E.Jonušo paroda – su meile Kuršių nerijai

Trečiadienį uostamiestyje duris atvers vieno žymiausių Nidos menininkų - tapytojo ir skulptoriaus Eduardo Jonušo paroda „Su meile Kuršių nerijai”.

Joje bus eksponuojami tautodailininko tapybos darbai, skulptūros, senųjų Kuršių nerijos krikštų bei lėkių piešiniai.

Jų visų autorius E.Jonušas gimė 1932-iaisiais Mažeikių rajone. Per Antrąjį pasaulinį karą su tėvais pasitraukė į Vokietiją, ten kurį laiką mokėsi. Gyveno Kulminuose, Mohringene, Berlyne. Pasibaigus karui sugrįžo į gimtinę. Pakeliui, Lenkijoje, buvo suimtas ir pateko į Gardino kalėjimą. Po kurio laiko jį apgyvendino vaikų namuose. Iš ten Eduardas pabėgo ir grįžo į Mažeikius. Klaipėdoje gilino žinias muzikos srityje, neakivaizdiniu būdu mokėsi vidurinėje mokykloje. 1951-aisiais buvo pašautas į sovietų armiją. Ten „už antitarybinę agitaciją” buvo nuteistas 25 metams kalėjimo ir 5 metams tremties. 1952-aisiais buvo išvežtas į Čitą, vėliau prie Amūro. Kalėjo Angarske, Irkutske. Gavęs leidimą sugrįžti į Lietuvą, apsistojo Klaipėdoje. Čia jis išbandė ir apšvietėjo, ir elektriko, ir architekto darbą. Čia pajuto Kuršių nerijos trauką. Ją piešdamas, fotografuodamas, rinkdamas dėmesio vertus radinius E.Jonušas suprato, kad visam laikui turi įsikurti nerijoje, kad tik ten savo kūriniais galės išsakyti tai, ką sukaupė begyvendamas.

Nuo 1956-ųjų apsigyvenęs Neringoje E.Jonušas pirmasis XX a. aštuntojo dešimtmečio pradžioje ėmėsi gelbėti nykstančius iš medžio padarytus antkapinius paminklus - krikštus, surinko ir restauravo senųjų kuršių laivų vėtrunges, išpuošė Neringą savo sukurtomis medinėmis bei vario skulptūromis, daug nuveikė tvarkant Nidos bažnyčios interjerą. Vienas ryškiausių jo darbų - senovinio kurėno atkūrimas pagal senuosius brėžinius, atgabentus iš Vokietijos. Šį kurėną, vardu „Kuršis”, galima pamatyti Nidos uoste arba supantis tolyje ant marių bangų.

Šiandien E.Jonušas - Neringos garbės pilietis, gyva šio krašto istorija. Dailininkai jį vadina tapytoju, tapiusiu garsių šio krašto žmonių portretus, peizažus. Istorikai apie jį pagarbiai atsiliepia kaip apie žmogų, kuris prikėlė iš užmaršties senąsias Nidos kapines, krikštus. Etnologai jį pažįsta iš didžiulio vėtrungių rinkinio. Buriuotojai žino kaip žmogų, kuris pirmas po karo atkūrė kurėną. Šiemet už  Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą Neringos savivaldybės sprendimu E.Jonušui skirta L.Rėzos vardo kultūros ir meno premija.

E.Jonušo parodos „Su meile Kuršių nerijai” atidarymas - trečiadienį 18 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10). Vakaro metu šio krašto dainas atliks Klaipėdos miesto etnokultūros centro folkloro sambūris „Audenis“ (vad. V.Jankūnaitė). E.Jonušo kūrinių paroda uostamiestyje paviešės iki birželio pabaigos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių