Gydytojas: negerkite arbatos su jums bloga linkinčiu žmogumi

Apie vandens ypatumus ir galias kalba ne tik mokslininkai, bet byloja ir liaudies išmintis, mūsų papročiai. Štai, pavyzdžiui, senoliai teigė, kad nusiprausti upelyje Didįjį ketvirtadienį tekant saulei – sveika ir naudinga. Ypač kenčiantiesiems dėl odos ligų. Kodėl tokios ir panašios galios priskiriamos paprastam vandeniui?

Gyvybės pradžia – vandenyje

Kas yra vanduo? Iki šiol nėra tikslaus, aiškaus atsakymo į šį klausimą. Apie vandenį, jo svarbą, savybes mums ir visai planetai kalbėjomės su gydytoju chirurgu Gintautu Laurinavičiumi, sukaupusiu begalę įvairiausios informacijos apie vandenį.

„Gyvybė atsirado Žemėje prieš 3,8 mlrd. metų vandenyje, iš kurio ji “išlipo„ į krantą prieš 420 mln. metų, ir per evoliuciją prieš 20 mln. metų atsirado žmogaus protėviai. Ir ne vien tuo vanduo reikšmingas mūsų planetai, žmogaus vystymuisi“, – pabrėžė pašnekovas.

Pasak jo, apie 70 proc. mūsų planetos paviršiaus sudaro vanduo. Giluminiuose Žemės kloduose – jos mantijoje vandens yra dešimt kartų daugiau nei paviršiuje, nors yra mokslininkų, manančių, kad ir paviršiuje, ir mantijoje vandens kiekis yra vienodas. Deja, tik 2,5 proc. Žemės paviršiaus vandens yra gėlas, kurio net 70 proc. yra užšalęs Grenlandijos, Žemės ašigalių, Himalajų ledynuose. Žmogui prieinama tik 0,007 proc. gėlo vandens. Mes, Lietuvos gyventojai, turime pripažinti, kad gyvename ant tikro lobio – mūsų požeminiai vandenys yra ne tik gausūs, bet ir vieni švariausių ES.

Ateivis iš kosmoso

„Žmogaus embrionas devynis mėnesius plaukioja vaisiaus vandenyse, o paskui “lipa į krantą„, turėdamas savo kūne 90 proc. vandens. Subrendusio žmogaus kūnas apie 70 proc. sudarytas iš vandens, kurio yra ir kraujyje, ir limfoje, ir skrandžio sultyse, seilėse. Apie 80 proc. vandens yra ląstelėse, apie 20 proc. – tarpląsteliniame skystyje. Beje, kraujo ir jūros vandens sudėtis yra stebėtinai panaši, todėl karo metais, operuojant ir    pritrūkus kraujo, vietoj jo buvo naudojamas tinkamai paruoštas jūros vanduo“, – pastebėjo chirurgas.

Pasak pašnekovo, yra teorija, teigianti, kad vanduo Žemėje yra kosminės kilmės. Juk milijardus metų Žemės atmosferą atakuoja ledo luitai, kurie ištirpsta 10–15 km aukštyje ir iškrenta sniego ar lietaus pavidalu. Gal todėl vanduo pas mus ir elgiasi kaip ne mūsų planetos gyventojas?

67 anomalios savybės

Anot G.Laurinavičiaus, mokslininkai yra suskaičiavę 67 anomalias vandens savybes, kurios skiriasi nuo kitų skysčių su panašia atomų struktūra. Šiai dienai žinomos 153 vandens rūšys ir 200 ledo rūšių.

Visi žinome, kad vanduo, kaip jokia kita medžiaga, gali būti trijų būsenų: skystas, kietas ir dujinis. Pažymėtina, kad skysčių tankis paprastai mažėja kylant temperatūrai, o vandens tankis didžiausias esant + 4 laipsniams C. Tai reiškia, kad kietos būklės vanduo yra lengvesnis nei skystas ir todėl ledas plaukia.

Maža to, vandens paviršiaus įtempimas bene didžiausias iš visų skysčių (išskyrus gyvsidabrį), o garsas vandeniu skrieja net šešis kartus greičiau nei ore.

Virsmo vanduo

"Nors vandens iš čiaupo, nuo stogo ar kito šaltinio cheminė formulė yra ta pati, tačiau labai skiriasi savo struktūra – taip skiriasi grafito ir deimanto struktūra, nors cheminė jų formulė yra ta pati C (anglis).

To paties vandens struktūra gali neatpažįstamai pakisti akimirksniu – toks judrumas būdingas virsmo vandeniui, kai sausio 19, vasario 15, birželio 24 naktimis per kelias valandas po vidurnakčio pasikeičia viso Žemėje esančio vandens struktūra. Tokio vandens energetika, valomosios ir gydomosios savybės yra labai stiprios.

Valdykime emocijas

„Virsmo vanduo, supiltas į indą ir užrištas (indas apjuosiamas ir surišamas natūralaus pluošto siūlu), nepraranda savo naujų savybių kelerius metus. Jo stebuklingą galią pajus kiekvienas, įpylęs šlakelį šito vandens, tarkim, į stiklinę vandens iš čiaupo – paprastas vanduo akimirksniu perima virsmo vandens savybes“, – teigė G.Laurinavičius.

Pašnekovas priminė, kad vandens struktūra labai jautri emocijoms. Todėl prie indo su vandeniu būkime pozityvūs, galvokime, ką sakome vieni kitiems, ko linkime, pavyzdžiui, sukaktuvininkui. Juk neatsitiktinai rytiečių išmintis byloja: „Nesėskite gerti arbatos su jums bloga linkinčiu žmogumi.“

1–3 l vandens – kasdien

„Sulaukus vyresnio amžiaus mūsų organizmas, šiurkščiau tariant, sausėja ir rūgštėja. Šį nenaudingą mūsų sveikatai virsmą spartina stresas, emocinė įtampa, netinkama mityba, nejudrus gyvenimo būdas, prasta aplinkos ekologinė padėtis. Kenksmingą organizmo rūgštėjimo procesą galima pristabdyti vandeniu – jis išplauna rūgštines medžiagas. Kai vandens trūksta, šarmai sujungia mūsų organizme rūgštis ir jos iškrenta druskomis įvairiuose audiniuose“, – aiškino gydytojas.

Trūkstant senėjančiame organizme vandens, pradeda užkietėti viduriai, o tai labai silpnina mūsų organizmo atsparumą ligoms, nes net 80 proc. mūsų imuninės sistemos formuojasi žarnyne. Maža to, dėl vandens stokos organizme tirštėja mūsų kraujas, sunkiau prateka mažiausiais kapiliarais. Vadinasi, išauga trombozių, insultų, infarktų ir pan. tikimybė. Todėl turime kasdien išgerti, priklausomai nuo kūno svorio, 1–3 l vandens. Jo rūgštingumas (ph) yra 7–7,4, o, pavyzdžiui, žaliosios arbatos – 6,3, nealkoholinių gazuotų gėrimų – 3,4 ir t.t. Beje, kiekvieną kiekvieną kartą iškvėpdami, mes atsikratome mūsų organizme susidarančio anglies dvideginio, tačiau vėl brukame jį atgal gerdami gazuotus gėrimus.

ORP vaidmuo

Pašnekovas pabrėžė, kad labai svarbu žinoti ir geriamų skysčių oksidacinį redukcinį potencialą (ORP), t.y. kokį: neigiamą ar teigiamą – krūvį (potencialą) turi geriamas skystis. Juk kuo didesnis neigiamas skysčio krūvis, tuo jis yra naudingesnis organizmui. Mat elektronų perteklius neutralizuoja mūsų organizme laisvuosius rūgščiuosius radikalus – daugelio ligų priežastį.

Kuo didesnis teigiamas skysčio krūvis, tuo toks skystis pavojingesnis organizmui, nes pradeda „rūdyti“ iš vidaus, atverdamas duris ligoms. Todėl svarbu žinoti vartojamų skysčių teigiamo ir neigiamo krūvio dydžius (ORP).

Mokykimės skaičiuoti

"ORP matuojamas milivoltais – mV. Pavyzdžiui, kraujo ORP yra -57 mV, o vandentiekio vandens ORP – nuo +170 iki +220 mV, populiarių gazuotų gėrimų – nuo +350 iki +450 mV.

Atskirai paėmus šie skaičiai nieko nesako, tačiau reikia žinoti – kuo didesnis ORP skirtumas, palyginti su kraujo ORP (-57 mv), tuo didesnius nuostolius patiria organizmas. Kitaip tariant, gėrimai su teigiamu ORP silpnina organizmą, spartina jo senėjimą", – aiškino G.Laurinavičius.

Vandens stokos požymiai

Kalbėdamas apie vandens svarbą mūsų organizmui, gydytojas vardijo požymius, kuriuos siunčia organizmas, stokodamas skysčių. Yra daugybė jo dehidratacijos požymių. Štai apie vandens trūkumą organizme gali byloti sausa oda, tirštas kraujas, auštas jo hemoglobino lygis, kieti viduriai, rėmuo (kai trūksta vandens ir šarminių medžiagų), tamsus (ryškiai geltonas ar oranžinis) šlapimas, raudonas veidas (tokie yra alkoholikų veidai, nes alkoholis pašalina iš organizmo skysčius).

„Apie vandens trūkumą organizme gali byloti jūsų irzlumas, išglebimas, nuovargis, nemotyvuotas pyktis, depresija, skausmai įvairiose kūno vietose, kur itin surūgštėję audiniai. Jei pajutote troškulį, vadinasi, jūsų organizmas jau yra netekęs 600–800 ml vandens, o jei burna sausa, jau peržengėte pavojingą organizmui vandens stygiaus ribą“, – perspėjo gydytojas.

Kartu jis priminė, kad vandens trūkumas organizme tiesiogiai susijęs ir su deguonies, kuris tirpsta vandenyje, stoka. Žodžiu, kasdien turime gerti vandenį, tačiau kokį ir kiek?

Koks naudingiausias?

Pasak G.Laurinavičiaus, geriamasis vanduo turi būti švarus, su mineralais ir negazuotas, o dar geriau – šaltinio arba tirpsmo (užšaldytas šaldiklyje, atitirpdytas ir išgertas per parą). Geriausia gerti jonizuotą, t.y. šarminį vandenį. Tam reikia nusipirkti specialų įrenginį – vandens jonizatorių. Be to, svarbu, kad vanduo būtų pagarbiai patiektas – įpiltas į švarų ir gražų indą. Beje, kodėl toks vertingas jonizuotas vanduo?

„Jonizuotas vanduo neatsitiktinai vadinamas gyvuoju. Mat šarminio vandens paviršiaus įtempimas yra bemaž du kartus mažesnis nei paprasto vandens. Todėl jonizuotas vanduo yra gerokai skvarbesnis – geriau išplauna iš organizmo šlakus ir toksines medžiagas, turi daugiau deguonies, geriau neutralizuoja rūgštis, jo oksidacinis redukcinis potencialas yra neigiamas“, – vardijo G.Laurinavičius, patardamas kiekvienam paskaityti prof. Telesforo Laucevičiaus knygas apie vandenį.

Verta žinoti

Kaip laikyti šarminį (jonizuotą) vandenį? „Geriausiai – stikliniuose induose, kuriuos reikėtų padėti atokiai nuo tiesioginių saulės spindulių. Negalima laikyti šaldytuve. Pasigamintą šarminio vandens kiekį reikia išgerti per 12 val., galima neštis į darbą plastikiniuose buteliuose“, – aiškino pašnekovas ir pažymėjo, kad per 12 val. išnyksta ir tirpsmo vandens (šaldyto šaldiklyje) biologinis aktyvumas.

Kaip ir kada gerti? Rytą reiktų išgerti 1–3 stiklines pusvalandį prieš valgį arba 1,5–2 val. po valgio. Valgant negerti – taip elgiasi ir gyvūnai. Reikia žinoti, kad išgertas vanduo įsisavinamas per pusvalandį. Tad to, neužmirškime eidami miego.

„Vanduo kontroliuoja visas organizmo funkcijas, nes jame vyksta visos cheminės reakcijos, medžiagų apykaita, pašalinami jos produktai. Pratindamiesi gerti vandenį jo kiekį didinkime po pusę stiklinės per dieną iki reikiamos normos.Neužmirškime, kad vaikams reikia 1,5–2 kartus daugiau vandens nei suaugusiems žmonėms“, – priminė G.Laurinavičius.

Ar nenuostabu?

Senovėje turtingi žmonės gerdavo iš sidabro indų, nes sidabras turi baktericidinių savybių – tokiuose induose žūdavo bakterijos, vanduo ilgiau negesdavo. Manoma, kad gruntiniams Gango vandenims plaunant sidabro klodus, dėl baktericidinio sidabro poveikio tūkstančiai maldininkų nesuserga maudydamiesi vienu metu šioje upėje. Beje, sidabras, būdamas natūralus antibiotikas, veikia ne tik bakterijas, bet ir virusus.

Iki šiol stulbina fenomenalus reiškinys – karštas vanduo užšąla greičiau nei šaltas.

Jei Rusija supilstytų į butelius Baikalo ežero vandenį ir jį parduotų, gautų dešimt kartų didesnį pelną, nei pardavusi visas savo naudingas iškasenas.

Pasaulinis okeano vandens lygis nuo vidutinio jūros lygio skiriasi nuo plius 78 m iki minus 112 m.
Atlanto vandenyne, keturių kilometrų gylyje, aptikti geizeriai, iš kurių trykštantis vanduo yra nuo +407 iki +464 laipsnių C. Tai kritinės būsenos – tarp dujinės ir skystos būsenų – vanduo.

Vien Atlanto vandenynas, pagal jame esančių medžiagų maistingumą, 20 000 kartų viršija visame pasaulyje gaunamą derlių per metus.

Brangiausias vanduo – Los Andžele. Tai į butelius pilstomas vanduo „Swarovski“ – jo litras kainuoja 90 dolerių.
Vidutiniškai per gyvenimą žmogus išgeria apie 35 tonas vandens.


Šiame straipsnyje: vanduoemocijosvandenys

NAUJAUSI KOMENTARAI

ruta

ruta portretas
puikus straipsnis,aciu autoriui,nuostabi informacija...!!!

besidomintis

besidomintis portretas
aciu labai, labai gera ir naudinga informacija. Rasykite daugiau staripsniu, nes mums labai truksta informacijos.

jojo

jojo portretas
viskas zinoma, bet buvo malonu paskaityti vel.aciu
VISI KOMENTARAI 9
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių