Griškabūdžio bažnyčia turės tvirtesnį stogą

Šv.Onos atlaidais garsėjanti Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčia Šakių rajone – vienintelis Lietuvoje išlikęs daugiakampės klasicistinės medinės architektūros pavyzdys.

Šiame išskirtiniame paveldo objekte pradėti stogo tvarkybos darbai. Juos finansuojantis Kultūros paveldo departamentas šiemet projektui skyrė 498 tūkst. litų. Restauravimas bus baigtas kitąmet, departamentui papildomai pridėjus dar 92 tūkst. litų.

Restauravimo projektą parengė valstybinė įmonė „Lietuvos paminklai“, projekto vadovė – architektė Audronė Lainauskaitė, o darbus atlieka UAB „Vidara“.

Atsilaupęs ir skylėtas bažnyčios stogas bus perdengtas analogiškos skardos danga, pakeistos stogą laikančios medinės konstrukcijos, lietvamzdžiai, sustiprinti stogeliai, įrengta žaibosaugos sistema. Visi šie darbai yra būtini unikaliojo kultūros paveldo objekto ilgalaikei apsaugai, jie užtikrina bažnyčios vertingųjų savybių išlikimą ateityje.

Griškabūdžio bažnyčia iškilo 1742-1743m. už Teklės Vyšniaveckienės lėšas. Kai parapija atiteko Naumiesčio karmelitams, jie čia įkūrė savo skyrių, o 1792-1796m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią ir varpinę. Pinigų tam anuomet skyrė Jurbarko seniūnas Ignas Potockis. Pasak XIXa. viduryje šią bažnyčią aprašiusio kunigo Bonaventūro Butkevičiaus, Griškabūdžio bažnyčią statė dailidės, mokęsi Antano Tyzenhauzo įsteigtose amatų mokyklose.

Jiems vadovavęs vietos ūkininkas Buragas ir vienuoliai karmelitai neturėjo išankstinių aprašų. Tačiau jiems pasisekė sukurti originalų ir profesionalų architektūros statinį.

Bažnyčios vargonus 1804-aisiais pastatė žymus Rytų Prūsijos meistras Georgės Adamas Neppertas. Tai vieni vertingiausių vėlyvojo baroko vargonų Lietuvoje. Bažnyčioje išsaugota daug meno kūrinių: sieninė tapyba, altorėliai, paveikslai, skulptūros. Vienas vertingiausių darbų – XVIIIa. italų mokyklos dailininko Simono Sorio paveikslas‚ Šventoji Trejybė“. Pastato lubos ištapytos architektūros motyvais, augaliniais ir geometriniais elementais.

XIX-XXa. bažnyčia buvo ne kartą remontuota.

1877-1881m. vykusio remonto metu senieji altoriai buvo pakeisti naujais – neobaroko formų, kurių autoriumi laikomas italų meistras Guty. Vėliau bažnyčia remontuota 1911m. Per Pirmąjį pasaulinį karą sudegė klebonija ir varpinė, o vokiečiai išsigabeno du varpus. Nuo 1922m. Griškabūdyje klebonavęs poeto Prano Vaičaičio brolis Juozas 1929m. atnaujino bažnyčią, 1933m. pagal inžinieriaus Antano Bistricko pastatė gelžbetoninę varpinę.


Šiame straipsnyje: Griškabūdžio bažnyčia

NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių