Gandro vienišiaus Velykos

Toli nuo Vilniaus, pačiame Rytų Lietuvos užkampyje, jau beveik visi gandralizdžiai užimti. Gandrai į Ignalinos rajoną sugrįžo dar anksčiau nei prieš savaitę, tačiau daugelis jų praėjusį savaitgalį tik suko ratus virš gimtų vietų ir ieškojo savo namų.

Žvyrių gandralizdis jau irgi netuščias. Jau savaitę jame tupi vienas gandras. Kantriai laukia savo išrinktosios. Nuo lietaus permirkusio gandro nedomina po žiemos pradėję lįsti įvairūs gyviai – net ir varlės jam nė motais. Stovi visas pasišiaušęs, vienišas ir nelaimingas.

Šalia gandralizdžio iškeltą inkilą jau apžiūrėjo varnėnai. Ruošiasi įkurtuvėms. O gandras tik liūdnai spokso į džiūgaujančius špokus.

Dar prieš savaitę Žvyriuose šmirinėjo pulkai sniegenų. Per Velykas jų čia nematyti – matyt jau pasitraukė į šiaurę. Liko tik viena kita – prieš kelionę godžiai skabo pumpurus. Vietoj sniegenų skraido pulkai įvairiausių sodo paukštelių.

Žiema buvo sunki. Netoli gandralizdžio esančiuose tvenkiniuose išmirė žuvys. Pirmiausi krito uždusę lynai. Ledo storis buvo virš pusės metro, o dar tiek pat sniego virš jo. Saulės spinduliai neprasimušė pro žiemos šarvus – vandens telkiniuose visai neliko deguonies.

Žiema buvo pražūtinga ir bitėms. Žmonės jas papildomai maitino cukraus sirupu, tačiau išgyveno vos kelios šeimos.

Visi Žvyrių katinai kažkur pradingo. Matyt nealkani, gal kritusių lynų iš tvenkinio pririjo. Katė Morta pasirodė tik šeštadienį po pietų. Į kiemą atsivedė kavalierių. Svetimas katinas visų prisibijo – iš tolo stebi, kaip jo draugė prašinėja paėsti. Įsidrąsinęs vaišių gabalą stveria ir Mortos išrinktasis. Jis tikras gražuolis: mėlynų akių, sidabro kailiukas. Tik reikia pastebėti – kavalierius žvairas.

Mortos sūnus Rainis taip ir nepasirodė. Per žiemą gerokai paaugęs, matyt, išėjo nuotykių ieškoti. Jis tikras akiplėša, ramiai negali praeiti pro inkilą, jo nepatikrinęs. Gali būti, kad paukštelių siaubūnas kur nors nelygioje kovoje žuvo.

Tverečiaus seniūnijos laukuose tuščia. Tai pasienio zona. Šalia pat, kitoje Dysnos pusėje – Baltarusija, todėl čia mažai prašalaičių. O vietiniai į laukus nelenda, nes ten vien didžiulės balos. Ignalinos rajone buvo itin daug sniego.

Pievos dar nežydi. Laukus puošia tik žiemos sausučiai. Akį džiugina ir gluosniai, aplipę kačiukais.

Virš laukų pulkai paukščių: laukinės žąsys, berniklės. Paukščių būriai traukia į šiaurę. Kai kurie jų apsistos netoliese esančiuose Birvėtos tvenkiniuose. Ten tikras paukščių rojus. Praėjusią vasarą Birvėtoje aštuonias atžalas išaugino trys jūrinių erelių poros. Dėl maisto stygiaus nykstantys jūriniai ereliai paprastai išaugina vos po vieną jauniklį, tačiau Birvėtos tvenkiniuose žuvies pilna.

Erzvėto ežeras smarkiai patvino. Vandens lygis pakilo apie du metrus ar net daugiau. Panašu, kad vandens lygis dar kils. Kukutėliuose vanduo apsėmė pirteles ir kitus pastatus. Gyvenamieji namai stovi aukščiau – jų neturėtų apsemti.

Vanduo apsėmė ir bebrų namus. Bebrų lizdai beveik visiškai paskendo vandenyje. Po vandeniu atsidūrė ir bebrų pamėgta sala Erzvėto ežere. Apie ją primena tik iš vandens kyšantys medžiai.

Pakrantėse ledo nebėra, tačiau ežere jis dar neištirpo. Niekas jau nerizikuoja ant ledo lipti – šiame užkampyje būtų sunku prisišaukti pagalbos.

Remontuoti valtis kol kas anksti, sako Andriejaukoje gyvenantis Ivanas Ivanyčius. Reikia palaukti, kol viskas pradžius. Pas pensininką vasarą atvyksta nemažai žmonių pažvejoti: Erzvėto ežere gerai kimba lydekos, lynai, karšiai. Žiemą vyriškis praleido daugiausiai vienas. Per speigus jį dažniausiai aplankydavo stirnos – atbrisdavo paskanauti obuolių. 

Katalikai ir stačiatikiai šiemet kartu švenčia Velykas. Senolis džiaugiasi atvežtomis vaišėmis.

Ivano Ivanyčiaus katinai po laukus nesibasto: tupi daugiausiai ant krosnies. Čia ir šilta, ir saugu, ir atvykėliai nepasiekia. O šunelis žiemą praleido lauke, savo būdoje. Tik per didžiausius šalčius jį, gali būti, įleisdavo į trobos prieangį.

Tverečiaus seniūnijoje žmonės pasitiko Velykas kukliai. Daugelis žmonių čia neturi jokių darbų ir verčiasi labai sunkiai. Tiesa Dietkauščiznoje tikra šventė – prieš Velykas žmonės papjovė kiaulę.

Sekmadienį ryte Žvyriuose pasirodė saulė. Per dvi dienas gan daug palijo. Sekmadienį ryte visur tvyrojo rūkas. Iš Žvyrių gandralizdžio pasigirdo kalenimas – pagaliau pas gandrą vienišių atskrido draugė.