Į uostamiestį atkeliavo barokinės operos teatro maketas

Netikėtoje parodoje klaipėdiečiai galės stebėti, kaip veikė itališkos baroko operos teatras, jo mašinerijos stebuklus ir subtilybės.

Primena unikalų istorijos faktą

Klaipėdos muzikiniame teatre - intriguojanti ekspozicija. Iš Vilniaus į uostamiestį atkeliavo įspūdingas vienintelis Lietuvoje techniškai veikiantis maketas, atkartojantis itališkos baroko operos teatro veikimo principus, mašinerijos stebuklus ir subtilybes. Parodos lankytojai turės retą progą pamatyti, kaip juda kulisai, galės išbandyti barokinę „vėjo mašiną“, „paleisti nuo uolų krioklį“ ar „sukelti“ šėlstančios jūros bangas.

Antradienį teatre pradedanti veikti paroda „Elenos pagrobimas. Vilnius, 1636“ skirta pirmajai italų barokinei operai Lietuvoje. Operą  „Elenos pagrobimas“ sukūrė kompozitorius Marco Scacchi, libreto autorius - Virgilio Puccitelli. Premjera Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose, Vilniuje, įvyko 1636 m. rugsėjo 4-ąją. Operos scenografijai kurti buvo pakviesti italų meistrai - architektai, dailininkai, inžinieriai, tačiau manoma, jog savo darbais prisidėjo ir Vilniaus amatininkai. Tai buvo išties neįprastas Europos kultūros istorijos reiškinys, nes Lietuva anksčiau už  Prancūziją, Angliją, Vokietiją, Ispaniją įsileido naują, dailės, muzikos bei poezijos sinteze grįstą meno rūšį - operą. Už Italijos ribų operos spektakliai anksčiau nei Vilniuje buvo pastatyti tik Zalcburge, Prahoje,  Varšuvoje ir Vienoje.

Sukūrė jaunų menininkų komanda

Parodos kūrėjai - jauni iniciatyvūs menininkai. Jų grupėje - vyriausiasis dailininkas ir parodos idėjos autorius Eimantas Ludavičius, dailininkas, medinės teatro struktūros meistras Ernestas Volodzka, choreografė, barokinės muzikos tyrinėtoja ir istorinės medžiagos sudarytoja Jūratė Širvytė, parodos reklaminės medžiagos ir katalogo maketuotojas bei medžio meistras Gintautas Žygas, dailininkė tapytoja Irma Balakauskaitė, scenografė ir barokinio teatro žinovė Renata Valčik.

Ši menininkų grupė itališkos baroko operos teatro maketą, kuris yra bendras visiems to meto teatrams, kūrė ir gamino net ketverius metus. Jis sumažintas dešimtį kartų, o dekoracijų veikimo principas atkurtas pagal išlikusią autentišką Švedijos Drotningholmo karališkojo teatro mašineriją.  Tame teatre pavyko apsilankyti visiems ekspozicijos kūrėjams. Ir būtent tą vienintėlę metų dieną, kai ten rodomas spektaklis. Tai, anot parodos autorių, jiems buvo didelė garbė, o kartu ir savotiškas iššūkis. 

Ekspoziciją papildo „Elenos pagrobimo“ libreto, saugomo Britų muziejuje (Londonas) kopija. Vėliau Vilniuje pastatytų operų - „Andomeda" (1646), „Apviltoji Kirkė“ (1648) - libretų kopijos, gautos iš Vilniaus universiteto bibliotekos ir Prancūzijos nacionalinės bibliotekos.

Papildys iškilių asmenybių portretai

Parodoje bus eksponuojami ir iškilių asmenybių, prisidėjusių prie operos pasirodymo Lietuvoje, portretai. Tai pirmųjų operų Lietuvoje iniciatorius - Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vladislovas Vaza (1632-1648). Karalaičio Vladislovo Vazos jaunystės bendrakeleiviai po Europos kraštus, šios kelionės atsiminimų autoriai.

Operos atsiradimas Vilniuje sietinas su V.Vaza. 1624 m. jis iškeliavo į Italiją susižadėti su Toskanos didžiąja kunigaikštyte Margarita, tačiau parsivežė ne sužadėtinę, o scenos naujieną - operą. Per du metus trukusią kelionę karalaitis Vladislovas aplankė Austriją, Vokietijos žemes, Prancūziją, Nyderlandus, Italiją, kur domėjosi tuo metu atsiradusia baroko kultūra. 1636 m. Vladislovas Vaza pirmą kartą Vilniuje pristatė italų operą „Elenos pagrobimas“. Valdovų rūmų teatro spektakliai, su jais atėjusios pažangiausios tendencijos šiandien byloja apie Vladislovo Vazos kultūrinę įžvalgą, jo siekį priartinti savo kraštą prie bendro europinio konteksto ne tik politinėmis, bet ir meninėmis priemonėmis.

Paroda „Elenos pagrobimas.Vilnius, 1636“ ne vien papuoš Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą, bet ir praturtins barokinės operos - C.Monteverdi „Popėjos karūnavimas“ premjerą gegužės 8-9 d. bei ją lydintį edukacinį projektą „Baroko muzikos savaitė“.


Šiame straipsnyje: parodateatrasbarokasopera

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Buvusios Didžiosios sinagogos vietoje atsiras erdvė menininkams
    Buvusios Didžiosios sinagogos vietoje atsiras erdvė menininkams

    Sostinės senamiestyje, sovietmečiu statytame mokyklos pastate buvusios Didžiosios sinagogos vietoje, Vilniaus savivaldybė svarsto įkurti menininkus, vėliau pastatą planuojama griauti. ...

  • Vilniaus istorijos tyrėjams siūloma įsteigti stipendiją
    Vilniaus istorijos tyrėjams siūloma įsteigti stipendiją

    Vilniaus savivaldybėje svarstoma idėja steigti stipendiją, skirtą sostinės istorijos tyrinėtojams. ...

  • „Volfo Engelmano Studijoje“ – P. Vyšniausko ir V. Kaplano džiazas
    „Volfo Engelmano Studijoje“ – P. Vyšniausko ir V. Kaplano džiazas

    Šeštadienio vakarą „Volfo Engelmano Studijoje“ Kaunakiemio gatvėje buvo karšta. Atmosferą užkaitino džiazo melodijos, kurias liejo saksofonininkas Petras Vyšniauskas ir gitaristas Vladimiras Kaplanas. ...

  • Vilniuje skautai švenčia Jurgines
    Vilniuje skautai švenčia Jurgines

    Šeštadienį eitynėmis sostinės Gedimino prospektu Lietuvos skautai paskelbė vasaros sezono atidarymą. Tradiciniu tapęs ir kasmet skirtinguose Lietuvos miestuose vykstantis renginys šįmet vyksta Vilniuje. ...

  • Mirė kultūrologas P. Kimbrys
    Mirė kultūrologas P. Kimbrys

    Šeštadienio naktį mirė vertėjas, kultūrologas, pirmasis žurnalo „Naujasis Židinys-Aidai“ vyriausiasis redaktorius Petras Kimbrys. ...

  • Vestuvės Maltoje: žinutė ledinukų puodynėje
    Vestuvės Maltoje: žinutė ledinukų puodynėje

    Malta tėra nedidelis žemės lopinėlis Viduržemio jūroje, tačiau ji nuolat buvo svetimšalių dėmesio centre. Į Maltą įsikėlė siciliečiai, kolonizuoti bandė finikiečiai, arabai, romėnai, turkai, ispanai, anglai. Visa tai paliko ryšk...

  • Skirtingos kartos, tapybos trauka ta pati
    Skirtingos kartos, tapybos trauka ta pati

    Povaizdis – tai kurį laiką akyse išliekantis regėto daikto antrinis vaizdas. Arba per vaizdą iš apačios persišviečiantis kitas vaizdas. Arba dialogo metu susiformuojantis povaizdis vystomos temos atžvilgiu. Kiekvieno dialogo d...

  • Kitame tilto gale – džiazuojantis tarpukario Kaunas
    Kitame tilto gale – džiazuojantis tarpukario Kaunas

    A. ir P.Galaunių namai vėl atvėrė duris tarpukario gerbėjams. Čia veikianti paroda "Kasdienybės geometrija. Art Deco Kauno interjeruose" dėl renovacijos kurį laiką buvo uždaryta. Atsinaujinę tarpukario dvasia alsuojantys namai kviečia pr...

    1
  • Parodoje – amžinasis esamasis laikas
    Parodoje – amžinasis esamasis laikas

    Senieji hermeneutikos meistrai teigdavo, kad skaityti rimtą tekstą būtina dviem etapais. Pirmą kartą skaitytojas suvokia tekstą estetiškai, tada mes kažką jusliškai pamatome ir suprantame, o antrojo skaitymo metu – jau interpretuoja...

    2
  • Šimtmečio asmenybių mozaika: visuomeniški mokslininkai
    Šimtmečio asmenybių mozaika: visuomeniški mokslininkai

    "Santaka" tęsia pažintį su Lietuvos valstybės kūrėjais, gamtos, technikos, ekonomikos mokslų ir verslo pirmeiviais, šiose veiklos srityse Kaunui labiausiai nusipelniusius žmones, pristatomus Kauno apskrities viešosios biblioteko...

Daugiau straipsnių