Instaliacijoje – lietuviško modernizmo paieškos

Šiuolaikinio meno centre savo instaliaciją pristatantis menininkas Andrius Novickas tyrimo objektu pasirinko ryškiausius pirmosios pokario kartos architektus.

Instaliacijoje per asmenines architektų nuotraukas, vaizdo instaliaciją svarstoma, kas yra lietuviškasis modernizmas, praneša LTV „Panorama“.

Vytautas Brėdikis, Nijolė Bučiūtė, Vytautas Edmundas Čekanauskas, broliai Algimantas ir Vytauta

s Nasvyčiai pokariu buvo ta jaunoji architektų karta, kuri sukūrė išskirtinius modernizmo pastatus ir ne tokius įdomius daugiabučius namus.

Instaliacijos, kuri susideda iš trijų dalių, autorius A. Novickas sako, kad jo požiūris į lietuviškąjį modernizmą poetiškas, ir instaliacijoje sovietmečio architektūros nei šlovina, nei teisia – tiesiog siūlo daugiau ja pasidomėti.

„Šita paroda norėjosi kitokio požiūrio į Lietuvos modernios architektūros lauką – konceptualesnio, kritiškesnio. Norėjosi peržengti architektūros parodos ribas ir vis dėlto sukurti šiuolaikinio meno parodą“, – kalbėjo menininkas.

Autorius atidengė buvusių Dailės parodų rūmų grindis, tokias, kokias jas sukūrė architektas V. E. Čekanauskas. Iššlifuotais žodžiais A. Novickas bando įvardyti, kokia buvo ta sovietmečio architektūra.

Fotografijų stende – nuotraukos iš asmeninių architektų archyvų. Pavyzdžiui, Nasvyčių projektuotame „Neringos“ restorane – kambarėlis, kuriame buvo klausomasi restorano svečių pokalbių. Architektūros detalės, užrašai, pasak autoriaus, tai lobynas, kurį saugoti turėtų architektūros muziejus, tačiau jo Lietuvoje, deja, nėra.

Filmu A. Novickas atkūrė prieš 50 metų vykusį įspūdžių vakarą, kuriame architektas Algimantas Mačiulis pasakoja apie kelionę po Suomiją ir rodo skaidres.

„Buvo kaip tik chruščiovinis atšilimas, orientuotasi į industrinę, modernią statybą. Jauni ambicingi Lietuvos architektai, ta karta, gimusi 1930 metais, vis dėlto čia pamatė visai kitas galimybes. Jiems tai buvo visų pirma galimybė įsilieti į taip trokštamą tarptautinę modernizmo bendruomenę, pagal to meto galimybes. Kita vertus, jie stengėsi išlikti saviti ir išlaikyti tą nacionalinio savitumo dėmenį Sovietų Sąjungos kontekste“, – kalbėjo architektūros istorikė Marija Drėmaitė.

Pasak architektūros istorikės, lietuviškajam modernizmui labai ryškią įtaką padarė skandinaviškoji architektūra. Užsienio menotyrininkai šį laikotarpį skirsto į banalųjį modernizmą – tai masiškai statyti darželiai, mokyklos, daugiabučiai – ir išskirtinį modernizmą – tai specialiai užsakyti projektai, tokie, kaip Koncertų rūmai, Operos ir baleto ar Dramos teatrai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių