I.Degutienė atidarė projektą „Lietuvos muziejų kelias“

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė lankėsi Šilalės rajone (Bijotuose) ir 200 metų sukaktį mininčiame Dionizo Poškos Baublių muziejuje paskelbė projekto „Lietuvos muziejų kelias“ pradžią.

Sveikindama susirinkusius, Seimo Pirmininkė pažymėjo matanti simbolišką ženklą, kad būtent D. Poškos muziejuje duodama pradžia „Lietuvos muziejų keliui“.

„Čia dera polėkis ir istorija. Tai yra dermė tarp asmenybės laisvės, talento, improvizacijos ir etinio imperatyvo, pareigos savo dvasinėms šaknims. Taip, pareigos. Juk kūryba, dėmesys gimtajai raštijai ir istorijai tikrai nebuvo lengvas Dionizo Poškos kelias, tai nebuvo Žemaitijos bajoro, kaip dabar sakytume, hobis ir laisvalaikis. Juolab prisimenant, kokia buvo to meto aplinka – nepalanki lietuvybei, niokojama karų, slegiama Rusijos imperijos tamsos“, - teigė I. Degutienė.

Dalyvaudama šventiniame renginyje Seimo Pirmininkė taip pat atkreipė dėmesį, kad net ir carinės priespaudos tamsoje būta šviesos, o Dionizas Poška ir panašūs žmonės vadinti ir iki šiol vadinami šviesuliais.

„Gyvendamas toli nuo didžiųjų miestų, jis didele savo širdies dalimi liko Vilniaus universitete – susirašinėjo su profesūra, kvietėsi iškilias asmenybes į svečius, jo dėka čia virė gyvas kultūrinis gyvenimas. Ir vėlgi – tai buvo skirta ne pramogai, ne pasilinksminimui ir nuobodulio prablaškymui, tai buvo daroma, suvokiant daromo darbo prasmę“, - sakė I. Degutienė.

Seimo Pirmininkė sakėsi reginti glaudžią sąsają tarp Dionizo Poškos asmenybės, gyvenimo, kūrybos ir kito lietuvių literatūros kūrėjo – Mikalojaus Daukšos – dar XVI amžiuje įvardytų tautos pamatų.

„“Postilės„ pratarmėje pasakyta, kad tauta save kuria trijų vertybių pagrindu, ir tos vertybės – tai gimtoji kalba, gimtoji žemė ir tėvų bei protėvių tradicijos. Dionizas Poška liko ištikimas lietuvių kalbai. Dionizas Poška liko ištikimas žemaičių žemei. Dionizas Poška liko ištikimas tėvų ir protėvių tradicijoms, lietuvių ir Lietuvos istorijai. Ir tai – dar vienas neginčijamas įrodymas, kad šviesi asmenybė gali ir turi veikti ne tik didžiuosiuose, universitetiniuose miestuose. Dionizas Poška neišsikėlė į Vilnių, kad būtų universitete ar bent arčiau jo, bet Universiteto dvasią nešė ir skleidė Bijotuose. Ar tai nėra pavyzdys mums, šiandienos Lietuvai ir jos žmonėms? Neabejoju, kad atsakymą žinome kiekvienas“, - sakė I. Degutienė.

Seimo Pirmininkė pažymėjo, kad savotiškas atsakymas yra ir visų šiandien susirinkusių Bijotuose atvykimas į šį muziejų.

„Už tą atsakymą, už įsipareigojimą gimtajai kultūrai nuoširdžiai dėkoju visiems šio minėjimo rengėjams ir svečiams. Visiems, kas Baublio įkūrimo 200-ąjį jubiliejų ir visas tokias šventes supranta ne kaip atskirą proginį įvykį, o kaip ilgo ir nedalomo tautos kultūros gyvenimo, tiesiog ilgo ir nedalomo tautos gyvenimo tąsą“, - sakė I. Degutienė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2012-uosius metus yra paskelbęs Lietuvos muziejų metais, o pernai rudenį patvirtino Muziejų metų programą, skirtą paminėti pirmojo viešo 1812 metais įkurto Lietuvos muziejaus – Dionizo Poškos Baublių – 200 metų jubiliejų, stiprinti muziejų ir visuomenės bendradarbiavimą, atkreipti dėmesį į muziejų atliekamą svarbią sociokultūrinę misiją šiuolaikinėje visuomenėje.

Projektu „Lietuvos muziejų kelias“, šalies muziejai nuo šių metų gegužės 12 dienos iki rugsėjo 15 dienos muziejai kviečia Lietuvos visuomenę aplankyti beveik 90 šalies muziejų, kuriuose vyks net 147 išskirtiniai renginiai.

Iki pat rudens, beveik tris mėnesius, muziejų lankytojus džiugins kultūriniai festivaliai, susitikimai su menininkais, keliautojais, unikalių projektų autoriais, edukaciniai projektai, svetingieji savaitgaliai muziejų ekspozicijose, parodose, istorinėse erdvėse ir kitos kultūrinės akcijos.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė lankėsi Šilalės rajone (Bijotuose) ir 200 metų sukaktį mininčiame Dionizo Poškos Baublių muziejuje paskelbė projekto „Lietuvos muziejų kelias“ pradžią.

Sveikindama susirinkusius, Seimo Pirmininkė pažymėjo matanti simbolišką ženklą, kad būtent D. Poškos muziejuje duodama pradžia „Lietuvos muziejų keliui“.

„Čia dera polėkis ir istorija. Tai yra dermė tarp asmenybės laisvės, talento, improvizacijos ir etinio imperatyvo, pareigos savo dvasinėms šaknims. Taip, pareigos. Juk kūryba, dėmesys gimtajai raštijai ir istorijai tikrai nebuvo lengvas Dionizo Poškos kelias, tai nebuvo Žemaitijos bajoro, kaip dabar sakytume, hobis ir laisvalaikis. Juolab prisimenant, kokia buvo to meto aplinka – nepalanki lietuvybei, niokojama karų, slegiama Rusijos imperijos tamsos“, - teigė I. Degutienė.

Dalyvaudama šventiniame renginyje Seimo Pirmininkė taip pat atkreipė dėmesį, kad net ir carinės priespaudos tamsoje būta šviesos, o Dionizas Poška ir panašūs žmonės vadinti ir iki šiol vadinami šviesuliais.

„Gyvendamas toli nuo didžiųjų miestų, jis didele savo širdies dalimi liko Vilniaus universitete – susirašinėjo su profesūra, kvietėsi iškilias asmenybes į svečius, jo dėka čia virė gyvas kultūrinis gyvenimas. Ir vėlgi – tai buvo skirta ne pramogai, ne pasilinksminimui ir nuobodulio prablaškymui, tai buvo daroma, suvokiant daromo darbo prasmę“, - sakė I. Degutienė.

Seimo Pirmininkė sakėsi reginti glaudžią sąsają tarp Dionizo Poškos asmenybės, gyvenimo, kūrybos ir kito lietuvių literatūros kūrėjo – Mikalojaus Daukšos – dar XVI amžiuje įvardytų tautos pamatų.

„“Postilės„ pratarmėje pasakyta, kad tauta save kuria trijų vertybių pagrindu, ir tos vertybės – tai gimtoji kalba, gimtoji žemė ir tėvų bei protėvių tradicijos. Dionizas Poška liko ištikimas lietuvių kalbai. Dionizas Poška liko ištikimas žemaičių žemei. Dionizas Poška liko ištikimas tėvų ir protėvių tradicijoms, lietuvių ir Lietuvos istorijai. Ir tai – dar vienas neginčijamas įrodymas, kad šviesi asmenybė gali ir turi veikti ne tik didžiuosiuose, universitetiniuose miestuose. Dionizas Poška neišsikėlė į Vilnių, kad būtų universitete ar bent arčiau jo, bet Universiteto dvasią nešė ir skleidė Bijotuose. Ar tai nėra pavyzdys mums, šiandienos Lietuvai ir jos žmonėms? Neabejoju, kad atsakymą žinome kiekvienas“, - sakė I. Degutienė.

Seimo Pirmininkė pažymėjo, kad savotiškas atsakymas yra ir visų šiandien susirinkusių Bijotuose atvykimas į šį muziejų.

„Už tą atsakymą, už įsipareigojimą gimtajai kultūrai nuoširdžiai dėkoju visiems šio minėjimo rengėjams ir svečiams. Visiems, kas Baublio įkūrimo 200-ąjį jubiliejų ir visas tokias šventes supranta ne kaip atskirą proginį įvykį, o kaip ilgo ir nedalomo tautos kultūros gyvenimo, tiesiog ilgo ir nedalomo tautos gyvenimo tąsą“, - sakė I. Degutienė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2012-uosius metus yra paskelbęs Lietuvos muziejų metais, o pernai rudenį patvirtino Muziejų metų programą, skirtą paminėti pirmojo viešo 1812 metais įkurto Lietuvos muziejaus – Dionizo Poškos Baublių – 200 metų jubiliejų, stiprinti muziejų ir visuomenės bendradarbiavimą, atkreipti dėmesį į muziejų atliekamą svarbią sociokultūrinę misiją šiuolaikinėje visuomenėje.

Projektu „Lietuvos muziejų kelias“, šalies muziejai nuo šių metų gegužės 12 dienos iki rugsėjo 15 dienos muziejai kviečia Lietuvos visuomenę aplankyti beveik 90 šalies muziejų, kuriuose vyks net 147 išskirtiniai renginiai.

Iki pat rudens, beveik tris mėnesius, muziejų lankytojus džiugins kultūriniai festivaliai, susitikimai su menininkais, keliautojais, unikalių projektų autoriais, edukaciniai projektai, svetingieji savaitgaliai muziejų ekspozicijose, parodose, istorinėse erdvėse ir kitos kultūrinės akcijos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių