Gobelenus „audžia“ teptuku

Uostamiesčio Meno bibliotekoje savo naujausius paveikslus iškabino dailininkė Dalia Kirkutienė. Tapybos paroda „Dalia 2“ - tik vienas iš jos kūrybinių periodų, bet ne vienintelis.

Puikavosi jos suknelėmis

Dalia yra baisi nenuorama gyvenime, ir sutalpinti jos temperamentą bei kūrybinį potencialą kvadrate - neįmanoma.

1985-aisiais Vilniaus dailės akademijoje baigusi dailiosios tekstilės studijas, Dalia neapsiribojo vien tekstile. Ilgai gyvenusi Kaune, menininkė šį laikotarpį prisimena kaip labai kūrybišką. Tuo periodu buvo visko: kūrė audinius, papuošalus, reklamas ir interjerus, tapė freskas, modeliavo drabužius.

Pirmoji Dalios freska - figūrinė kompozicija „Trys bėgikai“ (Citius, Altius, Fortius) gal dar iki šiol puošia didžiulę vienos Kauno mokymo įstaigos sieną. Jau tada formavosi daugiasluoksnė reljefinė jos tapybos maniera ir subtili koloristika. Daugybė sluoksnių, daugybė atspalvių. Vien minėtoje freskoje Dalia išgavo daugiau nei tūkstantį spalvinių sprendimų.

Koloristika ir tūris Dalios kūryboje visados išliko labai svarbūs. Faktūrinį daugiasluoksniškumą ji labai išradingai panaudojo kurdama audinius ir kostiumus. Lygus paviršius Dalios niekada nežavėjo. Audinys  turėjo būti apčiuopiamas, tarsi gyvas, kalbantis.

Tuomet ne viena garsi Lietuvos ponia puikavosi nepakartojamomis Dalios kurtomis vintažinėmis suknelėmis. „Smagus buvo laikas“, - prisimena Dalia.

Įtraukė floristika

Paskui, persikėlusi gyventi į Klaipėdą, Dalia užsikrėtė floristika. Darbavosi Sigito Kaminsko „Gėlių fabrike“. Anot jos, tai buvo didieji koloristikos ir kompozicijos mokslai, ištisa studija.

Sigitas Dalią į savo studiją pasikvietė ne kaip floristę, bet Dalia užsispyrė išmokti ir šio meno. Pavyko. Ir labai greitai. Nors nebuvo lengva. O vėliau prasidėjo floristinės improvizacijos spalvomis. Daliai labai artima rytietiška, ekspresyvi spalvų paletė, ypač indiška, kai greta derinama oranžinė ir violetinė (su visais įmanomais atspalviais), oranžinė ir ciklameno spalva, gaivi žalia ir švari balta. Su daugybe atspalvių ir perėjimų, kaip be jų. Kūrybiniai principai išliko tie patys - faktūra, tūris ir spalva.

Floristika Dalią buvo taip įsiurbusi, kad menininkė nėrė į šią veiklą stačia galva, pamiršdama, kad ir už „Gėlių fabriko“ sienų dar yra gyvenimas. Teko sulėtinti tempą.

Tapo ir rašo

Dabar Dalia tapo savo namuose įrengtoje studijoje.

Paveikslai  gimsta negreit, jos tapybos maniera reikalauja daug kantrybės ir kruopštumo. Pasak Dalios, visada baisi pati pradžia, kai atsistoji prieš tuščią drobę. Daužosi širdis, ir taip -

kiekvieną kartą.

Pirmas sluoksnis visuomet kebliausias, nes nėra net užuominos apie galutinį rezultatą. Tik priauginant sluoksnį po sluoksnio, teptuku dėliojant kvadratėlį prie kvadratėlio, drobė įgauna tūrį ir faktūrą.

Dalia niekada netapo neturėdama aiškios vizijos. Mintyse paveikslas jau seniai būna užgimęs, tačiau transformuoti vaizdą iš pasąmonės į drobę ne visada pavyksta taip tiksliai, kaip būna sumaniusi. Jos tapyboje labai daug spontaniškumo. Tapant neretai viskas kinta ir įgauna visai kitą pavidalą. Tačiau būna ir labai sėkmingų, o neretai - net geresnių sprendimų.

Vis dėlto tapyba ją  žavi tuo, kad čia rezultatas pasiekiamas greičiau. Drobėse Dalia savo gobelenus „audžia“ teptuku. „Man reikia greito rezultato. Čia ir dabar. Negalėčiau prie kokio darbo rymoti trejus metus - tai ne man“, - prisipažino menininkė.

Tai, kad dabar D.Kirkutienė yra panirusi į tapybą, dar nereiškia, kad ji nurimo. Jos galva pramušta pačiomis keisčiausiomis idėjomis, kurios laukia savo valandos. O kur dar aistra rašyti!.. Ims kada vasarodama savo sodyboje Plateliuose ir parašys romaną. Ji tokia - nenuspėjama, intriguojanti. Belieka laukti.

D.Kirkutienės tapybos parodą Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Meno skyriuje (J.Janonio g. 9) galima apžiūrėti iki spalio 31-osios.