Į Klaipėdos muzikinio teatro sceną žengia V.Ganelino „Velnio nuotaka"

Kitą savaitę Klaipėdoje laukiamas didžiausias XV festivalio „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ įvykis – V.Ganelino miuziklo „Velnio nuotaka“ premjera.

Subūrė didžiulę komandą

Į ilgai lauktą nacionalinę premjerą Klaipėdos muzikinio teatro rengiamas XV tarptautinis operos ir simfoninės muzikos festivalis „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ žiūrovus pakvies jau rugpjūčio 17 ir 18 d. 19 val.

Stebint repeticiją, kol kas sunku įsivaizduoti, kaip atrodys ir koks bus šis miuziklas, pirmąsyk žengiantis į repertuarinio teatro sceną. Nors premjera – jau po savaitės, dar nėra visų dekoracijų, tebesiuvami artistų kostiumai, režisierius su trupe tebešlifuoja spektaklio mizanscenas. „Dėliojamės sceną! Imkitės kažkas iniciatyvos!“, – girdėti režisieriaus balsas iš salės. Kitąsyk pats skuba į sceną ir parodo, kaip reikia vaidinti.

Klaipėdos muzikinio teatro istorijoje bene brangiausias spektaklis subūrė ir kaip niekada didelę statytojų komandą. Dirbama naujoviškai. Dirigentas, režisierius ir choreografas turi net ne po vieną asistentą, o režisierius – dar ir dvi padėjėjas. Be to, naujajam pastatymui teatras pasitelkė šviesų dailininką ir vizualizatorę, papuošiančią jį videoprojekcijomis. Spektakliui akompanuos teatro orkestras, diriguojamas Dainiaus Pavilionio, bet kol kas iš orkestrinės girdėti vien pianinas ir matyti dirigento asistento Dmitrijaus Zlotniko mostai.

Kęstutis S.Jakštas – ne tik „Velnio nuotakos“ režisierius, bet ir jos inscenizacijos autorius, specialiai šiam pastatymui parašęs pjesę Kazio Borutos apysakos „Baltaragio malūnas“ motyvais. „Dabar ja galės naudotis visi teatrai, kurie norės statyti „Velnio nuotaką“, – išdidžiai šypsojosi jis.

Iš tikrųjų jis ne rašytojas, o populiarus televizijos, kino ir E.Nekrošiaus teatro aktorius, jau ketvirti metai dirbantis Kauno muzikiniame teatre vyriausiuoju režisieriumi. Pats yra pastatęs bene 8 spektaklius Kaune, Čikagoje (JAV) ir Vilniuje.

Jo santykiai su miuziklu „Velnio nuotaka“ – ypatingi. Stato jį jau penktąkart! Pirmąsyk jį pastatė 2003-iųjų dainų šventei Vingio parke. Vėliau dukart – „Siemens“ arenoje. Dar buvo vienkartinis projektas Panevėžio oro uoste, tarp lėktuvų. Nuo pernykščio komercinio „Velnio nuotakos“ pastatymo K.S.Jakštas griežtai atsiribojo, sakydamas, kad su juo neturi nieko bendra. Jo penktasis „Velnio nuotakos“ pastatymas bus Klaipėdos muzikiniame teatre. Šiemet jame jis repetavo po porą savaičių sausį, gegužę, birželį, o nuo rugpjūčio pradžios dėlioja paskutinius spektaklio štrichus.

Nereikėtų lyginti su filmu

„Tas kūrinys pačiupo mane ir nebepaleidžia. Bet šis kartas – sudėtingiausias, – prisipažino miuziklo režisierius. – Pirmąsyk „Velnio nuotaka“ išvys šviesą teatro scenoje ir turi šansų pakliūti į jo repertuarą. Jei taip bus, mano svajonė išsipildys. Čia jai – pati geriausia vieta. Šiame teatre matau didžiulį žmonių norą dirbti, čia daug puikių menininkų. Gal kartais trūksta motyvacijos, stiprių pastatymų, kad jie pajustų savo vertę. Aš pats kartu su jais, visąlaik scenoje. Labai džiaugiuosi, kai koks nors stebuklas įvyksta. Klaipėdos muzikiniam teatrui sunku visomis prasmėmis, bet tai yra vakarinis mūsų kultūros forpostas.“

Arūno Žebriūno muzikinis filmas „Velnio nuotaka“, kino ekranuose pasirodęs 1973-iaisiais, pakerėjo lietuvių širdis V.Ganelino muzika ir S.Gedos poetiniais tekstais, virtusiais dainomis.

Miuziklo statytojai teatre vienas per kitą tikino, kad publika jo neturėtų lyginti su filmu. Tai du skirtingi meno kūriniai. K.S.Jakštas teigė, kad spektaklyje nebus jokių tiesmukiškų simbolių, bet netrūks metaforų, ir publika turės progą susimąstyti apie savo mentalitetą. „Kodėl mes, būdami tokioje pilkoje atmosferoje, gyvendami tokiame giliame liūne, vis dėlto esame tokie linksmi, optimistai?.. Mes mokame linksmintis, pasijuokti iš savęs ir kitų, ironizuoti, aistringai mylėti ir nekęsti, kovoti už savo laimę net tada, kai mūšis pralaimėtas, žodžiu – pilnakraujiškai gyventi ir tikėti. „Velnio nuotakoje“ apie tai prabilsim su tikru lietuvišku humoru. Labai mėgstu tokias situacijas, kai ir graudu, ir linksma vienu metu“, – dėstė režisierius.

Artistai – kaip kaskadininkai

Anot režisieriaus, žiūrovų laukia intriga: „Pamatysite teatrą, kokio nematėte, nes visi dirba kaip kaskadininkai, ant ribos...“

Jam antrino davatkos Uršulės vaidmenį kurianti Aurelija Dovydaitienė: „Bus labai daug veiksmo, judesio, šokių – daug sceninio šou, kitų teatre iki šiol neregėtų dalykų“.

Jurgą dainuosianti Judita Butkytė užsiminė, kad šįkart „Velnio nuotakoje“ bus daugiau filosofijos ir viso to, kas būdinga tik teatrui. Virginijus Pupšys, kuriam teko Baltaragio vaidmuo, mano, kad šis pastatymas žiūrovui gali padėti atrasti visai kitą šio miuziklo „kampą“: „Teatras turi unikalią savybę – jis sukuria specifinę atmosferą, paslaptį, erdvę minčių ganymui... Šiuolaikinis teatras dažnai sutirština, paryškina šou elementus. Tačiau vienai ar kitaip teatras užburia. Todėl tikiuosi, jog ir šio miuziklo premjeroje žiūrovai teatro burtus patirs“.

Net tris vaidmenis – Pinčiuko, Anupro ir Dievo – spektaklyje gavęs Kęstutis Nevulis įsitikinęs, kad per kone keturis savo gyvavimo dešimtmečius „Velnio nuotaka“ aktualumo neprarado: „Kartų požiūrio į gyvenimą skirtumai, gėrio ir blogio priešprieša, meilės paieškos – buvo, yra ir bus aktualu. Publika gali tikėtis tikrai įdomaus reginio, kuris, ko gero, labiau primins muzikos ir judesio šou nei dramos veikalą. Tai rodo, kad teatras yra gyvas organizmas ir jame telpa įvairios sceninės raiškos formos“.

„Kurdamas spektaklio choreografiją, pirmiausia siekiau judesiu papasakoti istoriją. Todėl naudoju labai skirtingas šokio technikas – nuo klasikos iki šiuolaikinio šokio. Tam tikra prasme šis miuziklas laužys tradicijas, bet juk tokia mūsų užduotis – sukurti kažką naujo, savito“, – teigė spektaklio choreografas iš Latvijos Agris Danilevičas.

O „Velnio nuotakos“ dailininkė Kotryna Daujotaitė aiškino, kad Klaipėdos muzikinio teatro scenoje nori „sukurti švarią, išgrynintą erdvę su lietuvišku prieskoniu – tinklas, pelkė, šulinio rentinys, girnos, medis, linas... Ir visa tai sups balta plevenanti visuma...“

„Velnio nuotakoje“ pasirodys bene visi Klaipėdos muzikinio teatro artistai. Kiekvieną vaidmenį kuria bent du atlikėjai. Tarp jų ir kviestiniai – Jeronimas Milius (Girdvainis) ir Deividas Norvilas (Pinčiukas) bei teatro scenoje pirmąsyk debiutuosianti dar viena popmuzikos atlikėja Rosita Valančiūtė (Jurga).



NAUJAUSI KOMENTARAI

Pagarba

Pagarba portretas
Gerbiu šitą žmogų už jo darbus, už jo atsidavimą Menui iš didžiosios raidės. Jo atlikti darbai garsina jį ir mūsų Lietuvą. Tai Žvaigždė iš didžiosios raidės: pilka ir mažytė "elito" ir žurnalistų akyse, didelė ir ryški savo darbuose. Va kur Lietuvos Elitas: ne gėda pačiam į jo padarytus darbus pažiūrėti ir negėda kitiems parodyti. Džiaugiuosi, gerbiu ir didžiuojuosi, kad yra Lietuvėlėje tokių iškilių žmonių kaip Jakštas, Kazlas, Nekrošius, Erlickas, Vienuolis, Maironis, Mačernis, Čiurlionis, Baranauskas, Petrauskai, Meilutytė, V. Noreika, ... ir te atleidžia iškilieji žmonės, kurių nepaminėjau. Tausokime savo TURTĄ ir GERBKIME JUOS.

ziurkenas

ziurkenas portretas
koks patosas! Kaip neskanu ir dirbtina (komentuoju pries tai esanti komentara). Siaubas. Ir kodel apie si pastatyma taip mazai atsiliepimu?
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių