Evos Peron legenda gyva ir praėjus 60-čiai metų po jos mirties

Praėjus ir šešiems dešimtmečiams po Evos Peron mirties, atsiminimai apie ją tebėra gyvi širdyse milijonų gerbėjų, kuriuos žavi jos svaiginamas iškilimas į valdžios viršūnę ir jos atkakli kova už neturtinguosius.

33 metų Evitos mirtis 1952 metų liepos 26 dieną sukrėtė Argentiną, bet kai kas turtingųjų rajonuose sveikino „tos moters“, kurios niekada nevadindavo vardu, galą.

Kai kurie istorikai sako, kad tik dabar, 60 metų po to, kai generolo Juano Domingo Perono karingoji žmona pralaimėjo vėžiui, daugelis pradeda atsižvelgti į tai, kaip labai jos veiksmai prisidėjo prie visuomenės, kurioje gyvenama dabar, susiformavimo.

Atidėjus į šalį karjeristės įvaizdį, kurį įtvirtino Andrew Lloydo Webberio miuziklas ir mizoginiški praėjusių laikų biografai, galima atkreipti dėmesį į jos kampaniją ir aistrą dalykams, kurie yra centriniai šiandienos Argentinos kultūrai, pradedant socialinio teisingumo ir lygių laisvių troškimu, baigiant bendra nuomone, kad visuomenės neturtingiausiesiems reikia vyriausybės pagalbos ir kad jie jos nusipelno.

„Evita visoje šalyje pripažįstama veikėja dabar yra daug labiau nei prieš 20 metų. Daug žmonių, kurie negalvoja, kaip Evita, (vis tiek) ja žavisi, - sakė istorikas Felipe Pigna. - Net iš tų Argentinos visuomenės dalių, iš kurių (to) nelauktum, - nežinau, ar jie ją pateisina, bet jie ją gerbia. Argentinos visuomenėje įvyko transformacija“.

Tą transformaciją aktyviai propagavo prezidentė Cristina Fernandez, kuri savo politinę kampaniją tiesiogiai sieja su Evita ir nepraleidžia progos lyginti savo ir jos vyriausybių.

Trečiadienį vakare C.Fernandez pristatė naują 100 pesų banknotą su Evitos atvaizdu ir sakė, kad ketvirtadienį per jos mirties metines atsidarys naują valstybinių būstų projektą. „Jai tai būtų patikę“, - apie E.Peron sakė C.Fernandez.

Argentina su savo praeitimi atsisveikino tą dieną, kai Evita paprašė leisti jai kalbėti J.D.Peronui 1946-aisiais laimėjus savo pirmuosius prezidento rinkimus. To prezidentų žmonos niekada anksčiau nėra dariusios, sakė F.Pigna. Evita paėmė mikrofoną ir pradėjo kampaniją už moterų teisę balsuoti, pareikšdama: „Moteris negali būti vien politinių judėjimų žiūrovė. Ji privalo imtis veiksmų; ji privalo balsuoti“.

Kritikai jauną buvusią šokėją laikė valdžios ištroškusia valkata. Daugelis taip tūžo dėl jos įsteigto fondo, kuris imdavo iš turtingųjų ir duodavo neturtingiesiems, kad atsisakė minėti jos vardą ir vadindavo ją „ta moterimi“.

Kaip pirmoji šalies ponia Evita greitai pradėjo kontroliuoti du savo vyro vyriausybės stulpus: santykius su profesinėmis sąjungomis ir vyriausybės pagalbą neturtingiems piliečiams, kurių daugelis ją tiesiog garbino. Kol vyras didžiausią dėmesį skyrė politikai, žmona dominavo žiniasklaidos pranešimuose kalbomis apie savo „bemarškinių“ gyvenimo sąlygų gerinimą.

„Evita suteikė pavidalą šiandienos Argentinai kalbant apie darbininkų klasės sąmoningumą, pagarbą darbuotojams nepaisant jų rango, supratimą, kad darbuotojai turi teises ir kad juos reikia gerbti. Anksčiau darbuotojai neturėjo jokių teisių, nebuvo kone jokių socialinių įstatymų“, - sakė F.Pigna, ką tik išleidęs knyga „Evita, jos gyvenimo skiautės“ (Evita, jirones de su vida).

„Tai tikrai išskyrė Argentiną iš kitų Lotynų Amerikos šalių“, - pažymėjo jis.

Eva Duarte Peron buvo nesantuokinis vaikas, augo skurde ir beveik neturėjo išsilavinimo.

Savo gimtąjį Los Toldosą ji paliko būdama 15-os - pabėgo nuo skurdo ir tapo radijo „muilo operos“ aktore. Tuo metu aukštuomenė šią profesiją niekino.

Supratimas, kaip moteris tokiomis nepalankiomis sąlygomis sugebėjo tapti tokia nepaprasta istorine figūra, šiandien, kai prezidento postą užima C.Fernandez, yra aktualesnis nei bet kada, sakė Araceli Bellota (Araseli Beljota), taip pat neseniai išleidusi knygą - „Eva ir Cristina, jų gyvenimo pagrindas“.

„Esama politinio tęstinumo, nes Cristina užima tą viešą erdvę, kurią atvėrė Eva, - sakė A.Bellota. - (Peronizmas) sudarė sąlygas moteriai, kurios tėvai buvo darbininkai, tokiai kaip Cristina, lankyti universitetą ir rengtis karjerai. Kaip tik dėl to ji galėjo būti prezidentė“.

Kaip ir C.Fernandez atveju šiandien, Evita buvo kaltinama tuo, kad piktnaudžiauja savo prieiga prie oficialiosios propagandos, bando kontroliuoti žiniasklaidą, persekioja oponentus ir skatina asmenybės kultą, yra autoritariška ir negailestingai elgiasi su antiperonistais. Abi jos sulaukė įžeidimų, kurių niekada nebus galima spausdinti laikraščiuose. C.Fernandez didžiuojasi palyginimais su Evitos istorija.

„Ginti paprastus žmones ir tuos, kurie turi mažiausiai, brangu. Ir ji sumokėjo savo gyvybe - laimei, už tai, kad amžiams bus prisimenama kaip žmogus, nešęs neturtingųjų vėliavą“, - sakė C.Fernandez prieš metus, atidengdama didžiulius metalinius Evitos atvaizdus ant Socialinės plėtros ministerijos dangoraižio Buenos Airių Liepos 9-osios prospekte.

F.Pigna sako, jog jo tyrimas atskleidė, kad Evitai taip niekada ir nebuvo pasakyta, kad ji serga gimdos vėžiu. 5-ojo dešimtmečio pabaigoje tokia diagnozė būtų išprovokavusi kaltinimus paleistuvavimu ir pakenkusi pirmosios ponios įvaizdžiui. Jei ji ir įtarė, nusprendė tai neigti ir visą savo dėmesį skyrė kovai už moterų balsavimo teisę.

„Ji nusprendė, kad neturi laiko tuo rūpintis, ir toks požiūris, deja, suteikė didžiulį pranašumą vėžiui. Ji būtų galėjusi išsigelbėti“, - sako F.Pigna.

Bendras Juano Perono ir jo gražiosios žmonos spaudimas įtikino Kongresą suteikti moterims teisę balsuoti - prieš pat jo perrinkimo kampaniją. Evita savo balsą už vyrą atidavė ligoninės lovoje 1951 metais. Po aštuonių mėnesių jos jau nebebuvo.

Po 1955 metų perversmo, kai J.Peronas vos nebuvo nužudytas, valdžią užėmę kariškiai stengėsi išgyvendinti peronizmą. Jie paėmė balzamuotus Evitos palaikus iš Visuotinės darbo konfederacijos pastato ir slapta palaidojo ją Milane.

Palaikai J.Peronui buvo grąžinti tik 1971 metais, ir tik 1976-aisiais ji buvo palaidota vėl - Buenos Airių kapinėse „La Recoleta“.

„Nėra taip, kad Eva būtų buvusi šventoji. Nėra taip, kad ji nebūtų klydusi, - trečiadienį vakare sakė C.Fernandez. - Nemirtinga veikėja ją padarė tai, kad būdama paprasta moteris iš mažo miestelio ji priėmė sprendimą pakeisti padėtį žmonių naudai, savo pačios gyvybės kaina“.


Šiame straipsnyje: Eva PeronArgentina

NAUJAUSI KOMENTARAI

grazu

grazu portretas
Zinoma grazu,kad Argentina paminejo Evitos Peron 60-asias jos mirties metines, 2019 geguzes 7d.bus simtas metu,kai gime Eva Duarte Peron.Nors nesu argentinietis,bet Pagarba siaim Zmogui.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Nuogo kūno filosofija: kaip išsivaduoti iš visuomenės požiūrio gniaužtų?
    Nuogo kūno filosofija: kaip išsivaduoti iš visuomenės požiūrio gniaužtų?

    Kauno galerijoje "Balta" eksponuojama Jono Kunicko tapybos paroda "Atvirumas" – tai aktai, kurie ragina žiūrovą visų pirma nebijoti savęs. "Stoviu prieš jus nuogas. Ant galerijos sienų eksponuotos visos mano vidinio ...

    4
  • M. Vitulskis – apie bohemą ir sutiktas primadonas
    M. Vitulskis – apie bohemą ir sutiktas primadonas

    Šeštadienį, spalio 28 dieną, LNOBT laukia žiūrovų Giacomo Puccini operoje “Bohema”. Prieš tai, spalio 25 d. 14 val., įvyks jaunimui skirta edukacinė popietė, kurioje ši opera bus pristatyta plačiau. Popietėje d...

  • Kaip nutolti nuo visų įtikėtų stereotipų?
    Kaip nutolti nuo visų įtikėtų stereotipų?

    Juvelyrika suvokiama labiau kaip gražus, funkcinis objektas nei meno kūrinys. Tačiau skulptorius Gediminas Pašvenskas, kuriantis masyvias eksterjero skulptūras, mažąją plastiką, juvelyrikoje sujungia šias skirtingas patirtis, smulkiose, s...

    1
  • Į praeitį nukelianti „Baleto atmintis“
    Į praeitį nukelianti „Baleto atmintis“

    Šią savaitę Kaune pristatytas nedidelę Lietuvos baleto istorijos dalelę atgaivinęs koncertas/retrospektyva "Baleto atmintis“. Publika pakviesta trumpam nusikelti į praeitį – jie scenoje išvydo rekonstruotus iškiliau...

  • Bendravimo mozaika išmokė žvelgti kito akimis
    Bendravimo mozaika išmokė žvelgti kito akimis

    Tarp gausių šiemetės Kauno bienalės partnerystės projektų – ir Švietimo mainų paramos fondo "Erasmus+" finansuojami tarptautiniai mokytojų kvalifikacijos tobulinimo kursai. Spalio 9–13 d. vykę Kauno Nemuno mokykloje-...

  • Klaipėdoje – I. Kanto pėdsakai
    Klaipėdoje – I. Kanto pėdsakai

    Turtinga Klaipėdos istorija vis dar traukia iš užmaršties faktus, kurie galėtų praturtinti pasauliui siunčiamą žinią apie mūsų miestą. Jau netrukus galėsime besti pirštu į senamiesčio kampą, kur stovėjo garsiojo filosofo Im...

  • Švedų menininkas: aš žinau, kur aš einu
    Švedų menininkas: aš žinau, kur aš einu

    Visi turime tam tikras ribas, tačiau svarbu sekti savo gyvenimo linija, net jei kartais nežinome, dėl ko tai darome. Menas yra kalba, kuria artikuliuoju su aplinka, todėl neprivalau kiekvieną kartą išrasti kažko naujo. Mano kūriniai – mano...

    2
  • Atsiminimų zona dabarties akimirką
    Atsiminimų zona dabarties akimirką

    Kada istorijos yra naujos? Kokią laiko atkarpą jas galime tokiomis laikyti? Ir išvis ar žodis "istorija" – nuoroda į būtąjį laiką, įvykių seką praeityje, kurią atmintis sudėlioja į rišlų pasakojimą? Greta atsidūr...

  • Kauno folkloro klubas lankėsi Ukrainoje
    Kauno folkloro klubas lankėsi Ukrainoje

    Kauno folkloro klubas "Liktužė" (vadovė Jūratė Svidinskienė) lankėsi Ukrainoje, kur Lvove atstovavo Lietuvai Ukrainos tautų festivalyje "Ornamenty Fest". ...

  • Palangoje skambės unikali Apalačų kalnų muzika
    Palangoje skambės unikali Apalačų kalnų muzika

    Šeštadienį Palangos kurorte skambės Apalačų kalnų muzika. Duetas „Anna&Elizabeth“ – Anna Roberts-Gevalt ir Elizabeth LaPrelle iš JAV – publiką užburs be galo atvira, šilta ir nuoširdžia k...

Daugiau straipsnių