Į Lietuvos kelių muziejų sugrįžo „Cirkas“

Lietuvos kelių muziejaus ekspoziciją Vievyje papildė autobusas KAG-3, kurį restauravo VĮ „Šiaulių regiono keliai“ mechanikas Petras Motiejūnas, skelbiama pranešime spaudai.

Šis muziejaus eksponatas – specialiai kelių tarnyboms pagaminta modifikacija KAG-33 KT, kurios vagoninio tipo kėbulas suskirstytas į tris atskirtas sekcijas – vairuotojo kabiną, 5 sėdimų vietų patalpą darbininkams ir su atskiromis durimis iš galo pakankamai erdvią patalpą įrankiams, įvairiam inventoriui bei medžiagoms. Darbininkams skirtoje sekcijoje taip pat iš vienos pusės įrengtos durys, viduje – sėdynė per visą mašinos plotį. Šiuo kelininkams skirtu autobusu galėjo važiuoti 7 žmonės.

KAG autobusai buvo surenkami Kaune. Ši tradicija atėjusi iš tarpukario laikų. Jau po Pirmojo pasaulinio karo Lietuvoje ant sunkvežimių važiuoklių buvo gaminami mediniai kėbulai autobusams, kuriais tarpmiestiniais maršrutais galėdavo pervežti 12–15 žmonių. „Ford“ atstovybės Kaune dirbtuvės 1930–1931 metais pagamindavo po 50–60 autobusų kasmet. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, buvusioje „Ford“ atstovybėje Kęstučio gatvėje įsikūrė Kauno autoremonto gamykla (KAG). Jau 1944 metais ant sunkvežimio ZIS-150 važiuoklės gamykloje pradėjo surinkinėti autobusus, kurie kursavo miesto gatvėmis.

Šeštojo dešimtmečio pabaigoje į gatves išvažiavo KAG autobusai. Tuo metu autobusų kėbulų cechą perkėlė į Šančius, įkūrė šalia Autobusų parko. Čia pradėjo gaminti naujo, Kaune sukurto modelio autobusus KAG-3. Važiuokles GAZ-51 atveždavo iš Gorkio. Šančių ceche ant pailginto rėmo užkeldavo sunkų iš buko ir uosio sijelių surinktą karkasą, meistrai jį apkaldavo plienine, o kai kur – diuralio skarda. Iš vidaus saloną apkaldavo aviacine daugiasluoksne fanera. Autobusas buvo 23 vietų, dar 7 žmonės galėjo stovėti.

Jau 1957 metų pabaigoje autobusų kėbulų cecho specialistai pradėjo ruošti naują 24 vietų priemiestinį autobusą su metaliniu kėbulu KAG-4. Konstruktoriams vadovavo inžinierius V. Pupeika. Pirmasis toks autobusas pasirodė 1959 metų rudenį. Jis buvo 6576 mm ilgio, 2400 mm pločio ir 2720 mm aukščio, svėrė 3500 kg (buvo 230 kg lengvesnis už ankstesnį modelį KAG-3). Konstruktoriai sukūrė naują furgoną KAG-4, kurį demonstravo Kauno ąžuolyne veikusioje Lietuvos pramonės ir žemės ūkio parodoje. Tikriausiai tuo metu buvo pagamintas ir kelininkams skirtas furgono modelis. Jis buvo spalvingas, patrauklus akiai, švytėjo spalvomis kaip cirko arena. Šį modelį tuoj pat praminė „Cirku“. Ir tą dieną, kai restauruotas autobusas atkeliavo į Lietuvos kelių muziejų, visi jį pažino – atvažiavo „Cirkas“.

Tuo metu, kai Kaune kelininkams pagamino „Cirką“, konstruktoriai sukūrė dar du modelius – furgoną KAG-31 ir duonvežį KAG-33.

Atrodo, kad kelininkams skirtų KAG autobusų Lietuvoje nebeliko. Šį, jau eksponatu tapusį, automobilį surado Ukmergės kelių tarnybos specialistai, o suremontavo ir restauravo VĮ „Šiaulių regiono keliai“ meistrai. Darbai vyko sparčiai, užtruko vos tris mėnesius. Analogiškus autobuso dokumentus išsaugojo Pakruojo kelių tarnybos darbuotojai, todėl ir emblema ant KAG-33 KT šonų skelbia – Pakruojo AKV (autokelių valdyba).

Šiauliuose restauruotas „Cirkas“ Kelių muziejuje dar ilgai galės džiuginti senosios technikos gerbėjus.

Lietuvos kelių muziejaus ekspoziciją Vievyje papildė autobusas KAG-3, kurį restauravo VĮ „Šiaulių regiono keliai“ mechanikas Petras Motiejūnas, skelbiama pranešime spaudai.

Šis muziejaus eksponatas – specialiai kelių tarnyboms pagaminta modifikacija KAG-33 KT, kurios vagoninio tipo kėbulas suskirstytas į tris atskirtas sekcijas – vairuotojo kabiną, 5 sėdimų vietų patalpą darbininkams ir su atskiromis durimis iš galo pakankamai erdvią patalpą įrankiams, įvairiam inventoriui bei medžiagoms. Darbininkams skirtoje sekcijoje taip pat iš vienos pusės įrengtos durys, viduje – sėdynė per visą mašinos plotį. Šiuo kelininkams skirtu autobusu galėjo važiuoti 7 žmonės.

KAG autobusai buvo surenkami Kaune. Ši tradicija atėjusi iš tarpukario laikų. Jau po Pirmojo pasaulinio karo Lietuvoje ant sunkvežimių važiuoklių buvo gaminami mediniai kėbulai autobusams, kuriais tarpmiestiniais maršrutais galėdavo pervežti 12–15 žmonių. „Ford“ atstovybės Kaune dirbtuvės 1930–1931 metais pagamindavo po 50–60 autobusų kasmet. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, buvusioje „Ford“ atstovybėje Kęstučio gatvėje įsikūrė Kauno autoremonto gamykla (KAG). Jau 1944 metais ant sunkvežimio ZIS-150 važiuoklės gamykloje pradėjo surinkinėti autobusus, kurie kursavo miesto gatvėmis.

Šeštojo dešimtmečio pabaigoje į gatves išvažiavo KAG autobusai. Tuo metu autobusų kėbulų cechą perkėlė į Šančius, įkūrė šalia Autobusų parko. Čia pradėjo gaminti naujo, Kaune sukurto modelio autobusus KAG-3. Važiuokles GAZ-51 atveždavo iš Gorkio. Šančių ceche ant pailginto rėmo užkeldavo sunkų iš buko ir uosio sijelių surinktą karkasą, meistrai jį apkaldavo plienine, o kai kur – diuralio skarda. Iš vidaus saloną apkaldavo aviacine daugiasluoksne fanera. Autobusas buvo 23 vietų, dar 7 žmonės galėjo stovėti.

Jau 1957 metų pabaigoje autobusų kėbulų cecho specialistai pradėjo ruošti naują 24 vietų priemiestinį autobusą su metaliniu kėbulu KAG-4. Konstruktoriams vadovavo inžinierius V. Pupeika. Pirmasis toks autobusas pasirodė 1959 metų rudenį. Jis buvo 6576 mm ilgio, 2400 mm pločio ir 2720 mm aukščio, svėrė 3500 kg (buvo 230 kg lengvesnis už ankstesnį modelį KAG-3). Konstruktoriai sukūrė naują furgoną KAG-4, kurį demonstravo Kauno ąžuolyne veikusioje Lietuvos pramonės ir žemės ūkio parodoje. Tikriausiai tuo metu buvo pagamintas ir kelininkams skirtas furgono modelis. Jis buvo spalvingas, patrauklus akiai, švytėjo spalvomis kaip cirko arena. Šį modelį tuoj pat praminė „Cirku“. Ir tą dieną, kai restauruotas autobusas atkeliavo į Lietuvos kelių muziejų, visi jį pažino – atvažiavo „Cirkas“.

Tuo metu, kai Kaune kelininkams pagamino „Cirką“, konstruktoriai sukūrė dar du modelius – furgoną KAG-31 ir duonvežį KAG-33.

Atrodo, kad kelininkams skirtų KAG autobusų Lietuvoje nebeliko. Šį, jau eksponatu tapusį, automobilį surado Ukmergės kelių tarnybos specialistai, o suremontavo ir restauravo VĮ „Šiaulių regiono keliai“ meistrai. Darbai vyko sparčiai, užtruko vos tris mėnesius. Analogiškus autobuso dokumentus išsaugojo Pakruojo kelių tarnybos darbuotojai, todėl ir emblema ant KAG-33 KT šonų skelbia – Pakruojo AKV (autokelių valdyba).

Šiauliuose restauruotas „Cirkas“ Kelių muziejuje dar ilgai galės džiuginti senosios technikos gerbėjus.


Šiame straipsnyje: cirkasautobusaskelių muziejus

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Valstybės šimtmečio filmus parems 1,5 mln. eurų
    Valstybės šimtmečio filmus parems 1,5 mln. eurų

    Valstybės šimtmečiui skirtų filmų gamybos darbams paremti Lietuvos kino centras planuoja skirti 1,5 mln. eurų, antradienį per spaudos konferenciją pranešė centro atstovai. ...

  • Kalėdinė „Spragtuko“ pasaka – 50-ąjį kartą
    Kalėdinė „Spragtuko“ pasaka – 50-ąjį kartą

    1892 m. gruodžio 6 d. Sankt Peterburgo imperatoriškajame Marijos teatre įvyko kompozitoriaus P. Čaikovskio ir choreografo L. Ivanovo, kuris ėmėsi šio baleto choreografijos vietoj M. Petipa, sukurto „Spragtuko“ premjera. ...

  • Ar lietuviškas kinas rūpi tik žiūrovams?
    Ar lietuviškas kinas rūpi tik žiūrovams?

    Jei Lietuvoje per metus būtų sukuriama pora dešimčių filmų, iš jų bent keli būtų labai neblogi. Taip interviu LRT.lt sako Lietuvos kino prodiuseris Kęstutis Drazdauskas. Jo teigimu, labiau nei kino produkcijos Lietuvai trūksta ai&scaron...

  • Rekordinės „Knygų Kalėdos“ padovanojo 50 tūkst. naujų knygų
    Rekordinės „Knygų Kalėdos“ padovanojo 50 tūkst. naujų knygų

    Per prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotą akciją „Knygų Kalėdos“ šalies bibliotekoms, globos namams ir vaikų dienos centrams šiais metais padovanota daugiau nei 50 tūkst. naujų knygų. ...

    1
  • Į Raudondvarį atkeliavo skulptūra kaip tapyba
    Į Raudondvarį atkeliavo skulptūra kaip tapyba

    Į Raudondvario pilį atkeliavo drobes primenančios trimatės skulptūros plokštumoje. Ekspozicijų erdves užliejo šviesos atspindžiai nuo nugludintų metalo paviršių – geometrines formas įgavusių garsaus šiuolaikinio it...

  • Šokėjas – ne tik judesio meistras
    Šokėjas – ne tik judesio meistras

    Šokis – meno forma, reikalaujanti daug laiko ir pastangų, tačiau šiandienių vaikų tai neatbaido, sako Lina Navardauskienė. Buvusi šokio teatro "Aura" šokėja jau daugiau nei penkiolika metų vadovauja Kauno chor...

    4
  • Mirė teatro režisierė A. Ragauskaitė
    Mirė teatro režisierė A. Ragauskaitė

    Sekmadienį mirė žymi teatro režisierė, Valstybinį jaunimo teatrą įkūrusi Aurelija Ragauskaitė, pranešė Lietuvos teatro sąjunga. ...

  • Europos paveldo dienų dėmesio centre – piliakalniai
    Europos paveldo dienų dėmesio centre – piliakalniai

    Vos prasidėjus 2017-iesiems, pradedama ruoštis bene didžiausiam kasmetiniam kultūros paveldo renginiui šalyje – Europos paveldo dienoms. ...

    1
  • Poetas A. A. Jonynas: verslas neturi fantazijos
    Poetas A. A. Jonynas: verslas neturi fantazijos

    Gyvenimas pasikeitė ir, norint kažką nuveikti, nebegalima atsipalaiduoti taip, kaip anksčiau – menininkai nebevartoja tiek alkoholio ir leidžia mažiau laiko kavinėse. Taip LRT RADIJUI sako poetas Antanas A. Jonynas. Anot jo, verslas neturi fantazi...

    1
  • Klaipėda užsidėjo Lietuvos kultūros sostinės karūną
    Klaipėda užsidėjo Lietuvos kultūros sostinės karūną

    Klaipėdoje oficialiai duotas startas Lietuvos kultūros sostinės renginiams. Atidarymo šventė buvo apgaubta mistikos ir šviesų. Pasveikinti šių metų Lietuvos kultūros sostinės atvyko trys ministrai. Dėmesio Klaipėda sulaukė ir i...

    4
Daugiau straipsnių