D.Razauskas: svarbiausia – nesistengti nieko nustebinti

Ištikimų gerbėjų būrį Kaune turintis dainų autorius, atlikėjas, poetas, kompozitorius Domantas Razauskas gįžta į mūsų miestą. Šįkart – su misija: pristatyti savo naują albumą.

Koncerto programa – paslaptinga ir užburianti, su senomis ir naujomis dainomis. Paklaustas, ką ypatingo parengė šį kartą, atlikėjas nepasidavė:

„Tai kruopščiai saugoma paslaptis. Svarbiausia, ateiti be išankstinių nuostatų.“ Vieša paslaptis, kad atlikėjui akompanuos smuikininkas Simas Butavičius ir bosininkas Paulius Rukas.

– Kaip pradėjote muzikinę karjerą, ar buvo žmogus, atlikėjas, kuriuo žavėjotės, laikėte jį savo idealu? Galbūt tas susižavėjimas išlikęs iki šiol?

– Muzikinės karjeros aš nepradėjau iki šiol. Nes to, ką darau, negalima vadinti karjera. Čia nėra kaip pakilti karjeros laiptais, nėra kur nukristi. Nereikia bijoti dėl darbo vietos, o bosas – be galo gailestingas. Aš žavėjausi daugybe kūrėjų, daugybe jų žaviuosi iki šiol. Visus išvardyti neužtektų ir kelių puslapių, nes pradėčiau nuo gyvenusiųjų prieš kelis tūkstančius metų. O išskirti vieną būtų neteisinga.

– Kaip vyksta jūsų dainų kūrimo procesas?

– Čia tas pats kaip klausti: „Papasakokite, o kaip jūs mylitės?“ Nors galima nujausti kai kurias detales, kiekvieną kartą šis procesas vis kitoks ir sunkiai pasiduodantis žodžiams. Net jei jūs tai patirtumėte, tai būtų jau jūsų patyrimas.

– Ar pasitaiko vadinamųjų kūrybinių krizių? Kaip susitvarkote su jomis?

– Pasitaiko, kad ilgą ilgą laiką neatsiranda nei dainos, nei eilėraščio. Tada griebiuosi kitų darbų, būdamas visiškai ramus, kad šis laikas praeis. O kartais užtenka tiesiog pasėdėti valandą, penkias, parą su gitara vienam užsidarius ir iš to būtinai kas nors gims. Svarbiausia kantrybė ir atkaklumas.

– Atliekate tik savos kūrybos dainas ar tenka pasiskolinti ir kitų autorių kūrybos?

– Esu parašęs dainą savo bičiulio Vytauto Stankaus žodžiams, nes pralaimėjau jam lažybas. Jaunystėje esu pavogęs keletą muzikinių temų. Tačiau, kai vėliau paklausiau jų autoriaus, jis atsakė: „Jei tu jas groji, tai jau tavo dainos!“

– Ką veikiate laisvalaikiu be kūrybos?

– Važinėju į koncertus, įrašau kūrinius studijoje, skaitau knygas, žiūriu filmus, klausau muzikos, gilinu įžvalgą ir lavinu budrumą, eksperimentuoju virtuvėje, klausau dar daugiau muzikos... Darau daugybę dalykų.

– Kas jums praskaidrina nuotaiką, kai pasaulis griūna po kojom?

– Šiaip jau aš pats pasauliui dažniausiai griūnu po kojom. Bet jei jau taip nutiko, kad jautiesi sumautai, nėra nieko geriau už patikrintą knygą, pasėdėjimą lotoso poza ar išėjimą pasivaikščioti į gryną orą kur nors parke, miškelyje, girioje.

– Ar turite kokių nors ritualų, kuriuos atliekate prieš išeidamas į sceną?

– Taip, mes su grupe prieš koncertą šokame šokius, panašius į tuos, kuriuos prieš varžybas šoka amerikietiško futbolo žaidėjai, kartojame slaptus užkeikimus ir valgome musmires. Tada geras koncertas – garantuotas.

– Kiekvienas jūsų koncertas vis kitoks, kaip jums pavyksta kiekvieną kartą nustebinti savo klausytoją?

– Svarbiausia yra nesistengti nieko nustebinti. Kai pasitikime vieni kitais scenoje ir už jos ribų, per kiekvieną koncertą gimsta kažkas naujo, netikėto net mums patiems. O jei publika ateina ne būti nustebinta, bet išgyventi tą kūrybos džiaugsmą su mumis – nieko daugiau negali norėti.

– Ar ekonomikos krizė kaip nors paveikė Domanto Razausko kūrybinį gyvenimą?

– Ekonomikos krizė negali paveikti bedarbio. Kad ekonomikos krizė turėtų mums įtakos, galvoti apie pinigus reikėtų grojant, kuriant, įrašant kūrinius. Ačiū Dievui, tai yra paskutinis dalykas, apie kurį pagalvojame, ir tik tada, kai mūsų žmonos ir vaikai ima mojuoti mažyčiais kumštukais. Pavyzdžiui, dabar įrašėme naują albumą. Visi prie jo dirbę žmonės tai darė už dyką.

– Kuo jums patinka Kaunas ir jo publika?

– Kaunas man artimas viskuo nuo pat vaikystės. Čia gyveno mano prosenelė, mano pirmoji meilė, gyvena mano draugai. Nežinau, kas yra tokio Kauno publikoje, kad kiekvieną kartą be lašo svaigalų ant scenos jaučiuosi lyg apkvaitęs, apimtas keistos ekstazės, tarsi gročiau per religines apeigas. Matyt, į koncertus renkasi ypač dvasingi žmonės.

– Koks bus jūsų naujojo albumo pavadinimas, kaip jį išrinkote?

– Deja, tai – kol kas paslaptis, kol vyksta albumo derinimo darbai. Vienas žinomas elektroninės muzikos kūrėjas mums pasiūlė albumą pavadinti „Aš kaip kurtinys“ arba „Aš kaip peslys“. Svarstomas pavadinimas „Džedajaus sugrįžimas“. Viena galiu išduoti – nelegaliai ir specialiai albumui buvo daroma speciali fotosesija ant aukščiausių Kauno stogų.