- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kauno valstybinio dramos teatro rekonstruojamoje Didžiojoje scenoje pristatyta video instaliacija „Gyvasis vyšnių sodas". Renginys skirtas teatro 90-mečiui.
„Gyvąjį vyšnių sodą" savaitgalį Kaune pristatė "Smeds Ensemble" (Suomija) ir „Audronio Liugos produkcija". Video instaliaciją lydėjo Gedimino Gelgoto ir Naujų idėjų kamerinio orkestro NICO pasirodymas, susitikimas su „Gyvojo vyšnių sodo" kūrėjais ir dalyviais – suomių video menininku Ville Hyvönenu, aktoriumi Juozu Budraičiu, režisieriais Jonu Vaitkumi, Gyčiu Padegimu, scenografe Jūrate Paulėkaite, prodiuseriu Audroniu Liuga. Vienas iškiliausių lietuvių kino ir teatro aktorių Juozas Budraitis buvo pasveikintas su 70-ies metų jubiliejumi.
2009–2010 m. Vilniuje buvo įgyvendintas eksperimentinis projektas „Vyšnių sodas" pagal Antono Čechovo pjesę. Idėjos autorius ir projekto režisierius - Kristianas Smedsas, vienas iš iškiliausių šiandieninių suomių teatro menininkų. Kiti dalyviai - lietuvių teatro asmenybės Juozas Budraitis, Virginija Kelmelytė, Jonas Vaitkus, Vytautas Anužis, Gytis Padegimas, Aldona Bendoriūtė, Dainius Gavenonis, Rasa Samuolytė, Paulius Budraitis, Irina Lavrinovič, Benas Šarka. Dailininkė - Jūratė Paulėkaitė. Kauno dramos teatre rodytos instaliacijos autoriai – Ville Hyvönen (Suomija) ir Lennart Laberenz (Vokietija).
„Vyšnių sodas" nėra įprastas scenos meno kūrinys. Tai – tęstinis kūrybinis procesas, kuriame, pasitelkus įvairių meno formų – teatro, kino, muzikos ir performanso – sintezę ieškoma atsakymų į klausimus apie kūrybos prasmę, atminties vertę ir vertybių kaitą. Viena garsiausių XX amžiaus pjesių pasitelkiama kaip metafora, padedanti apmąstyti kultūros vietą laiko tėkmėje ir prisiminti jau Anapilin išėjusius mūsų kultūros „vyšnių sodo" kūrėjus.
„Šiandien mes vėl susiduriame su klausimu – kur gali gimti meninė tiesa? Tokia tiesa, kuria galėtume pasidalint su kitais ", teigė Kristianas Smedsas ir, subūręs skirtingų teatro menininkų bendruomenę, ieškojo šios tiesos toli nuo teatrinio gyvenimo šurmulio. Iš pradžių buvo tik apleistas sodas Vilniaus priemiestyje su senais vaismedžiais ir nedideliu vasarnamiu – nykstančio Vilniaus peizažo dalis. Ją sparčiai keičia naujas urbanistinis miesto veidas, kurio pėdsakai pastebimi ir priemiesčiuose. Tokių erdvių šiandien yra daugelyje Europos miestų. Tai - atminties erdvės, tampančios „vyšnių sodo" priešistore. „Vyšnių sodo" kūrybinę grupę sudaro labai įvairūs lietuvių teatrinės kultūros atstovai. Skirtingos kartos ir meniniai interesai – kaip ant delno. Kai kuriuos buvusius bendražygius likimas išblaškė po pasaulį. O visus sujungė „Vyšnių sodo" idėja. Iš tikrųjų jie ir yra tikrasis „vyšnių sodas“, kūrybinės bendruomenės utopija šiandieniniame pasaulyje.
2010 m. liepos mėn. festivalyje Naujosios dramos akcija įvyko „Vyšnių sodo" premjera. Ateity projektą planuojama pristatyti tarptautiniuose teatro forumuose specialiai parinktose erdvėse. Video instaliacija „Gyvasis vyšnių sodas“, sukurta iš „Vyšnių sodo“ repeticijų, interviu su dalyviais ir viso kūrybinio proceso dokumentacijos, yra projekto dalis ir kartu jo tąsa, siekiant apmąstyti giluminius šiuolaikinio teatro pokyčius.
Idėją pristatyti „Gyvąjį vyšnių sodą" Kauno dramos teatre padiktavo teatre vykstanti rekonstrukcija. Pirmasis Lietuvoje profesionalus dramos teatras šiandien išgyvena pereinamąjį laikotarpį, kai ne tik keičiasi jo pastatas, bet taip pat jame pradeda dirbti nauja režisierių, aktorių karta. 90-šimtmetį švenčiantis teatras mena savo „vyšnių sodo" praeitį ir kuria ateities viziją. Kokia ji bus – dar negalime pasakyti taip pat, kaip ir A.Čechovo „Vyšnių sodo" personažai nežino, koks likimas laukia jų, kai sodo nebeliks. „Gyvojo vyšnių sodo" pristatymas su garsių lietuvių teatro menininkų, kūrusių taip pat ir Kauno dramos teatro istoriją, pasirodymu jame tapo simbolišku atsisveikinimu su praeitimi ir siekiu ištiesti ranką ateičiai, be kurios vizijų neįsivaizduojamas gyvas kūrybos procesas. Jų lūkesčius įkūnijo vakarą pradėjęs vieno novatoriškiausių jaunų lietuvių kūrėjų Gedimino Gelgoto ir jo vadovaujamo Naujų idėjų kamerinio orkestro NICO pasirodymas, taip pat žaismingai ir šiltai G.Padegimo moderuota diskusija tarp kūrėjų ir žiūrovų.
J.Budraitį jubiliejaus proga Kauno dramos teatro vardu sveikino aktorė Rūta Staliliūnaitė, Kauno meras Andrius Kupčinskas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pagrindinis „Kino pavasario“ prizas – lenkų režisieriaus filmui „Iš kur į kur“
Pagrindinį šių metų „Kino pavasario“ prizą laimėjo lenkų režisieriaus Macieko Hamela (Maceko Hamela) filmas „Iš kur į kur“. ...
-
Velykų muzika su prancūziškais pasisveikinimais
Antrąją šv. Velykų dieną su muzika švęsime prisikėlimą, pavasario pabudimą ir kaip kasmet – Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“ kviečia išeiti į miesto gatves, nusišypsoti, o pasivaik&...
-
„Auksiniai scenos kryžiai“ – dizainerei S. Straukaitei, scenografei L. Liepaitei2
Minint Tarptautinę teatro dieną, trečiadienio vakarą Klaipėdos dramos teatre įteikti prestižiniai teatro apdovanojimai „Auksiniai scenos kryžiai“. ...
-
Dvi sostinės kultūros įstaigos taps viena
Vilnius optimizuoja kultūros įstaigų tinklą – Vilniaus mokytojų namai ir Vilniaus kultūros centras taps viena įstaiga. Šių pokyčių metu siekiama stiprinti sostinės kultūrinę ekosistemą ir kurti miesto kultūrai palankias bendradarbys...
-
Dovana lėlininkų patriarcho jubiliejui – jo kurtų paveikslų paroda
Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) Didžiosios scenos fojė veikia garsaus lėlininko, dailininko Vitalijaus Mazūro tapybos darbų paroda „Išsigelbėjimas“. Šis renginys – graži įžanga į menininko 90-mečio paminėjim...
-
Kaunas nusilenkė ryškiausioms teatro asmenybėms: aidint ovacijoms įteiktos „Fortūnos“2
Tarptautinės teatro dienos išvakarėse Kauno miesto savivaldybė tradiciškai surengė iškilmingą profesionalių kūrėjų, aktorių ir režisierių apdovanojimų ceremoniją. Kauno kultūros centre už ryškiausius metų nuopelnus ...
-
Skaudžią netektį išgyvenanti A. Tamulytė pasidalijo jautriu įrašu: lauksiu tavęs visą gyvenimą10
Sielvarto dėl mamos Danutės Dirginčiūtės-Tamulienės netekties neslėpė velionės dukra, garsi aktorė Aurelija Tamulytė. ...
-
Gedimino kalno papėdėje atidaromas Lietuvos istoriją pristatysiantis Pilininko namas
Lietuvos nacionalinis muziejus trečiadienį Gedimino kalno papėdėje atidaro naujausią padalinį – Pilininko namą. ...
-
Klaipėdoje teatralams bus įteikti Auksiniai scenos kryžiai1
Klaipėdos dramos teatre trečiadienį vyks Auksinių scenos kryžių apdovanojimų ceremonija. ...
-
Jautrūs sugrįžimai: net pralaimėjimas gali būti saldus
Artėjantis XII tarptautinis Balio Dvariono jaunųjų pianistų ir smuikininkų konkursas džiugina sugrįžimais – vienaip ar kitaip konkurse šiemet dalyvaus, jį stebės, vertins gerokai išaugę buvę dalyviai ir laureatai, mokytojai, ilg...