Europos kontinentui reikia naujų mąstytojų

Europos ryškiausių intelektualų susirinkimas Paryžiuje, kuriame turėjo būti pasiūlyti būdai, kaip kontinentui išbristi iš krizės, atskleidė, kad Europai būtinai reikia naujų mąstytojų, rašo „Der Spiegel“.

Sausio 28 d. Paryžiuje vykusiame iškiliausių Europos intelektualų susirinkime „Europa ar chaosas?“ dalyvavo vienas garsiausių Prancūzijos filosofų Bernardas-Henri Lévy, Italijos rašytojas Umberto Eco, jo kolega iš Vengrijos György Konrádas, Ispanijos žurnalistas Juanas Luisas Cebriánas, Bulgarijoje gimusi psichoanalitikė Julia Kristeva, Vokietijos rašytojai Peteris Schneideris ir Hansas Christophas Buchas.

Kaip rašo „Der Spiegel“, susirinkę į vieną vietą šie Europos eruditai daugiausiai kalbėjo istorinėmis nuorodomis ir aliuzijomis į senovės Atėnus („demokratijos lopšys“) ir Romą („konstitucinės valstybės ištakos“), minėjo Goethe, Herderį ir Husserlį su Voltaire`u, Puškiną, Freudą, Adenauerį ir de Gaulle`į, Schumaną ir De Gasperį.

Paryžiaus susitikime intelektualai – „Der Spiegel“ nuomone – pasirodė kaip tik ką perskaitę kelis „Wikipedijos“ straipsnius apie Europą: vis minėta Apšvieta, humanizmas, Bažnyčios ir valstybės atskyrimas. Pavyzdžiui, Peteris Schneideris laužyta prancūzų kalba pasidžiaugė, kad „europietiška kultūra yra puikiausia pasaulyje“. Umberto Eco? Jis perskaitė ilgiausią, painų, barokišką tekstą, kurį mažai kas suprato. György Konrádas? Jis burbtelėjo apie „mirtiną, seną dualumą“, kuris tebeegzistuoja tarp Rytų ir Vakarų, tarp Šiaurės ir Pietų...

Prieš Paryžiaus susitikimą dienraščiai „Le Monde“ ir „El País“ publikavo manifestą, po kuriuo pasirašė Salmanas Rushdie, António Lobo Antunesas ir kiti garsūs intelektualai. Pirmasis manifesto sakinys skelbia: „Europa nėra vien tiktai krizėje. Europa miršta. Europa yra idėja, svajonė, projektas“. Kaip praneša „Der Spiegel“, perskaičius manifestą kyla retorinis klausimas, verčiantis pasirinkti tarp „politinės unijos arba barbarizmo“ arba „politinės unijos ir mirties“. Priduriama, kad tiek šis manifestas, tiek Paryžiaus susirinkimo retorika nė iš toli nepriminė šalto, ramaus ir racionalaus intelektualų svarstymo.  Priešingai, čia kalbėjusieji gana vaikiškai perdėjinėjo ar net vartojo melagingus argumentus, pavyzdžiui, tai, kad „Europa trupa visose srityse, pradedant Rytais, baigiant Vakarais, nuo Šiaurės iki Pietų. Populizmas ir visų rūšių šovinizmas vėl populiarėja“.

Kad tai netiesa, „Der Spiegel“ manymu, parodo nacionaliniai rinkimai, kuriuose laimi proeuropietiškos partijos (paskutiniai tokie įvyko Nyderlanduose), ar tai, kad Vengrija buvo priversta atšaukti žiniasklaidos laisvę ribojančius įstatymus. Dažnam europiečiui euras yra paprasta ir funkcionali atsiskaitymo galimybė.

Tačiau Paryžiuje susirinkę intelektualai apie euro stabilumą beveik nekalbėjo. Kaip pastebi „Der Spiegel“, Bernardas-Henri Lévy net leptelėjo, kad finansų rinkos net nesureaguotų į vienokį ar kitokį drastiškesnį politikų sprendimą šiuo klausimu.  Paryžiuje, žinoma, nediskutuota apie bankus, akcijų rinkas.

Intelektualai Paryžiuje taip pat nekalbėjo apie tai, kad pusė Ispanijos jaunimo yra bedarbiai arba apie tai, kad Graikijos ligonėse pacientai dažnai aptarnaujami tik iš anksto atsiskaitę grynais. Paryžiuje taip pat nekalbėta ir apie tai, kad daugumą čekų, airių, prancūzų, lenkų ar portugalų baiminasi dėl savo ir savo vaikų ateities ir darbo vietų.

Kaip rašo „Der Spiegel“, Europa, matyt, iš tiesų prastos būklės, jeigu jau didieji mūsų laikų autoriai ir mąstytojai, kalbėdami apie šio regiono krizę, kalba apie Geothe, Apšvietą ar Antikinę Romą. Paryžiuje susirinkę intelektualai kartojo tai, ką Europos politikai kartoja 20 metų ir Mastrichto sutarties esmę: „Europai nėra alternatyvos“, rašo Vokietijos savaitraštis.

Paryžiaus susitikime išryškėjo, kad garsiausi Europos intelektualai  nenutuokia, kodėl reikalinga naujoji Europa. Jie – kaip ir mes visi – tiesiog nenori blogų senosios sistemos aspektų, tačiau pageidauja, kad išliktų gerieji.

Paryžiuje tik ispanas Juanas Luisas Cebriánas, ilgametis laikraščio „El País“ redaktorius, užsiminė, kad Europos intelektualams reikia „praktiškiau“ kalbėti. Anot jo, sėkmingą „Erazmus“ studentų mainų programą būtų galima išplėsti: šalys ir institucijos galėtų „mainytis“ stažuotojais ar net sezoniniais darbininkais. Tai, jis įsitikinęs, ne tik išsilavinusiam elitui leistų pajusti Europą. Pastebima, kad tik J. L. Cebriánas kalbėjo apie darbą, darbo rinką, nors, nemaža galimybė, kad būtent tai ir išgelbės Europos Sąjungą.

Kaip rašo „Der Spiegel“, viena iš išvadų, kurias galima padaryti po Paryžiaus susitikimo, yra ta, kad naujajai Europai reiktų ir naujų intelektualų. Arba bent intelektualų, kurie pasiryžę pamiršti senus mūšius ir pradėti žiūrėti į ateitį.

„Der Spiegel“ manymu, vienas tokių intelektualų, deja, nepakviestų į Paryžiaus susitikimą yra buvusio Prancūzijos prezidento François Mitterand`o patarėjas Jacques`as Attali. Šis XX a. žmogus turi puikių XXI a. idėjų. Neseniai kalbėdamas UNESCO – organizacijoje, kurioje žodis „krizė“ taip pat dažnai vartojamas – teigė, kad jis nebeleidžia sau būti optimistu ar pesimistu. Tai, jo manymu, yra „žiūrovų“, tik stebinčių tikrus „žaidėjus“, pasaulėžiūra, pagrįsta tikėjimu ar baime.  Pasak jo, mes, žmonės, esame ne žiūrovai, o savo gyvenimų žaidėjai. Ir kaip visi geri žaidėjai, priduria F. Attali, mes turime dirbti ir kovoti iki finalinio švilpuko, o ne užstrigti ties savo baimėmis ar viltimis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kas Lietuvoje vis dar skaito knygas?
    Kas Lietuvoje vis dar skaito knygas?

    Didėjantys emigracijos mastai – kone opiausia šių dienų Lietuvos problema. Padėties nei kiek negerina ir prasti gimstamumo bei mirtingumo rodikliai. Tai prastos žinios ne tik lietuvių tautos išlikimui, bet ir knygų skaitymo situacija...

    3
  • Parodos lankytojai gali pajusti nesvarumo būseną
    Parodos lankytojai gali pajusti nesvarumo būseną

    Nacionalinėje dailės galerijoje veikia neįprasta paroda, kurioje eksponuojami ir meno kūriniai, ir mokslo tyrimai. Viename interaktyvių darbų lankytojai gali pajusti nesvarumo būseną. ...

  • Du šimtai sekmadienių atlaiduose
    Du šimtai sekmadienių atlaiduose

    Apsivilkęs kaimiečio drabužiais, palikęs dar miegančius vaikus ir žmoną, fotografas Romualdas Požerskis daugiau nei ketvirtį amžiaus važiuodavo į atlaidus. Tikinčiuosius ten vedė troškimas išlyginti nuodėmės paliktus randus. Kas v...

    1
  • Dailyraščio konkurso finale – moksleivė iš Dublino
    Dailyraščio konkurso finale – moksleivė iš Dublino

    Komisija išrinko 35 dailyraščius, kurių autoriai kovo 1 d. susirungs 7-ojo nacionalinio Vinco Kudirkos dailyraščio konkurso „Rašom!“ finale. Šiemet Lietuvos mokslų akademijoje vyksiantis finalas išsiski...

  • Italijoje pavogtą baroko šedevrą rado Maroke
    Italijoje pavogtą baroko šedevrą rado Maroke

    Italijoje pavogtas vieno baroko menininko tapybos šedevras, vertinamas iki 6 mln. eurų, buvo surastas Maroke, penktadienį pranešė Italijos meno policija. ...

    1
  • Nacių pagrobtas paveikslas grąžintas savininkams
    Nacių pagrobtas paveikslas grąžintas savininkams

    Žydų kilmės meno kolekcininkė Hedwiga Ullmann buvo priversta parduoti vokiečių dailininko Hanso Thomoso litografiją „Pavasaris kalnuose“, kai bijodama nacių persekiojimo 1938 m. išvyko iš šalies. Iki šiol paveiks...

  • Palangoje koncertuos argentinietė L. Dahab
    Palangoje koncertuos argentinietė L. Dahab

    Šeštadienį 19 val. „Ramybės“ kultūros centre Palangoje (Vytauto g. 35) koncertuos argentinietė Lily Dahab – dainininkė, kurios balsas, pasak kritikų, „bučiuojasi“ ir „kandžiojasi“, tarsi sirena at...

  • Pompėjoje atvertas skaisčiųjų įsimylėjėlių namas
    Pompėjoje atvertas skaisčiųjų įsimylėjėlių namas

    Pompėja – viena populiariausių vietų Italijoje. Pernai joje apsilankė rekordinis skaičius žmonių – daugiau kaip 3 milijonai. Tačiau retam pasiseka taip, kaip atvykusiems pastarosiomis dienomis – Šv. Valentino dienos proga buvo ...

  • J. Basanavičius šiandien: tatuiruotas reperis, hipsteris ar barzdota varna?
    J. Basanavičius šiandien: tatuiruotas reperis, hipsteris ar barzdota varna?

    Valstybinės šventės su gausiais oficialiais renginiais šiuolaikiniam jaunimui tolimos ir nuobodžios. Kaip istorinius įvykius ir asmenybes „prigydyti“ nūdienoje, sprendžia ir mokytojai, ir kūrėjai, ir leidėjai. Atviruku su tri...

  • V. Anužis: jei gyvenimas tavęs neaplaužo, nieko gero iš tavęs nėra
    V. Anužis: jei gyvenimas tavęs neaplaužo, nieko gero iš tavęs nėra

    Kartais aktoriui trūksta patirties, bet jis turi intuiciją – nebūtina nužudyti savo žmonos tam, kad būtų pajausta herojaus kančia ir atgaila. ...

    1
Daugiau straipsnių