Įamžino orientalisto S. Šapšalo atminimą

Ant karaimų etnografinės parodos pastato Trakuose atidengta paminklinė lenta žymiam orientalistui, muziejaus įkūrėjui Serajai Šapšalui.

Apie buvusį dvasinį ir pasaulietinį karaimų bendruomenės vadovą išleista ir monografija, praneša LTV „Panorama“.

Karaimų istorija, nuo viduramžių susipynusi su lietuvių tautos istorija, iki šių dienų išliko ir orientalisto, karaimų dvasinio vadovo S. Šapšalo rūpesčiu. 1928-aisiais atvykęs į Lietuvą, S. Šapšalas po dešimties metų šventino kertinį būsimo muziejaus akmenį.

Atidengęs paminklinę lentą žymiam karaimui atminti, kultūros ministras Arūnas Gelūnas sako, kad tokios dienos, kaip ši, rodo Lietuvos valstybės brendimą.

„O brendimo požymiu aš įvardinčiau ne tik tą, kad patys lietuviai apie save, savo didvyrius sugeba rinkti istoriją, žymėti datas, bet vis dažniau mes suvokiame, kokia daugialypė yra, iš kiek upelių ir upeliukų susideda mūsų valstybės istorija“, – kalbėjo ministras.

Karaimų etnografinės parodos pastate šiandien eksponuojami apeigų ir buities daiktai, knygos, nuotraukos. Muziejaus rinkinius papildys ir nauja monografija: Halina Kobeckaitė ir Trakų istorijos muziejaus direktorius Virgilijus Poviliūnas parengė leidinį apie S. Šapšalą.

Pasak sudarytojų, daugiausiai laiko jie sugaišo archyve, nes S. Šapšalo palikimas saugomas Mokslų akademijos bibliotekoje. Knygoje pateikiami ir žmonių atsiminimai, keli jo straipsniai, laiškai.  

„Laiškai, kuriuos rašė pats S. Šapšalas, daugiausia yra Krokuvos mokslų akademijos bibliotekoje, todėl, kad adresatai ten gyveno, o čia yra daugiausiai laiškų, kuriuos jis gaudavo, kurie yra čia atėję“, – pasakojo knygos autorė H. Kobeckaitė.

Knygoje pateikti S. Šapšalo laiškų juodraščiai. Jais sudarytojai teigia norėję parodyti įvairialypę asmenybę. Jis domėjosi ir karaimų patarlėmis, fonetikos ženklais, ir draugo Turkijoje vestuvėmis.  

„Tie laiškai šiandieniniam skaitytojui turi parodyti, kaip iš tiesų rytietiškai mąstė šitas žmogus, koks rytietiškas jo stilius. Jo laiškai, frazės yra taip įmantriai, ornamentuotai suraitytos, surašytos, kad čia šitaip niekas negalėtų parašyti. Tai tiesiog žavu“, – tvirtino H. Kobeckaitė.

Vienas iš S. Šapšalo nuopelnų – 1936-aisiais priimtas karaimų bendruomenės ir valstybės statutas, karaimų kalbos reforma. Plačiai bendravęs su visu pasauliu, S. Šapšalas įvedė karaimų bendruomenę į to meto Lietuvos kultūros gyvenimą, po karų padėjo atsigauti išblaškytai karaimų tautai.


Šiame straipsnyje: paminklasŠapšalas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Valstybės šimtmečio filmus parems 1,5 mln. eurų
    Valstybės šimtmečio filmus parems 1,5 mln. eurų

    Valstybės šimtmečiui skirtų filmų gamybos darbams paremti Lietuvos kino centras planuoja skirti 1,5 mln. eurų, antradienį per spaudos konferenciją pranešė centro atstovai. ...

  • Kalėdinė „Spragtuko“ pasaka – 50-ąjį kartą
    Kalėdinė „Spragtuko“ pasaka – 50-ąjį kartą

    1892 m. gruodžio 6 d. Sankt Peterburgo imperatoriškajame Marijos teatre įvyko kompozitoriaus P. Čaikovskio ir choreografo L. Ivanovo, kuris ėmėsi šio baleto choreografijos vietoj M. Petipa, sukurto „Spragtuko“ premjera. ...

  • Ar lietuviškas kinas rūpi tik žiūrovams?
    Ar lietuviškas kinas rūpi tik žiūrovams?

    Jei Lietuvoje per metus būtų sukuriama pora dešimčių filmų, iš jų bent keli būtų labai neblogi. Taip interviu LRT.lt sako Lietuvos kino prodiuseris Kęstutis Drazdauskas. Jo teigimu, labiau nei kino produkcijos Lietuvai trūksta ai&scaron...

  • Rekordinės „Knygų Kalėdos“ padovanojo 50 tūkst. naujų knygų
    Rekordinės „Knygų Kalėdos“ padovanojo 50 tūkst. naujų knygų

    Per prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotą akciją „Knygų Kalėdos“ šalies bibliotekoms, globos namams ir vaikų dienos centrams šiais metais padovanota daugiau nei 50 tūkst. naujų knygų. ...

    1
  • Į Raudondvarį atkeliavo skulptūra kaip tapyba
    Į Raudondvarį atkeliavo skulptūra kaip tapyba

    Į Raudondvario pilį atkeliavo drobes primenančios trimatės skulptūros plokštumoje. Ekspozicijų erdves užliejo šviesos atspindžiai nuo nugludintų metalo paviršių – geometrines formas įgavusių garsaus šiuolaikinio it...

  • Šokėjas – ne tik judesio meistras
    Šokėjas – ne tik judesio meistras

    Šokis – meno forma, reikalaujanti daug laiko ir pastangų, tačiau šiandienių vaikų tai neatbaido, sako Lina Navardauskienė. Buvusi šokio teatro "Aura" šokėja jau daugiau nei penkiolika metų vadovauja Kauno chor...

    4
  • Mirė teatro režisierė A. Ragauskaitė
    Mirė teatro režisierė A. Ragauskaitė

    Sekmadienį mirė žymi teatro režisierė, Valstybinį jaunimo teatrą įkūrusi Aurelija Ragauskaitė, pranešė Lietuvos teatro sąjunga. ...

  • Europos paveldo dienų dėmesio centre – piliakalniai
    Europos paveldo dienų dėmesio centre – piliakalniai

    Vos prasidėjus 2017-iesiems, pradedama ruoštis bene didžiausiam kasmetiniam kultūros paveldo renginiui šalyje – Europos paveldo dienoms. ...

    1
  • Poetas A. A. Jonynas: verslas neturi fantazijos
    Poetas A. A. Jonynas: verslas neturi fantazijos

    Gyvenimas pasikeitė ir, norint kažką nuveikti, nebegalima atsipalaiduoti taip, kaip anksčiau – menininkai nebevartoja tiek alkoholio ir leidžia mažiau laiko kavinėse. Taip LRT RADIJUI sako poetas Antanas A. Jonynas. Anot jo, verslas neturi fantazi...

    1
  • Klaipėda užsidėjo Lietuvos kultūros sostinės karūną
    Klaipėda užsidėjo Lietuvos kultūros sostinės karūną

    Klaipėdoje oficialiai duotas startas Lietuvos kultūros sostinės renginiams. Atidarymo šventė buvo apgaubta mistikos ir šviesų. Pasveikinti šių metų Lietuvos kultūros sostinės atvyko trys ministrai. Dėmesio Klaipėda sulaukė ir i...

    3
Daugiau straipsnių