Gyvasis vyšnių sodas - išgriautoje teatro scenoje

Kauno valstybinio dramos teatro rekonstruojamoje Didžiojoje scenoje pristatyta video instaliacija „Gyvasis vyšnių sodas". Renginys skirtas teatro 90-mečiui.

„Gyvąjį vyšnių sodą" savaitgalį Kaune pristatė "Smeds Ensemble" (Suomija) ir „Audronio Liugos produkcija". Video instaliaciją lydėjo Gedimino Gelgoto ir Naujų idėjų kamerinio orkestro NICO pasirodymas, susitikimas su „Gyvojo vyšnių sodo" kūrėjais ir dalyviais – suomių video menininku Ville Hyvönenu, aktoriumi Juozu Budraičiu, režisieriais Jonu Vaitkumi, Gyčiu Padegimu, scenografe Jūrate Paulėkaite, prodiuseriu Audroniu Liuga. Vienas iškiliausių lietuvių kino ir teatro aktorių Juozas Budraitis buvo pasveikintas su 70-ies metų jubiliejumi.

2009–2010 m. Vilniuje buvo įgyvendintas eksperimentinis projektas „Vyšnių sodas" pagal Antono Čechovo pjesę. Idėjos autorius ir projekto režisierius - Kristianas Smedsas, vienas iš iškiliausių šiandieninių suomių teatro menininkų. Kiti dalyviai - lietuvių teatro asmenybės Juozas Budraitis, Virginija Kelmelytė, Jonas Vaitkus, Vytautas Anužis, Gytis Padegimas, Aldona Bendoriūtė, Dainius Gavenonis, Rasa Samuolytė, Paulius Budraitis, Irina Lavrinovič, Benas Šarka. Dailininkė - Jūratė Paulėkaitė. Kauno dramos teatre rodytos instaliacijos autoriai – Ville Hyvönen (Suomija) ir Lennart Laberenz (Vokietija).

„Vyšnių sodas" nėra įprastas scenos meno kūrinys. Tai – tęstinis kūrybinis procesas, kuriame, pasitelkus įvairių meno formų – teatro, kino, muzikos ir performanso – sintezę ieškoma atsakymų į klausimus apie kūrybos prasmę, atminties vertę ir vertybių kaitą. Viena garsiausių XX amžiaus pjesių pasitelkiama kaip metafora, padedanti apmąstyti kultūros vietą laiko tėkmėje ir prisiminti jau Anapilin  išėjusius mūsų kultūros „vyšnių sodo" kūrėjus.

„Šiandien mes vėl susiduriame su klausimu – kur gali gimti meninė tiesa? Tokia tiesa, kuria galėtume pasidalint su kitais ", teigė Kristianas Smedsas ir, subūręs skirtingų teatro menininkų bendruomenę, ieškojo šios tiesos toli nuo teatrinio gyvenimo šurmulio. Iš pradžių buvo tik apleistas sodas Vilniaus priemiestyje su senais vaismedžiais ir nedideliu vasarnamiu – nykstančio Vilniaus peizažo dalis. Ją sparčiai keičia naujas urbanistinis miesto veidas, kurio pėdsakai pastebimi ir priemiesčiuose. Tokių erdvių šiandien yra daugelyje Europos miestų. Tai - atminties erdvės, tampančios „vyšnių sodo" priešistore. „Vyšnių sodo" kūrybinę grupę sudaro labai įvairūs lietuvių teatrinės kultūros atstovai.  Skirtingos kartos ir meniniai interesai – kaip ant delno. Kai kuriuos buvusius bendražygius likimas išblaškė po pasaulį. O visus sujungė „Vyšnių sodo" idėja. Iš tikrųjų jie ir yra tikrasis „vyšnių sodas“, kūrybinės bendruomenės utopija šiandieniniame pasaulyje.

2010 m. liepos mėn. festivalyje Naujosios dramos akcija įvyko „Vyšnių sodo" premjera. Ateity projektą planuojama pristatyti tarptautiniuose teatro forumuose specialiai parinktose erdvėse. Video instaliacija „Gyvasis vyšnių sodas“, sukurta iš „Vyšnių sodo“ repeticijų, interviu su dalyviais ir viso kūrybinio proceso dokumentacijos, yra projekto dalis ir kartu jo tąsa, siekiant apmąstyti giluminius šiuolaikinio teatro pokyčius.

Idėją pristatyti „Gyvąjį vyšnių sodą" Kauno dramos teatre padiktavo teatre vykstanti rekonstrukcija. Pirmasis Lietuvoje profesionalus dramos teatras šiandien išgyvena pereinamąjį laikotarpį, kai ne tik keičiasi jo pastatas, bet taip pat jame pradeda dirbti nauja režisierių, aktorių karta. 90-šimtmetį švenčiantis teatras mena savo „vyšnių sodo" praeitį ir kuria ateities viziją. Kokia ji bus – dar negalime pasakyti taip pat, kaip ir A.Čechovo „Vyšnių sodo" personažai nežino, koks likimas laukia jų, kai sodo nebeliks. „Gyvojo vyšnių sodo" pristatymas su garsių lietuvių teatro menininkų, kūrusių taip pat ir Kauno dramos teatro istoriją, pasirodymu jame tapo simbolišku atsisveikinimu su praeitimi ir siekiu ištiesti ranką ateičiai, be kurios vizijų neįsivaizduojamas gyvas kūrybos procesas. Jų lūkesčius įkūnijo vakarą pradėjęs vieno novatoriškiausių jaunų lietuvių kūrėjų Gedimino Gelgoto ir jo vadovaujamo Naujų idėjų kamerinio orkestro NICO pasirodymas, taip pat žaismingai ir šiltai G.Padegimo moderuota diskusija tarp kūrėjų ir žiūrovų.

J.Budraitį jubiliejaus proga Kauno dramos teatro vardu sveikino aktorė Rūta Staliliūnaitė, Kauno meras Andrius Kupčinskas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių