipažino, kad  labiausiai džiugina puikiai įrengtos repeticijų salės ir galimybė profesionalioje scenoje pristatyti savo darbą.

IŠĖJIMO NĖRA (Jean Paul Sartre)

Režisierius Ignas Basijokas

Scenografė ir kostiumų dailininkė Milda Šaltauskaitė

Kompozitorė Rita Mačiliūnaitė

Vaidina: Eglė Špokaitė (Inesė), Monika Alseikaitė (Estelė), Paulius Valaskevičius (Garsenas), Zigmantas Baranauskas (Kambarinis)

Premjera 2012 m. spalio 13, 14, 21 d.

Menų spaustuvės jaunųjų scenos menininkų programa „Atvira erdvė“