Fotografo Antano Stanevičiaus paroda žvelgia į Armėniją

Knygų leidėjas, fotografas Antanas Stanevičius Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje Klaipėdoje penktadienį pristatys savo fotoparodą „Armėnija Ararato akyse“.

Parodos atidarymas – 17 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2), kur ji veiks iki lapkričio 24 d.

„Ramybė“ – šis M.K.Čiurlionio paveikslas stojasi akyse kiekvieną kartą, kai tik pamatau Araratą. Į magiškąjį kalną norisi žiūrėti ir žiūrėti, o nusisukus jį jaučia nugara, – dalijosi mintimis ir prisiminimais parodos autorius. – Armėnams Araratas yra širdyje, tačiau tikrovė tokia, kad jis – už valstybės sienos. Leninas, Trockis ir kiti bolševikai pagal Brest-Litovsko sutartį nulėmė taip, kad genocidą patyrusi armėnų tauta netektų Ararato ir kitų istorinių etninių žemių, šiandien nusėtų armėniškų bažnyčių, chačkarų duženomis.

Jeigu atsitiktų taip, kad nebegalėčiau gyventi Lietuvoje, stengčiausi apsigyventi Armėnijoje. Faktas, kad Lietuvoje įsikūrę nemažai armėnų, liudija, kad mūsų šalyje vis dėlto geriau negu mažame dabartinės Armėnijos valstybės plotelyje (29 800 km²), likusiame po visų nukariavimų.

Tarp lietuvių ir armėnų, andai didžiulių valstybių atstovų, yra tiek daug dvasinio panašumo, nors istorija ir kultūra labai jau skirtinga: mūsų karalius Mindaugas apsikrikštijo 1251 m., o Armėnijos karalius Trdatas jau buvo apsikrikštijęs 301 metais, paskelbdamas pirmąją pasaulyje krikščioniškąją valstybę. Mūsų pirmoji knyga išspausdinta 1547 metais, panašiais laikais kūrėsi ir armėnų spaustuvės, skleisdamos jau 405 metais Mesropo Maštoco sukurtą raštą, vartotą akmenyse ir pergamentuose.

Mus vienija praradimų pajautimas ir supratimas, vienija gyvybingumas – nepasiduoti, neištirpti, gyventi ir kurti. Ir sau, ir pasauliui.“

Prieš tris dešimtis metų, pirmąkart aplankęs Armėniją, A.Stanevičius parašė eilėraštį:

Armėnų genocidas

Privargęs Haivaziano* Nojus

Po misijos kalne Masyso**.

Visa šeimyna, gyvuliai ir žvėrys – 

Ar senio akyse yra viltis?

Viltis! Bažnyčią pavers į mečetę,

Ant chačkarų*** – pratisos gazelės****.

Fosforinės benamių liepsnelės

Rajuos Mesopotamijos smėlynuos.

Viltis! Kardu bus perskrosta nėščioji

Ir Nojaus akys išbadytos klaikiai,

Ir švilpaus turkiška dūdelė,

Ir šoks tarpekly degantys vaikai.

----------------------------------------------

*Haivazianas – armėnų kilmės rusų dailininko Ivano (Ovaneso) Aivazovskio armėniška pavardė.

** Masys – armėniškas Ararato vardas.

*** Chačkarai –  nuo senovės Armėnijoje gausiai statomi ornamentuoti akmeniniai kryžiai.

****  Rytietiškos lyrikos žanras.