- Ignas Krupavičius, LTV naujienų tarnyba
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvai gintaras pasaulinėse „Expo“ parodose atstovauja nuo pirmojo pasirodymo dar 1900-aisiais, šaliai būnant Rusijos imperijos sudėtyje. Čia pristatomi patys brangiausi ir rečiausi gintarai, tad nenuostabu, kad Baltijos jūros auksas pasaulinėje „Expo“ parodoje paskelbtas vienu iš septynių paslėptų lobių.
„Baltijos gintaras susidarė didelėje teritorijoje, ir nėra gintaro, kuris butu išlikęs tiksliai toje pat teritorijoje, kur jis susiformavo. Baltijos gintaras susiformavo dabartinės Skandinavijos teritorijoje. Kai kurie mokslininkai sako, kad teritorija tęsėsi iki Uralo kalnų. Didžiulę gintaro teritoriją randame daugiau Sembos pusiasalyje, didžiuliai telkiniai Kuršių mariose susidarė vėliau“, – pasakoja VU Gamtos tyrimų centro direktoriaus pavaduotojas mokslui ir studijoms prof. habil. dr. Sigitas Podėnas.
Kaliningrado srityje daugiausiai gintaro šuo metu išgaunama dėl didelių atvirų kasyklų. Nemažai jo yra Lenkijoje prie Gdansko, bet jis ten yra beveik 50 metrų gylyje. Tiesa, pirmieji gintaro kasinėjimai prasidėjo būtent Juodkrantėje. Pasak daugiau nei 20 metų su inkliuzais dirbančio mokslininko, gintaras – kompleksinis darinys.
„Mus, gamtininkus, domina gamtinės liekanos. Tai praeities trimatė nuotrauka – ten užfiksuota ne tik vienas vabzdys: turim visą veiksmą, vabzdys kažką veikia, parazituoja, kažkas jį puola, valgo, kažkas vyksta. Taip turim mažą nuotrauką to miško, kuris egzistavo prieš 50 milijonų metų“, – sako prof. habil. dr. S. Podėnas.
Anksčiau gintaras vadintas tik Baltijos gintaru, o dabar gintaru laikome fosilines dervas, kurios yra bent jau milijono metų.
„Problema su gintaru yra tai, kad negali tiksliai pasakyti konkretaus gintaro gabaliuko amžiaus. Baltijos gintaras susidaro iš gintarmedžio. Jis, kaip ir mūsų pušys, galimas dalykas, galėjo būti keletos rūšių, kurios produkavo sakus. Bet jie jau išnykę“, – teigia profesorius.
Mūsų gintaras iš kitų išsiskiria ypatingomis savybėmis.
„Gintaras išsiskiria, nes turi gintaro rūgšties, joks kitas jos neturi. Rūgštis įeina į vaistų, šampūnų, tepalų odai sudėtį. Iki 10 procentų gintaro naudojama juvelyrikai, 90 procentų – medicinai. Mūsų organizmas pagamina 200 g gintaro rūgšties, tai energija. Jei žmonės geria kavą ar energetinius gėrimus, tai nesveika. Jie gali sumaišyti gintaro rūgštį su vandeniu ir išlikti aktyvūs visą dieną. Ir tai nėra kenksminga“, – atskleidžia parodos „Expo 2012“ Lietuvos paviljono gidas Jevgenijus Soikinas.
Pagal sukauptą gintarų kolekciją Palangos gintaro muziejus pasaulyje yra ketvirtas. O Lietuvos paviljono ekspozicijoje – patys brangiausi ir rečiausiai gintarai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui apdovanoti J. Glemža, R. Jaloveckas
Minint Tarptautinę paminklų ir paminklinių vietų apsaugos dieną, Kultūros paveldo departamento (KPD) medaliu „Už nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui“ ketvirtadienį apdovanoti Jonas Rimantas Glemža ir Romanas Jaloveckas, keliems architekt...
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti5
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga2
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...
-
Maironio lietuvių literatūros muziejui toliau vadovaus D. Cibulskienė1
Maironio lietuvių literatūros muziejui ir toliau vadovaus Deimantė Cibulskienė, pranešė Kultūros ministerija. ...
-
Spektaklyje „Atžalynas“ – vertybių priminimas
Gegužės 3 d. 18 val. Žvejų rūmuose Klaipėdos žiūrovų lauks režisieriaus Jono Vaitkaus spektaklis „Atžalynas“, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) pastatytas prieš daugiau nei dešimt metų. ...
-
R. Jatkevičiūtės-Kasparavičienės sielos peizažai
Šiandien Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Drobė“ atidaroma Raimondos Jatkevičiūtės-Kasparavičienės (1959–2023) tapybos darbų paroda „Virš debesų“. ...
-
Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos lankytojų centrui – ypatinga dovana
Dr. Saulius Bučas Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos lankytojų centrui įteikė ypatingą dovaną – maždaug 7 tūkst. metų senumo mezolito pabaigos kirvuką iš elnio rago. Mokslininkas rado jį parko teritorijoje, pajūrio ruo...
-
Tarptautinis B.Dvariono konkursas – muzikos pasaulio „viršūnių“ susitikimas
XII-asis Tarptautinis Balio Dvariono jaunųjų pianistų ir smuikininkų konkursas į Lietuvą pritraukė ne tik jaunuosius talentus beveik iš 20 valstybių, bet ir pasaulinio garso muzikus, kurie tuos talentus vertins. Vienas iš jų &ndash...
-
Vyriausybė – už Kultūros pagrindų įstatymo projektą, numatantį tolygų paslaugų teikimą3
Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė Kultūros politikos pagrindų įstatymo projektui, kuriame numatomas tolygus kultūros paslaugų teikimas, kūrybos ir saviraiškos laisvės principai. ...
-
G. Kuprevičius: esu vietinės reikšmės kompozitorius ir tai man patinka17
Kompozitorius Giedrius Kuprevičius šiemet mini 80 metų jubiliejinę sukaktį. Sveiko humoro jausmo nestokojančio iškilaus kūrėjo jubiliejų Kauno valstybinė filharmonija paminės dviem reikšmingais koncertais. Su šarminguoju M...