Į Gargždus – į tarptautinį muzikos festivalį

Po Velykų į savo renginius Klaipėdos rajono ir viso pajūrio gyventojus pakvies VIII tarptautinis Gargždų muzikos festivalis. Šiemet jis turi daug naujienų. Ir visos – geros, kaip tvirtino festivalio meno vadovė Šarūnė Petruškevičienė.

Plečia renginio ribas

– Matome – festivalis kasmet auga, ilgėja, turtėja... Ką naujo sugalvojote šiemet, renginį dedikuodami Gargždų miesto 760 metų jubiliejui?

– Gargžduose labai daug gerbėjų turi šokio menas, tad atsižvelgdami į jų norą pirmą kartą į festivalį pakvietėme Kauno šokio teatrą „Aura”. Spektaklis „Apie mus”, sukurtas lenkų choreografės A.M.Krysiak, manau, sudomins visus šiuolaikinio šokio gerbėjus.

Šiais metais pirmą kartą vyks koncertas-susitikimas. Festivalio žiūrovai, atėję į susitikimą su maestro Virgilijumi Noreika, pamatys apie jį sukurtą filmą, turės galimybę paprasčiausiai pabendrauti su tikra legenda, užduoti klausimus ir dar pasiklausyti maestro atliekamų dainų.

Festivalyje svečiuosis ir naujojo Gargždų kultūros centro fortepijono skambesį atskleis pasaulinio lygio pianistė, ryškioji Lietuvos muzikinės kultūros žvaigždė Mūza Rubackytė, kuri koncertuos su Valstybiniu Vilniaus kvartetu.

Kasmetis festivalio svečias Čiurlionio kvartetas šįsyk pristatys visiškai naują, ką tik parengtą subtilią rusų romansų programą su baritonu Eugenijumi Chrebtovu. Skambės gražiausi kompozitorių – S.Rachmaninovo, P.Čaikovskio opusai, priminsiantys vertingąją ir aukštąją Rusijos muzikinę kultūrą.

Festivalyje pasirodys ir Lietuvos kariuomenės orkestras, kuris kartu su charizmatiškąja soliste Evelina Saszenko atliks nuotaikingą programą

„Pasodoblis mecosopranui ir gitarai“ – taip vadinasi visiškai naujas ir dar niekur neskambėjęs solistės Ritos Novikaitės (mecosopranas) ir gitaristo Sergejaus Krinicino projektas. Aistringa Pietų Amerikos muzika, jausmingos melodijos ir paslaptingas, kerintis gitaros muzikos žavesys tikrai nepaliks abejingų.

Jau daug metų sau priekaištauju už menkai vystomą edukacinę sritį, ir tai iki šiol išlieka silpniausia mūsų festivalio programos grandis. Šiemet žengsime pirmuosius žingsnius ir šia linkme. Pirmą kartą vyks koncertai vaikų publikai. Multiinstrumentalistas Saulius Petreikis su belgu gitaristu Chrisu Ruebensu supažindins vaikus su įvairiausiais instrumentais ir įvairių šalių muzika. O Gargždų muzikos mokykloje džiazo pianistas Egidijus Buožis koncerte, skirtame visai šeimai, atskleis džiazo muzikos spalvingumą ir net kelis kūrinius muzikuos kartu su muzikos mokyklos auklėtiniais.

Gražia tradicija tampa festivalį užbaigti orkestro koncertu. Pernai renginį vainikavo Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, o šiais metais Gargždų krašto žmonės išgirs Lietuvos kamerinio orkestro muzikinę dovaną. Orkestrui diriguos 2012 metų Lietuvos nacionalinės premijos laureatas, darbštusis ir išradingasis dirigentas Modestas Pitrėnas. Romantiškos muzikos koncerte dainuos dvi iškiliausios Lietuvos solistės – Nacionalinės premijos laureatė Asta Krikščiūnaitė (sopranas) ir Ieva Prudnikovaitė (mecosopranas).

Plečiame festivalio socialinės veiklos ribas. Pirmą kartą su Lietuvos Nacionaline filharmonija organizuojame labdaros koncertus senelių globos namų gyventojams, neįgaliesiems bei vaikams.

Atlikėjams padengs stalą

– Kaip pavyko prisikviesti Mūzą Rubackytę? Apskritai, ar sunku sudaryti tokią solidžią programą, ilgai tai trunka?

– Prieš dvejus metus būtų buvę neįmanoma, nes neturėjome instrumento. Tik 2011-ųjų pabaigoje Klaipėdos rajono savivaldybė nupirko naują koncertinį fortepijoną „Petroff”. Investicija milžiniška ir iki šiol vis dar girdėti pabambėjimų, kad tai pinigų švaistymas, kam to reikėjo... Gaila, kad ne visi supranta investavimo į kultūrą naudą. Iš mūsų reikalauja gerų paslaugų, kokybės. Tačiau tam gi būtinos investicijos – į patalpas, instrumentus, žmones. Ir jos su kaupu atsiperka. Kad ir šiuo atveju – laukiamas nepaprastas kultūrinis įvykis Gargžduose, kur atvyks pasaulinio garso pianistė M.Rubackytė. Jos ir Valstybinio Vilniaus kvarteto bei dar penkių puikių programų įtraukimas į festivalį – Gargždų kultūros centro ir festivalio partnerio bei didžiausio draugo Lietuvos nacionalinės filharmonijos bendradarbiavimo rezultatas. Labai džiaugiuosi dėl to mūsų regioninio sąskambio.

Kiek laiko trunka parengti tokią programą? Metus. Pavyzdžiui, visai neseniai sutarėme su Lietuvos nacionalinės filharmonijos direktore, kad kitąmet festivalyje koncertuos Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. Tarkime, praėjusiais metais vienoje programoje kaip birbynininkas koncertavo Egidijus Ališauskas; pasijuokėme, kad būtų smagu dar sykelį į Gargždus sugrįžti, o po metų jis ir grįžta – tik su visu Lietuvos kariuomenės orkestru, dar ir solistę E.Sašenko kartu atsiveš. Lygiai taip šiais metais atkeliaus Valstybinio jaunimo teatro spektaklis „Jis ir ji“ – pernai sušnekome su tada atvykusia Birute Mar, kad bėda su rimtais teatrais Gargžduose, ir tai tikra tiesa, – tai štai ir yra festivalyje. Viskas dėliojasi lyg ir ne mano rankomis, o atsitiktinai – pašneki, kažkur užsifiksuoja ir vėl kažkas keičiasi. Taip gimė ir susitikimo su V.Noreika idėja. Birutė Asevičiūtė kaip koncertmeisterė dalyvavo festivalyje prieš dvejus metus. Feisbuke susirašėme, kaip kam sekasi, ir žodis po žodžio atsirado festivalyje jos prodiusuoto filmo pristatymas su V.Noreika priešakyje. Šiaip atsiranda tokia profesinė liga – stebi, kas kur koncertuoja, kokias naujas programas pristato, ir visada smegeninėje yra toks stalčiukas, kur viską fiksuoji.

Štai Lietuvos kamerinis orkestras koncertavo pas mus turbūt 2010-aisiais, ir tais metais visus festivalio atlikėjus vaišinome žemaitišku  kastiniu su bulvėmis, taip jau nutiko, kad jie vieninteliai liko be kastinio... Žodžiu, man perdavė, kad jie visus metus prisiminė tokią „nuoskaudą”. Ir ką tu manai?! Šiais metais specialiai jiems ruošime ypatingą žemaitišką stalą su sūriu, pyragais ir, žinoma, kastiniu.

Ko žmonėms reikia

– Jūsų renginių metu salės kone lūžta nuo publikos. Iš kur žinote, ko žmonėms reikia?.. Ir kam jums pačiai šito „kalno” reikia?..

– Dažnai girdime tokias frazes kaip „regioninė politika“, „regionų gaivinimas“... Yra regionų plėtros programų, galima pasiskaityti. Gražiai ten viskas surašyta. Bet aš noriu kalbėti apie regioninę atsakomybę. Tarkime, Klaipėdoje kultūros poreikius tenkina teatrai, muziejai, galerijos, bibliotekos ir dar nemažai nevyriausybinių organizacijų. O regione už kultūrinio gyvenimo kokybę, įvairovę atsakingi kultūros centrai. Ir jų funkcijos tikrai plačios: mėgėjų meno vystymas, etnokultūrinė, edukacinė veikla, profesionalaus meno sklaidos užtikrinimas, renginių organizavimas ir t.t. Jei Klaipėdoje kiekvienai funkcijai yra po atskirą įstaigą, tai regione viską turi atlikti tie patys centre dirbantys žmonės. Natūralu, kad visko aprėpti neįmanoma, ir kiekvienas centras turi stiprių ir silpnų pusių. Viskas priklauso nuo to, kokie žmonės dirba, kokios jų kompetencijos ir požiūris į savo darbą. Aš labai džiaugiuosi Gargždų kultūros centre dirbančiais žmonėmis, jų profesionalumu ir atsidavimu darbui. Organizuojant festivalį tai labi svarbu.

Ko žmonėms reikia?.. Geras klausimas. Į jį gal ne taip lengva atsakyti. Dažnai tenka girdėti argumentus, kad kam čia jums reikia tokio festivalio, kam reikia, nuvažiuoja kitur. Netiesa. Į koncertus, teatrus mūsų žmonės nuvažiuoja retai. Deja, ekonominė situacija daugumai to tiesiog neleidžia. Taigi žmonėms, mano nuomone, visų pirma reikia kokybės ir profesionalumo, jie nori matyti ir girdėti tai, ką mato didmiesčių publika. Tiesa, mūsų festivalį atranda vis daugiau aplinkinių rajonų bei Klaipėdos miesto gyventojai. Tai džiugina.

Kodėl tai darau? Irgi geras klausimas... Pamenu, prieš maždaug 9 metus lankėmės viename muziejuje, kur dirbo šeima, persikėlusi iš miesto. Iš viso pašnekesio man užsifiksavo vienas pasakymas: „,Jei nori atlikti tikrai reikšmingus darbus, eik į regioną“. Tada man tai atrodė kvailoka, bet kuo toliau, tuo labiau pritariu. Kur kitur galima taip realizuoti kone visus kūrybinius sumanymus? Matyti, kaip iš mažos idėjos, nuojautos, kad toje konkrečioje vietoje žmonėms turėtų trūkti profesionalaus meno, išauga visai nemenkas festivalis su tokiais atlikėjais kaip M.Rubackytė, V.Noreika, Lietuvos kamerinis orkestras ir kone šešiatūkstantine publika.

 Pradžioje buvo greičiausiai daugiau noro parodyti, kad tu gali, o dabar norisi parodyti, kad ir su mažu biudžetu Gargžduose įmanoma surengti paprastą, bet tikrai ne prastą festivalį. Jei rimtai, Gargždai per visus tuos metus man tapo tokie savi, kad noras garsinti pačius Gargždus tikrai didelis.

Padės sergantiems vaikams

– Jūsų festivalis dar ypatingas tuo, kad ėmėsi labdaros misijos. Kam ir kaip padėsite šiemet?

– Ligotai nuo gimimo Ernai (16 m.) dar kūdikystėje buvo nustatytas cerebralinis paralyžius. Deja, kai mergaitei sukako 15 metų, tyrimo metu aptiktas visiškai kitas genetinis susirgimas. Žinoma, kad šia liga, kurią nulėmė chromosomos anomalija,  pasaulyje serga tik du vaikai, kitas – Argentinoje. Erna kenčia dėl netaisyklingo sąkandžio, kuris yra ne tik didelė estetinė problema – mergaitei sunku atsikąsti, kramtyti maistą, jį ryti, dėl to sutriko virškinimas, medžiagų apykaita, sunku kvėpuoti. Gydytojai žada šią bėdą taisyti – operacijos metu žandikaulis būtų padalintas į 7 dalis ir „montuojamas” iš naujo.

Tėvų pastangomis renkami dokumentai, bandoma prašyti paramos iš ligonių kasų, nes  vien tik pasiruošimui operacijai (nuolat vykstama konsultacijų į Vilnių, mergaitė nešioja specialius įtvarus)  reikia maždaug 10 tūkst. litų. Operacija kainuotų nuo 3 iki 8 tūkst. litų. Tokios sumos nedirbanti mama Zita ir neįgalus tėtis Rolandas patys niekaip negali surinkti. Todėl mes ketiname padėti.

Arminas balandį švęs penktąjį gimtadienį. Nuo praeitų metų gegužės, kai netikėtai ir skaudžiai užklupo visai nevaikiška liga – leukemija, jis gydomas Vilniaus ir Klaipėdos gydymo įstaigose. Laimė, liga pasidavė chemoterapijai, todėl kaulų čiulpų persodinimo operacijos neprireikė. Šiuo metu vyksta ketvirtas taip vadinamas  gydymo „blokas”. Vilniaus gydytojai Arminą su mama kviečia kas aštuonias savaites atvykti keturioms dienoms specialioms gydymo procedūroms, o tarp šių vizitų dar būtina apsilankyti ir Klaipėdos ligoninėje. Tos kelionės kainuoja... Iš pradžių baiminęsis gydytojų ir procedūrų, mažylis apsiprato su tuo, susirado pažįstamų tarp mažųjų ligoniukų ir vyriškai ištveria visas nemalonias ir skausmingas intervencijas. Ir mes norime jam pagelbėti. Kad mama Rasa ir tėtis Darius galėtų eiti į darbą, berniuką namuose prižiūri močiutė. Bet labiausiai Arminas ir jo vyresnis broliukas Kajus  mėgsta meistrauti su tėčiu garaže...

Būtų nuostabu, jei šių vaikų gydymo reikmėms festivalio metu surinktume lėšų. Mūsų patirtis rodo, kad tai įmanoma. Todėl festivalio renginių metu visus vėl kviesime pagal išgales skirti paramą sunkiomis ligomis sergantiems šiems dviem Klaipėdos rajono vaikams.

Misija – ne uždirbti

– Tikėkimės, kad atsiras aukojančiųjų. Betgi išduokite paslaptį – kaip įmanoma, kad net į grandų koncertus pas jus tokie pigūs bilietai? Turite turtingų rėmėjų?

– Šio festivalio pati pradinė mintis buvo kultūrinės savimonės ugdymas, profesionalaus meno sklaida regione. Vėlgi laikomės požiūrio, kad jei atlikėjas sutinka atvažiuoti už tikrai nedidelius pinigus, mes neturime teisės iš publikos reikalauti, kad pirktų brangius bilietus. Festivalio misija nėra uždirbti, festivalio misija – suteikti galimybę pamatyti, išgirsti visiems, nepaisant jų pajamų. Algas kad ir kokias mažas mums moka savivaldybė, iš projektinių lėšų, savivaldybės biudžeto, rėmėjų skiriamų pinigų, padengiame pačias būtiniausias išlaidas. Taip pat turime daug draugų, padedančių paslaugomis, prekėmis. Suprantu, yra festivalių, kuriuose, tarkime reikia mokėti honorarus juose dirbantiems žmonėms, galų gale patalpas nuomotis. Natūralu, kad bilietai negali būti pigūs, nes reikia užsidirbti. Bet mes esame išlaikomi iš biudžeto ir mūsų tikslai yra kitokie.

Visus mūsų renginio rėmėjus labai gerbiu, ir visai nesvarbu, kaip ir kiek jie prisideda. Džiaugiuosi, kad kai kurie tampa neatsiejama festivalių dalimi. Galvą lenkiu prieš tuos, kurie remia kultūrą, ypač tokius profesionalaus meno renginius. Čia reklamos didelės nėra, nėra ir daugiatūkstantinių minių, tad tai rodo rėmėjų socialinę atsakomybę ir nuoširdų norą padėti.

– Ar didelis jūsų festivalio biudžetas? Kiek reikėtų pinigų, kad išsipildytų visos jūsų svajonės, rengiant jį?

– Kai finansai maži, labiau dirba smegenys (juokiasi). Tada gelbsti atlikėjų geranoriškumas, festivalio partneris Lietuvos nacionalinė filharmonija. Viso festivalio biudžetas – tik 26 tūkst. litų Tai lėšos atlikėjų honorarams, afišoms, skrajutėms. O kiek reikėtų?.. Čia kaip toje dainoje iš miuziklo „Smuikininkas ant stogo“ – jei turtingas būčiau... Pagalvokime: jei turėtume 50 tūkst. litų (baisingai didelė suma dabar atrodo), greičiausiai galėtume daugiau koncertų skirti mažųjų miestelių publikai, dar galėtume atlikėjams sumokėti didesnius honorarus – šiuo metu jie tikrai neadekvatūs. Jeigu būtų... Bet yra kaip yra.

Programa

VIII tarptautinis Gargždų muzikos festivalis

Balandžio 3 – gegužės 15 d.

Balandžio 3 d. 18 val. – Kauno šokio teatro „Aura“ spektaklis „Apie mus“ (choreogr. Anna Maria Krysiak (Lenkija) Gargždų kultūros centre. Bilietai – po 10, 5 Lt.

Balandžio 4 d. 18 val. – „Orphic Trio“: Orpheus Papafilippou (Graikija, Didžioji Britanija) – smuikas, Andrea Mundy (Naujoji Zelandija, Didžioji Britanija) – violončelė, Rimantas Vingras (Lietuva, Didžioji Britanija) – fortepijonas. Programoje – S.Rachmaninovas, B.Kutavičius, Á.Piazzolla.  Koncertas vyks Gargždų kultūros centre. Bilietai – po 10, 5 Lt.

Balandžio 5 d. 13 val. – nemokamas koncertas senjorams Viliaus Gaigalaičio globos namuose; 19 val. – Ritos Novikaitės (mecosopranas) ir Sergejaus Krinicino (gitara) koncertas „Pasodoblis mecosopranui ir gitarai“ Veiviržėnų kultūros centre. Programoje – P.Luna, F.Tarrega, E.Lecuona, M.Ponce, R.Chapi. Bilietai – po 5 Lt.

Balandžio 10 d. 14 val. – nemokamas koncertas neįgaliesiems Gargždų kultūros centre; 19 val. – Čiurlionio kvarteto ir Eugenijaus Chrebtovo klasikinių romansų vakaras „Amžinai tavo“ Vėžaičių kultūros centre. Programoje – M.Glinka, P.Čaikovskis, A.Rubinstein, S.Rahmaninovas, M.Musorgskis, A.Borodinas. Bilietai – po 5 Lt.

Balandžio 11 d. 18 val. – koncertas-susitikimas su Virgilijumi Noreika ir filmo apie jį „Veidas už balso“ premjera Gargždų kultūros centre. Dalyvaus koncertmeisterė Lina Giedraitytė ir filmo režisierė Virginija Vareikytė. Bilietai – po 10, 5 Lt.

Balandžio 15 d. 18 val. – Valstybinio jaunimo teatro spektaklis „Jis ir ji“ pagal rašytojo Jono Biliūno ir jo žmonos Julijos Janulaitytės-Biliūnienės laiškus ir kūrybą (rež. Birutė Mar) Gargždų kultūros centre. Bilietai – po 10, 5 Lt.

Balandžio 18 d. 18 val. – edukacinis koncertas „Koks tas džiazas?“ Gargždų muzikos mokykloje. Dalyvaus džiazo pianistas Egidijus Buožis, Gargždų muzikos mokyklos auklėtiniai. Bilietai – po 4, 2 Lt.

Balandžio 23 d. 18 val. – Mūzos Rubackytės ir Valstybinio Vilniaus kvarteto koncertas „Nuo solo preliudų iki kvinteto“ Gargždų kultūros centre. Programoje – S.Tanejevas, A.Skriabinas, K.Szymanowsky. Bilietai – po 10, 5 Lt.

Balandžio 24 d. 14 val. – bardo Jono Baltoko koncertas Jono Lankučio viešojoje bibliotekoje. Nemokamai.

Balandžio 28 d. 12 val. – valstybinio choro „Vilnius“ (meno vad. ir vyriausiasis dirigentas prof. Povilas Gylys, choro dirigentas Artūras Dambrauskas), solisčių Ievos Skorubskaitės ir Brigitos Stanislauskaitės sakralinės muzikos koncertas Gargždų šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje. Programoje – V.Klova, V.Augustinas, M.Urbaitis, R.Stivrina, Z.Lukaš, S.Barber, E.Whitacre, E.Ešenvalds, K.Nystedt. Nemokamai.

Balandžio 30 d. 19 val. – Jovitos Vaškevičiūtės (mecosopranas), Ramūno Urbiečio (baritonas) ir Birutės Asevičiūtės (fortepijonas) koncertas „Gražiausi meilės duetai“ Dovilų etninės kultūros centre. Bilietai – po 5 Lt.

Gegužės 2 d. 18 val. – Lietuvos kariuomenės orkestro ir solistės Evelinos Saszenko koncertas Gargždų kultūros centre. Kapelmeisteris – mjr. Egidijus Ališauskas. Bilietai – po 10, 5 Lt.

Gegužės 8 d. 10 val. – Lapių pagrindinėje mokykloje, 13 val. – Gargždų kultūros centre – Sauliaus Petreikio (multiinstrumentininkas) ir Chriso Ruebenso (gitara) koncertas visai šeimai „Pasaulio muzika iš kelionių dienoraščio“. Bilietai – po 4, 2 Lt.

Gegužės 10 d. 18 val. – poezijos ir muzikos vakaras su aktoriumi Vytautu Rumšu ir trio „Claviola“ Gargždų kultūros centre. Programoje – R.Schumann, J.Françaix, V.Germanavičius, J.Juozapaitis, M.Bruch. Bilietai – po 10, 5 Lt.

Gegužės 15 d. 18 val. – festivalio uždarymas: Lietuvos kamerinio orkestro, Astos Krikščiūnaitės (sopranas) ir Ievos Prudnikovaitės (mecosopranas) koncertas Gargždų kultūros centre. Diriguos Modestas Pitrėnas. Koncertą ves muzikologas Viktoras Gerulaitis. Bilietai – po 10, 5 Lt.