G.Rutkauskas: A.Gudaičio galerijos klausimo eskalavimas destruktyvus

Kultūros viceministras Gediminas Rutkauskas sako, kad lietuvių dailės klasiku vadinamo Antano Gudaičio galerijos pastatyti valstybės lėšomis galimybių nėra, ji galėtų atsirasti nebent panaudojus Europos Sąjungos (ES) paramą. Tačiau viceministras teigia, kad kalbant apie šią galeriją, negalima ignoruoti visos „kultūros infrastruktūros ekonominės padėties“.

„Turime pripažinti, kad iš valstybės investicijų programos - tokios, kokios dabar yra skiriamos - pastatyti tokią galeriją yra visiškai neįmanoma. Kol kas yra tokia ministerijos pozicija, kad vis tiek ketinimas yra labai geras - reikia galvoti, kaip jį įgyvendinti. Ko gero, paramos tikėtis reikėtų tik iš struktūrinių lėšų“, - BNS sakė G.Rutkauskas.

Tačiau, anot viceministro, kalbant apie galeriją, negalima pamiršti ekonominių sąlygų.

„Kai ministerija žino, kokį didelį kultūros objektų kiekį turi visoje Lietuvoje, nacionalinės svarbos, kurie yra apleisti ir kurie reikalauja didelių investicijų, kalbėjimas apie dar vienos galerijos statybą yra sudėtingas. (...) Jeigu tai nepavyko mano kolegoms prieš 15 metų, prieš 12, 10, 8 ar 7 metus, kodėl galima tikėtis, kad mums staiga pavyks? Juo labiau, kai mes šiandien gyvename didelėje krizėje“, - dėstė jis.

Viceministro teigimu, vien galerijos klausimo, kurį valstybės institucijos sprendžia 20 metų, eskalavimas dabartinėmis aplinkybėmis yra „destruktyvus“.

„Reikia labai atidžiai pasverti, o ne tik savitiksliai užsimerkus staiga užmiršti visus teatrus, visas bibliotekas ar archyvus ir sakyti: “Mes dabar turime naują galeriją, visa kita neturi prasmės„. Tai yra labai pavojinga. Ką aš matau dabar, šios galerijos klausimo eskalavimas yra destruktyvus iš esmės, nes jis tiesiog ignoruoja bendrą kontekstinę kultūros infrastruktūros ekonominę padėtį (...) Manyčiau, kad reikia matyti visumą, o ne eskaluoti vieno klausimo užtemdant visa kita, kas yra ne mažiau aktualu“, - kalbėjo G.Rutkauskas.

1989 metais miręs menininkas testamentu apie keturis šimtus savo tapybos darbų, piešinių, eskizų paliko Lietuvos dailės muziejui su sąlyga, kad po mirties jo dirbtuvė Gedimino prospekte, Žemaitės skvere, būtų perstatyta ir joje būtų galima eksponuoti jo darbus. G.Rutkauskas sako, kad kultūrininkai nėra matę tų paveikslų.

Ministerijoje birželio pradžioje suinteresuotoms pusėms aptariant galerijos klausimą, buvo sutarta šiuos kūrinius pirmiausia pristatyti plačiau - tai, anot jo, į vieną ar kitą pusę galėtų pastūmėti ir galerijos reikalus.

„Apie ką mes iš tikro šnekame, mes nežinome, arba žino pavieniai žmonės, kultūros visuomenė nėra to mačiusi. Ir tas uždavinys, kad sudarytume galimybę pamatyti tuos paveikslus visuomenėje, buvo toje darbo grupėje iškeltas, ir mes turėtume pradėti nuo to, kad pirma pasižiūrėtume, pristatytume“, - sakė jis.

Viceministro teigimu, A.Gudaičio galerijos reikalai galėtų pasistūmėti, jeigu bus sutarta dėl struktūrinio finansavimo lėšų skyrimo kultūros sričiai.

„Dabar rengiama Nacionalinės pažangos programa. Jeigu toje programoje bus skirtas reikiamas dėmesys kultūrai ir rasis adekvačios poreikiams lėšos, manau, kad, ko gero, ši galerija turės galimybes, ir, ko gero, jos klausimas tada bus išspręstas. Tai bus sprendžiama dar šiemet - bendrai 2014-2020 metų periodo struktūrinių lėšų paskirstymas ir kultūros arba visų kitų nacionalinių sričių finansavimas“, - sakė jis.

Tačiau G.Rutkauskas pripažįsta, kad tebėra neišspręstas klausimas dėl vietos, kurioje norima įkurti galeriją. Mat anksčiau planuotą galerijos su viešbučiu – komercijos centru statybą privačiomis lėšomis Aplinkos ministerija 2004-aisiais atmetė, siekdama, kad Žemaitės skveras sostinėje išliktų žaliąja erdve.

„Šiuo metu net ir turint pinigų mes tokios galerijos numatytoje vietoje - skvere - statyti negalime“, - pripažino viceministras.

Birželio pradžioje Lietuvos menininkų ir kultūros veikėjų būrys paskelbė kreipimąsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę, premjerą Andrių Kubilių ir Seimo pirmininkę Ireną Degutienę, kuriame išreiškė susirūpinimą, kad iki šiol neįvykdyta profesoriaus A.Gudaičio valia Žemaitės skvere pritaikyti erdvę jo darbams eksponuoti. Šį kreipimąsi teigė palaikantis ir Lietuvos dailės muziejus.

Apie tokios galerijos įkūrimą Vilniuje kalbama per dvidešimt metų, tačiau ji iki šiol neiškilo.

Anot Dailės muziejaus, po dailininko mirties buvo svarstyti įvairūs A.Gudaičio testamentinės valios įgyvendinimo būdai. Valstybei neradus finansinių galimybių pastatyti galeriją iš biudžeto lėšų, Kultūros ir švietimo ministerijos teikimu 1992 metais nuspręsta galerijos statybai skirti sklypą šalia dailininko dirbtuvės Žemaitės skvere ir ją pastatyti už privataus investuotojo, o ne valstybės lėšas. Investuotoja buvo išrinkta bendrovė „E.L.L. Nekilnojamas turtas“, buvo pasiūlyta kartu steigti ir galeriją, ir komercinį centrą.

Tačiau komplekso apimtys ir valstybinėms institucijoms, ir visuomenei sukėlė abejonių dėl žaliojo skvero prie Žemaitės paminklo urbanizavimo, ir Aplinkos ministerija atmetė A.Gudaičio dailės galerijos su viešbučiu – komercijos centru statybą.

Vertingiausi dailininko A.Gudaičio kūriniai šiuo metu saugomi Nacionalinėje dailės galerijoje. Tai 101 visų jo kūrybos laikotarpių darbai. 14 ypač vertingų kūrinių rodoma Nacionalinės dailės galerijos nuolatinės ekspozicijos salėse.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Vokietijos policija rado pavogtus J. Lennono dienoraščius
    Vokietijos policija rado pavogtus J. Lennono dienoraščius

    Vokietijos policija pirmadienį Berlyne suėmė 58 metų vyrą, įtariamą laikiusį iš Johno Lennono (Džono Lenono) namų pavogtų daiktų, tarp jų yra anapilin išėjusio „bitlo“ dienoraščiai. ...

  • Gruzijoje atidaroma Lietuvos fotografo V. Luckaus paroda
    Gruzijoje atidaroma Lietuvos fotografo V. Luckaus paroda

    Lapkričio 24 d. Gruzijos nacionalinio muziejaus padalinyje Simonʼo Janashiaʼos muziejuje Tbilisyje bus atidaryta legendinio Lietuvos fotografo Vito Luckaus paroda „Iš kelionių“. ...

  • „Istorijos detektyvai“: kokios idėjos leido Lietuvai tapti regiono lydere?
    „Istorijos detektyvai“: kokios idėjos leido Lietuvai tapti regiono lydere?

    Kokios reformos leido Lietuvos Didžiajai kunigaikštystei XVI a. tapti regiono lydere? Kaip buvo padėtas pamatas šiems pertvarkymams? Kokios idėjos vienijo XV-XVI a. Lietuvą? Ir dar – kas sieja Belgijos karalienę su... Marijampole? ...

    1
  • Tunise atsisveikinama su mados kūrėju A. Alaia
    Tunise atsisveikinama su mados kūrėju A. Alaia

    Supermanekenė Naomi Campbell (Naomi Kembel) ir Tuniso prezidentas Beji Caidas Essebsi (Bedžis Kaidas Esebsis) kartu su kitais visuomenės atstovais pirmadienį atidavė paskutinę pagarbą šį mėnesį mirusiam iš Tuniso kilusiam pasaulinio gar...

  • E. Nekrošius į Jaunimo teatrą grįžta su spektakliu „Cinkas“
    E. Nekrošius į Jaunimo teatrą grįžta su spektakliu „Cinkas“

    Jaunimo teatras ruošiasi neeilinei premjerai. Į savo jaunystės teatrą grįžta režisierius Eimuntas Nekrošius, čia kuriantis spektaklį „Cinkas (Zn)“ pagal baltarusių rašytojos Nobelio premijos laureatės Svetlanos Aleksi...

    2
  • Keturios knygos ilgiems rudens vakarams
    Keturios knygos ilgiems rudens vakarams

    Fiston Mwanza Mujila KLUBAS „TRAM 83“ Iš prancūzų kalbos vertė Dainius Gintalas. Kaunas, „Kitos knygos“, 2017 m. Esama knygų, kurios skaitytoją veikia net fiziškai: perskaitęs tokią jautiesi pavargęs, lyg būtum...

  • Kai kino nebūna per daug
    Kai kino nebūna per daug

    Šį rudenį didžiausias sezono kino renginys „Scanorama“ švenčia penkiolikos metų gimtadienį. Šia proga festivalio žiūrovams bus pristatytas ne tik solidus auksinių filmų rinkinys, bet ir netikėti atradimai. Apie tai, ...

  • Drąsus ir atviras „Scanoramos“ ruduo
    Drąsus ir atviras „Scanoramos“ ruduo

    Lapkričio 9–26 d. Europos šalių kino forumas „Scanorama“ penkioliktą kartą kels gero kino vėją Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Šventinė festivalio programa stipri, atvira ir drąsi. Joje įsikūrė ir d...

  • V. Palčinskaitė pristato naują eilėraščių knygą apie vaikystės namus
    V. Palčinskaitė pristato naują eilėraščių knygą apie vaikystės namus

    Rašytoja Violeta Palčinskaitė pristato naują knygą vaikams – „Eilėraščiai iš namų“. „Norėjosi, kad eilėraščiai būtų jaukūs, iš namų apie namus“, – pasakoja autorė. ...

  • Pasakojimai apie devynias Kauno bažnyčias – neįprastu formatu
    Pasakojimai apie devynias Kauno bažnyčias – neįprastu formatu

    Rimantė Tamoliūnienė, Kauno apskrities viešosios bibliotekos Kultūros renginių ir grupės vadovė, yra parengusi ne vieną kultūros projektą apie Kauno miestą įvairiais jo gyvavimo laikotarpiais. Naujausias nuotraukų albumas „Įsikūrę ...

Daugiau straipsnių