- Monika Petrulienė, LTV Panorama
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ant karaimų etnografinės parodos pastato Trakuose atidengta paminklinė lenta žymiam orientalistui, muziejaus įkūrėjui Serajai Šapšalui.
Apie buvusį dvasinį ir pasaulietinį karaimų bendruomenės vadovą išleista ir monografija, praneša LTV „Panorama“.
Karaimų istorija, nuo viduramžių susipynusi su lietuvių tautos istorija, iki šių dienų išliko ir orientalisto, karaimų dvasinio vadovo S. Šapšalo rūpesčiu. 1928-aisiais atvykęs į Lietuvą, S. Šapšalas po dešimties metų šventino kertinį būsimo muziejaus akmenį.
Atidengęs paminklinę lentą žymiam karaimui atminti, kultūros ministras Arūnas Gelūnas sako, kad tokios dienos, kaip ši, rodo Lietuvos valstybės brendimą.
„O brendimo požymiu aš įvardinčiau ne tik tą, kad patys lietuviai apie save, savo didvyrius sugeba rinkti istoriją, žymėti datas, bet vis dažniau mes suvokiame, kokia daugialypė yra, iš kiek upelių ir upeliukų susideda mūsų valstybės istorija“, – kalbėjo ministras.
Karaimų etnografinės parodos pastate šiandien eksponuojami apeigų ir buities daiktai, knygos, nuotraukos. Muziejaus rinkinius papildys ir nauja monografija: Halina Kobeckaitė ir Trakų istorijos muziejaus direktorius Virgilijus Poviliūnas parengė leidinį apie S. Šapšalą.
Pasak sudarytojų, daugiausiai laiko jie sugaišo archyve, nes S. Šapšalo palikimas saugomas Mokslų akademijos bibliotekoje. Knygoje pateikiami ir žmonių atsiminimai, keli jo straipsniai, laiškai.
„Laiškai, kuriuos rašė pats S. Šapšalas, daugiausia yra Krokuvos mokslų akademijos bibliotekoje, todėl, kad adresatai ten gyveno, o čia yra daugiausiai laiškų, kuriuos jis gaudavo, kurie yra čia atėję“, – pasakojo knygos autorė H. Kobeckaitė.
Knygoje pateikti S. Šapšalo laiškų juodraščiai. Jais sudarytojai teigia norėję parodyti įvairialypę asmenybę. Jis domėjosi ir karaimų patarlėmis, fonetikos ženklais, ir draugo Turkijoje vestuvėmis.
„Tie laiškai šiandieniniam skaitytojui turi parodyti, kaip iš tiesų rytietiškai mąstė šitas žmogus, koks rytietiškas jo stilius. Jo laiškai, frazės yra taip įmantriai, ornamentuotai suraitytos, surašytos, kad čia šitaip niekas negalėtų parašyti. Tai tiesiog žavu“, – tvirtino H. Kobeckaitė.
Vienas iš S. Šapšalo nuopelnų – 1936-aisiais priimtas karaimų bendruomenės ir valstybės statutas, karaimų kalbos reforma. Plačiai bendravęs su visu pasauliu, S. Šapšalas įvedė karaimų bendruomenę į to meto Lietuvos kultūros gyvenimą, po karų padėjo atsigauti išblaškytai karaimų tautai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
45-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ kviečia Kauno publiką į teatrališką savaitę
Kauno teatro mylėtojai turės unikalią progą mėgautis aukščiausio lygio teatro spektakliais iš visos Lietuvos. Nuo balandžio 21 iki 28 dienos Kauno kultūros centras kviečia visus teatro gerbėjus švęsti 45-ąjį „Lietuvos te...
-
Už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui apdovanoti J. Glemža, R. Jaloveckas
Minint Tarptautinę paminklų ir paminklinių vietų apsaugos dieną, Kultūros paveldo departamento (KPD) medaliu „Už nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui“ ketvirtadienį apdovanoti Jonas Rimantas Glemža ir Romanas Jaloveckas, keliems architekt...
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti13
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga3
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...
-
Maironio lietuvių literatūros muziejui toliau vadovaus D. Cibulskienė1
Maironio lietuvių literatūros muziejui ir toliau vadovaus Deimantė Cibulskienė, pranešė Kultūros ministerija. ...
-
Spektaklyje „Atžalynas“ – vertybių priminimas1
Gegužės 3 d. 18 val. Žvejų rūmuose Klaipėdos žiūrovų lauks režisieriaus Jono Vaitkaus spektaklis „Atžalynas“, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) pastatytas prieš daugiau nei dešimt metų. ...
-
R. Jatkevičiūtės-Kasparavičienės sielos peizažai
Šiandien Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Drobė“ atidaroma Raimondos Jatkevičiūtės-Kasparavičienės (1959–2023) tapybos darbų paroda „Virš debesų“. ...
-
Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos lankytojų centrui – ypatinga dovana
Dr. Saulius Bučas Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos lankytojų centrui įteikė ypatingą dovaną – maždaug 7 tūkst. metų senumo mezolito pabaigos kirvuką iš elnio rago. Mokslininkas rado jį parko teritorijoje, pajūrio ruo...
-
Tarptautinis B.Dvariono konkursas – muzikos pasaulio „viršūnių“ susitikimas
XII-asis Tarptautinis Balio Dvariono jaunųjų pianistų ir smuikininkų konkursas į Lietuvą pritraukė ne tik jaunuosius talentus beveik iš 20 valstybių, bet ir pasaulinio garso muzikus, kurie tuos talentus vertins. Vienas iš jų &ndash...
-
Vyriausybė – už Kultūros pagrindų įstatymo projektą, numatantį tolygų paslaugų teikimą3
Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė Kultūros politikos pagrindų įstatymo projektui, kuriame numatomas tolygus kultūros paslaugų teikimas, kūrybos ir saviraiškos laisvės principai. ...