E.Mikulionytė: aktorių gyvenimas – lyg kabaretas

Šiemet Auksiniu scenos kryžiumi apdovanotą aktorę Eglę Mikulionytę (46 metų) puikiai pažįsta lietuviško teatro mėgėjai – ji vaidino bene visų garsiausių šalies režisierių spektakliuose.

Tiesa, paskui ją gatvėje gerbėjai būriais nesekioja, nes Eglė leidžia sau prabangą nevaidinti populiariuose televizijos serialuose ir nepasakoti savo asmeninio gyvenimo detalių perkamiausių moteriškų žurnalų puslapiuose.

„370“ aktorę pagavo repetuojančią naują vaidmenį Gyčio Ivanausko teatre. Spektaklis, intriguojančiu pavadinimu „Marko (Kavolių kabaretas)“, jau spalį bus pristatytas žiūrovams.

Su Egle susitariame susitikti prie Menų spaustuvės likus valandai iki vidurdienio, kai ten prasidės spektaklio „Marko (Kavolių kabaretas)“ repeticija.

Nors ir esu mačiusi ne vieną spektaklį, kuriame ji vaidina, laukdama nerimauju – neduok Dieve, nepažinsiu. Juk viena matyti aktorių scenoje, o visai kas kita – gatvėje, be jokio grimo ir kitų „specialiųjų efektų“.

Be to, kaip jau minėjau įžangoje, Eglė atstovauja tiems aktoriams mohikanams, kurie nepasidavė pagundoms vaidinti serialuose, todėl jos veidas nešmėžuoja nei pletkų žurnaluose, nei televizijos ekranuose. Taigi, misija „Atpažink“ daug kartų sudėtingesnė.

Laimė, atmintis manęs nenuvilia – identifikuoti nesutrukdo net ir aktorės akis dengiantys tamsūs akiniai. Eglė pasiūlo „nutūpti“ šalia Menų spaustuvės, tiesiog ant bordiūro. Paprieštarauju – pakviečiu į artimiausią kavinę.

Repeticijos – ir kaimo sodyboje

Pradžioje kalbamės apie tai, kas aktualu, – spektaklį „Marko (Kavolių kabaretas)“, kurio pagrindinė idėja užgimė dar prieš keletą metų, tačiau tik šią vasarą jis po truputį „tampa kūnu“, o spalį bus pristatytas publikai.

Spektaklio scenarijų rašo Akvilė Melkūnaitė, teatru besidomintiems tautiečiams žinoma kaip pjesių vertėja, ištikima Oskaro Koršunovo pagalbininkė. Be Eglės, spektaklyje vaidina aktoriai Darius Gumauskas, Judita Zareckaitė, Paulius Tamolė ir pats teatro šeimininkas bei spektaklių režisierius G.Ivanauskas. Muziką kurią Gediminas Gelgotas, o kostiumai patikėti dailininkui Tomui Bagackui.

Apie ką spektaklis, be juokų užuolankų klausiu Eglės, o ši prisipažįsta, kad ir pati ne iš karto supratusi autorės užuominą apie kabaretą. „Tik būdama Kavoliuose supratau, kodėl Akvilė kalba apie kabaretą. Mes kuriame spektaklį apie mūsų, aktorių, gyvenimą, kuris iš tiesų kartais primena kabaretą – tas nuolatinis trankymasis iš vieno galo į kitą, kas su šeimom, kas be šeimų... Kai įsigilinau, ta mintis man ėmė labai patikti“, – dar tik statomo spektaklio idėją aiškina žinoma aktorė.

„Kartu su Gyčiu prieš keletą metų buvome gastrolėse. Jis prisėdo prie manęs lėktuve ir trumpai pristatė spektaklio idėją. Paklausė, ar „pasirašyčiau“ vaidinti jame. Sakau: kodėl gi ne? Štai praėjo keleri metai ir pagaliau repetuojame“, – šypsodamasi pradžią prisimena Eglė.

Aktorė ne tik su malonumu prisijungė prie aktorių komandos, bet ir pasiūlė originalią vietą repeticijoms – savo sodybą Kavoliuose, Zarasų rajone. „Visi su džiaugsmu sutiko, suvažiavo, taip prasidėjo mūsų kūrybinė laboratorija Kavoliuose“, – šypteli aktorė.

Nedideliame name išgriautos sienos, tad visiems aktoriams teko miegoti vienoje erdvėje – kaip kareivinėse. „Visas smagumas tas, kad jau atsikėlę iš ryto galėjome pradėti dirbti. Darius (Gumauskas – red. past.) keliasi septintą ryto ir, žiūrėk, jau sėdi su knygele. Atsikeliame visi likę, o jis jau mums sako, kad turi mintį spektakliui. Kadangi kartu buvo ir pjesės autorė Akvilė, tai darbas vyko esamuoju laiku: ką nors ji parašo, mums paskaito, aptariame, pasakome savo nuomonę, ieškome sąlyčio taškų“, – pasakoja Eglė.

Ji prisipažįsta, kad apie panašius meninius projektus savo sodyboje buvo pagalvojusi ir anksčiau: „Kai tik atsirado ši sodyba, vis pagalvodavau į ją pasikviesti menininkų. Nesvarbu – kokios srities. Kad tiesiog atvažiuotų ir galėtų daryti čia tai, ką nori. Labai džiaugiuosi, kad ta idėja pagaliau realizavosi.“

Baletas netraukė

Su garsiausiais šalies režisieriais dirbusios aktorės netrikdo, kad spektaklį režisuoja 15 metų už ją jaunesnis G.Ivanauskas, o ir kiti trupės nariai už ją jaunesni. Atvirkščiai, E.Mikulionytė džiaugiasi galimybe padirbėti su jaunais, kūrybingais, energingais žmonėmis. „Man smagu žiūrėti, kaip Gytis dirba, kiek jėgų įdeda, kiek daug įdomių minčių turi. Bet ne paslaptis, iš kur visa tai, – iš jaunystės. Ir bendrauti paprasta su juo, ir tas ieškojimo procesas labai įdomus“, – komplimentų negaili Eglė.

Kitaip nei daugumoje G.Ivanausko spektaklių, čia nebus daug judesio. Nors Eglės šokis labai ir neišgąsdintų: niekam ne paslaptis, kad ji Juozo Naujalio muzikos mokykloje (dabar gimnazija – red. past.) baigė baleto klasę, o iki įstodama mokytis aktorystės į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją šoko Komijos respublikos muzikiniame teatre Syktyvkare. Be to, Eglė yra tapusi Sovietų Sąjungos breakdance čempione!

Baletas Eglės gyvenimo dalimi tapo neatsitiktinai – to norėjo jos tėvas. „Dar mamai laukiantis, tėtis buvo sakęs: jei gims mergaitė, tai bus balerina, jei – berniukas, tai – muzikas. Tėvelis mirė, kai man buvo treji, tačiau mama nusprendė įvykdyti jo valią. Prisipažinsiu, mieliau būčiau tapusi muzikė. Bet ir nesigailiu dėl to – baletas man daug davė gyvenime. Juk aktoriui svarbu turėti gerai išlavintą kūną. Tačiau tai, kad nesu sukurta baletui, supratau dirbdama Syktyvkare“, – kalba aktorė.

Komijos muzikiniame teatre, pasak aktorės, dirbo daugybė puikių artistų. „Aš visąlaik buvau aukščiausia iš visų šokėjų ir didelėmis krūtimis. O balerina ir didelė krūtinė – nesusieina... Turėjau reikiamus duomenis: ir šuolis buvo geras, ir kojas aukštai iškeldavau, ir suktukus gerai darydavau, ir koordinacija gera... Tačiau dėl to ūgio vis tekdavo visokias karalienes vaidinti, kur šokti beveik nereikia.

Arba ta pati Odeta iš „Gulbių ežero“ – ten irgi šokio nedaug. Išeini, sparnais vienoje vietoje pamosikuoji, ir tiek. Žinoma, dabar galiu girtis, kad šokau Odetą“, – juokiasi E.Mikulionytė.

Aktorei nepatiko ir nuolatinis savęs kankinimas dietomis. „Aš iki šiol nuo kibino nulaužau tuos tešlos kraštelius. Tai iš vaikystės likęs refleksas valgyti kuo mažiau miltinių produktų. Spurgos buvo ypač draudžiamų dalykų sąraše. Būdavo, neištveri, kokias 10 spurgų nusiperki ir suvalgai. Paskui ateini toookiu pilvu, ir mokytojai klausia, kas tau pasidarė“, – kvatoja prisiminusi Eglė.

Kad ir kaip būtų keista, daug patirties šokių srityje turinti aktorė nė sykio nepakliuvo į televizinius šokių projektus rengiančių prodiuserių akiratį. Bet šokiai televizijos ekrane jos ir nevilioja: „Niekas kalbinti net ir nemėgino. Vis dėlto aš manau, tegu jauni šoka, o aš jau geriau iš šono pasigrožėsiu.“

Vaidintų geruose detektyvuose

Ir vaidinti serialuose aktorei iki šiol pavyko išvengti. Tiesa, kolegų, besifilmuojančių televizijos filmuose, Eglė jokiu būdu nesmerkia. „Aš dar nesubrendau serialams. O kolegas visiškai suprantu – juk reikia iš ko nors gyventi. Aš gal irgi vaidinčiau, jei serialai būtų aukštesnio lygio. Man labai patinka vokiečių „Senis“ arba amerikiečių „Džesika Fletčer“. Tokiuose serialuose vaidinčiau su malonumu. Gaila, kad niekas neparašo gerų scenarijų. Išimtis – „Giminės“. O visi kiti tai...“ – nutęsia pašnekovė. – Kol galiu išgyventi be serialų, tai ir neisiu į juos. Aš labai minimaliai uždirbu, bet užtenka. Labai paprasta viską tais serialais nubraukti – paskui rimto vaidmens nebegausi. Bet kaip jau sakiau – gerame detektyviniame seriale mielai suvaidinčiau.“

Aktorė neišgyvena ir dėl to, kad sulaukia mažiau žiniasklaidos dėmesio, palyginti su kolegomis, kurie dirba serialuose. „Vienų pažįstamų vaikas yra pasakęs: „Jeigu tavęs nėra „Žmonėse“, tai kokia tu aktorė.“ O kai įdėjo nuotrauką po apdovanojimų, kai gavau Auksinį scenos kryžių, tai net atnešė parodyti. Buvo labai juokinga... Aš ne iš tų žmonių, kurie nori būti matomi. Man svarbiau ryškiai spindėti tik iš profesionalios pusės, t. y. scenoje“, – sako Eglė.
Tačiau jai malonu, kai teatro mylėtojai atpažįsta gatvėje ir apipila komplimentais už vieną ar kitą vaidmenį.

Eglė pasidžiaugia turėjusi galimybę padirbėti su jaunais aktoriais ir režisieriais, dar tebesimokančiais Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. „Dvejus metus dirbome, net du spektakliukus pastatėme. Tai buvo labai įdomus išbandymas. Net atsigavau“, – sako aktorė.

E.Mikulionytė prisipažįsta, kad yra gana dažna viešnia teatre, turėdama galimybę stengiasi nueiti į spektaklių premjeras.

Paprašyta papasakoti apie savo laisvalaikį, Eglė išduoda, kad draugų dėka neseniai susidomėjo bridžu. „Šis žaidimas vysto loginį mąstymą, atmintį. Labai džiaugiuosi, kad draugai patarė nueiti į bridžo pamokas ir dabar turiu galimybę susipažinti su šiuo žaidimu. Aišku, iki meistrų dar toli“, – pasakoja artistė. Aktorė neslepia, kad pastaruoju metu vis dažniau į rankas paima gitarą. „Gali būti, kad spektaklyje „Marko (Kavolių kabaretas)“ nuskambės ir viena mano kūrybos daina“, – intriguoja žinoma aktorė.


Šiame straipsnyje: Eglė Mikulionytė

NAUJAUSI KOMENTARAI

vacys

vacys portretas
skaiciau 370 zurnale. zaaaaaxujibeinas zurnaliukas. daugiau tokiu ant teviskes rektu
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių