- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Į Lietuvos kino teatrus atkeliavo naujas vieno garsiausių Lietuvos operatorių Ramūno Greičiaus darbas „Sėkmės džentelmenai“ (rus. „Džentelmeny, udači!“). Lietuvis kino meistras drauge su pripažintų Rusijos profesionalų komanda sukūrė neabejotinai linksmiausią naujametinę komediją, kuri padės su gera nuotaika sutikti artėjančius 2013-uosius metus.
R.Greičius, pakviestas garsaus Rusijos režisieriaus ir prodiuserio Timuro Bekmambetovo prodiuserinės kompanijos dirbti prie „Sėkmės džentelmenų“, turėjo progą paragauti kitokios kino virtuvės, susipažinti su rusų darbo subtilybėmis, kokybės normomis ir artimai pabendrauti su ryškiausiomis rusų kino pasaulio žvaigždėmis.
– „Sėkmės džentelmenai“ – Jūsų pirmasis Rusijoje filmuotas vaidybinis filmas. Kokie ryškiausi įspūdžiai liko iš darbo su rusų kino ekspertų komanda?
– Supratau, kad Rusija labai plati tiek savo geografija, tiek savo kultūros klodais. Aš patekau į komandą, kuri kiekvienais metais milijonams Rusijos ir buvusių Sovietų sąjungos šalių gyventojų įsipareigojo parodyti naują, linksmą, humoro pilną filmą. Jie, panašiai kaip prancūzai, išėjo į kovą su plūstančiais Holivudo filmais ir bando apginti savo pozicijas rinkoje. Matyt, didelė Timuro Bekmambetavo paslaptis Rusijoje ta, kad humoras – sunkiai eksportuojama prekė. Jo suburta kūrybinė grupė kiekvienų metų sausį pradeda kurti naują filmą, kuris tampa kasmetine, ilgai laukta naujametine dovana ir kino teatrus pasiekia gruodį. Nors visada galvojau, kad toks ritmas kūrybai suteikia fabrikinės gamybos atspalvį ir yra kupinas kompromisų, sudalyvavęs „Sėkmės džentelmenų“ kūrimo procese pamačiau kitą medalio pusę. Mačiau vienam filmui nebūdingai didelį kūrybiškų ir iškilių asmenybių skaičių. Milžinišką patirtį turintys filmo kūrėjai tarsi susiliejo į vieną nuotykių, juoko ir fantazijos gumulą. Tereikėjo tik spėti filmuoti. Tą Greičius greitai ir darė (šypsosi).
– Gal galite pasidalinti kokiu smagiu nuotykiu ar prisiminimu iš to laiko, kai filmavote „Sėkmės džentelmenus“?
– Kokį mėnesį filmavome Izraelyje, Tel Avive. Dienomis kamuodavomės nuo karščio, o naktį bandydavome atsigaivinti 30-ies laipsnių karščio jūroje. Saugumo sumetimais pasiimdavome mobiliuosius telefonus, tačiau eidami maudytis palikdavome juos ant kranto. Nenuostabu, kad netrukus tapome išradingų paplūdimio vagišių dėmesio objektu. Po pusės savaitės apvogtųjų skaičius viršijo laimingųjų, dar turinčių telefonus, skaičių. Policija buvo bejėgė, mėginome dingusių telefonų ieškoti turguose, pas perpardavinėtojus, tačiau nesisekė. Galiausiai suveikė kino jėga ir porą dienų prieš išvykimą už galimybę nusifotografuoti su pagrindiniu aktoriumi Sergejumi Bezrukovu vietiniai rusakalbiai susitarę su vagišiais sugebėjo sugrąžinti filmavimo grupei visus nugvelbtus daiktus.
– Kaip vertinate skeptikų pasisakymus, kad senųjų „Sėkmės džentelmenų“, sovietinio kinematografo klasikos, nereikėjo nė pirštu liesti?
– Aš tokio plauko „nekaltybę“ praradau filmuodamas Lietuvoje filmą „Tadas Blinda. Pradžia“. Tą padariau valingai ir dėl to nesigailiu. Aš tikiu, kad jei esi įvaldęs kino kalbos dovaną ir turi ką pasakyti – jokių šventų ar neliečiamų dalykų nėra. „Sėkmės džentelmenų“ kūrėjai aiškiai formulavo savo idėją: „Senas filmas jaunai kartai neįdomus, didesnė jaunimo dalis originalo net nematė – vadinasi, reikia naujo filmo.“ Juo labiau, kad naujas filmas su senu turi nedaug bendro. Nors situacija panaši, tačiau naujoji istorija pažymėta tokiais nuotykiais, kurie visai nebūdingi senajam kinematografui.
– Kas žiūrint naująją juostą, jūsų nuomone, privers žiūrovus nusijuokti?
– Filmo pagrindinis herojus ne vaikų darželio auklėtojas, ne išmintingas ir subrendęs Antrą pasaulinį karą laimėjusios valstybės pilietis, o pasimetęs savyje, su savo asmeniniu gyvenimu nesusitvarkantis nevykėlis aktorius. Jam gyvenimas suteikia progą atlikti svarbų vaidmenį. Filme daugybė tragikomiškų akimirkų, tačiau kadangi nuolat juoksitės, apie herojaus ir jo asmenybės pokyčius veikiausiai pagalvosite tik jau išėję iš filmo.
Aleksandro Baranovo ir Dmitrijaus Kiseliovo režisuotus „Sėkmės džentelmenus“, kurie neabejotinai taps juokingiausia naujametine komedija, Lietuvos žiūrovai galės išvysti nuo gruodžio 28 dienos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui1
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...
-
Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė
Antradienį Lietuvoje prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema šiemet – Europos Sąjunga (ES). ...
-
Finaliniai B. Dvariono konkurso akordai: nuo rečitalių koncertų salėse iki kelionių į Disneilendą
Jau dvyliktą kartą jaunuosius smuikininkus ir pianistus iš viso pasaulio į Lietuvą pakvietęs Tarptautinis Balio Dvariono konkursas šį savaitgalį išrinko pačius geriausius. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje konkurso f...
-
S. Karunatilaka: tikiuosi, kad mes šio to pasimokysim iš pasakojimų, persmelktų mūsų patirties
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis, ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...
-
Kaune prasideda Azijos ir skandinavų kultūrų savaitė3
Šią savaitę Kaune vyraus Azijos ir skandinavų kultūros – prasideda jubiliejinė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rengiama Azijos savaitė ir skandinaviškos kultūros pažinimo renginiai. ...
-
Seimas linkęs bibliotekoms leisti dovanoti nurašytas knygas
Seimas po svarstymo šią savaitę pritarė leidimui bibliotekoms dovanoti nurašytas knygas. ...
-
Po rekonstrukcijos atidarytas Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras13
Klaipėdoje šeštadienio vakarą gala koncertu atidarytas Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. ...
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pasikeitė neatpažįstamai35
Šiandien išaušo klaipėdiečių ilgai laukta diena – duris lankytojams po rekonstrukcijos atvers Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Penkerius metus be savo namų dirbę teatralai kvies ne tik mėgautis pastatymais, bet ir įve...