Draudimas – svarbi meno kūrinių apsaugos priemonė

M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorius pasakoja, kad M. K. Čiurlionio kūriniai seniau buvo transportuojami visai kitomis sąlygomis nei dabar.

Šiandien, jo teigimu, viena svarbiausių apsaugos priemonių yra draudimas.

Siūlome paskaityti Lietuvos radijo penktadienio laidoje „Ryto garsai“ skalbėjusio pokalbio fragmentą su Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktoriumi Osvaldu Daugeliu.

Nacionalinio paveldo objektu pripažinti M. K. Čiurlionio paveikslai keliauja mažai. Sovietmečiu M. K. Čiurlionis apskritai buvo neeksportuojamas. Kas pasikeitė?

Visų pirma pasikeitė mūsų galimybės ir požiūris. Jeigu į parodą Maskvoje vežė 1975 m. [...], tai Maskva buvo pirmas žingsnis platesniam pažinimui.

Tada gi [darbus] vežė paprastu furgonu, asbestu ir paprastu kartonu apkaltose dėžėse. Šiais laikais kūriniai keliauja visai kitomis sąlygomis: yra specialūs furgonai, kad mažiau vibracijos būtų; jie yra kondicionuojami. Dėžės taip pat yra [specialios] – mes muziejuje turim sukaupę iš tų kelionių arba suomių, arba vokiečių garsių firmų padarytų ir mums paskui padovanotų.

Be to, viena iš svarbiausių apsaugos priemonių yra draudimas. Ir iš tikrųjų kartais kai kurie kolegos nustemba, kad mūsų draudimo įkainiai yra nustatomi jau beveik pagal pasaulinius standartus.

Kokie tie įkainiai?

Nemaži.

Paroda Milane yra 60 mln. litų apdrausta. Tai sudaro tam tikrų problemų: reikia Lietuvoje lydėti su policijos eskortu.

Bet jei pažiūrėtume į pasaulinę praktiką, kad ir naujausius XX amžiaus kūrinių pardavimus, tai vieno kūrinio vertė yra keliasdešimt milijonų eurų ar svarų sterlingų. Bet tai nėra komercinė vertė, nes M. K. Čiurlionio aukcionuose nebuvo ir nėra.

Kodėl nėra?

Nes sukaupta viskas lietuvių. Kaip kartais būdavo ir apkaltinama – kad lietuviai sukaupė viename muziejuje, ir nei Niujorko, nei Londono ar Paryžiaus koks muziejus jo nepopuliarina, neleidžia katalogų, nestudijuoja. Tik tie, kurie susidomi, kuriems meno istorija yra labai svarbi ir jos tikroji raida yra svarbi, studijuoja M. K. Čiurlionį.

O ar yra buvę, kad kelionės į svečią šalį būdu būtų apgadinti M. K. Čiurlionio paveikslai?

Kai kūriniai apdrausti tokiom sumom, pavyzdžiui, vien „Rex“ paprastai draudžiamas milijonu eurų įkainiu, tai iš karto būtų imtasi priemonių ir iš karto būtų reakcija. Bet mus visuomet lydi kurjeriai: jie prieš išvažiuojant kiekvieną kartą kiekvieną smulkiausią detalę apžiūri, aprašo. Yra vadinamieji būklės protokolai, aprašai – jie sutikrinami kartu su specialistais.

Lrt.lt primena, kad lapkričio 15 d. Italijoje, Milano Karališkųjų rūmų muziejuje „Palazzo Reale“ pirmadienį atidaryta žymiausio lietuvių menininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės darbų paroda.

Didžiojo Lietuvos menininko darbai renesanso tėvynėje eksponuojami pirmą kartą.

M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorius pasakoja, kad M. K. Čiurlionio kūriniai seniau buvo transportuojami visai kitomis sąlygomis nei dabar.

Šiandien, jo teigimu, viena svarbiausių apsaugos priemonių yra draudimas.

Siūlome paskaityti Lietuvos radijo penktadienio laidoje „Ryto garsai“ skalbėjusio pokalbio fragmentą su Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktoriumi Osvaldu Daugeliu.

Nacionalinio paveldo objektu pripažinti M. K. Čiurlionio paveikslai keliauja mažai. Sovietmečiu M. K. Čiurlionis apskritai buvo neeksportuojamas. Kas pasikeitė?

Visų pirma pasikeitė mūsų galimybės ir požiūris. Jeigu į parodą Maskvoje vežė 1975 m. [...], tai Maskva buvo pirmas žingsnis platesniam pažinimui.

Tada gi [darbus] vežė paprastu furgonu, asbestu ir paprastu kartonu apkaltose dėžėse. Šiais laikais kūriniai keliauja visai kitomis sąlygomis: yra specialūs furgonai, kad mažiau vibracijos būtų; jie yra kondicionuojami. Dėžės taip pat yra [specialios] – mes muziejuje turim sukaupę iš tų kelionių arba suomių, arba vokiečių garsių firmų padarytų ir mums paskui padovanotų.

Be to, viena iš svarbiausių apsaugos priemonių yra draudimas. Ir iš tikrųjų kartais kai kurie kolegos nustemba, kad mūsų draudimo įkainiai yra nustatomi jau beveik pagal pasaulinius standartus.

Kokie tie įkainiai?

Nemaži.

Paroda Milane yra 60 mln. litų apdrausta. Tai sudaro tam tikrų problemų: reikia Lietuvoje lydėti su policijos eskortu.

Bet jei pažiūrėtume į pasaulinę praktiką, kad ir naujausius XX amžiaus kūrinių pardavimus, tai vieno kūrinio vertė yra keliasdešimt milijonų eurų ar svarų sterlingų. Bet tai nėra komercinė vertė, nes M. K. Čiurlionio aukcionuose nebuvo ir nėra.

Kodėl nėra?

Nes sukaupta viskas lietuvių. Kaip kartais būdavo ir apkaltinama – kad lietuviai sukaupė viename muziejuje, ir nei Niujorko, nei Londono ar Paryžiaus koks muziejus jo nepopuliarina, neleidžia katalogų, nestudijuoja. Tik tie, kurie susidomi, kuriems meno istorija yra labai svarbi ir jos tikroji raida yra svarbi, studijuoja M. K. Čiurlionį.

O ar yra buvę, kad kelionės į svečią šalį būdu būtų apgadinti M. K. Čiurlionio paveikslai?

Kai kūriniai apdrausti tokiom sumom, pavyzdžiui, vien „Rex“ paprastai draudžiamas milijonu eurų įkainiu, tai iš karto būtų imtasi priemonių ir iš karto būtų reakcija. Bet mus visuomet lydi kurjeriai: jie prieš išvažiuojant kiekvieną kartą kiekvieną smulkiausią detalę apžiūri, aprašo. Yra vadinamieji būklės protokolai, aprašai – jie sutikrinami kartu su specialistais.

Lrt.lt primena, kad lapkričio 15 d. Italijoje, Milano Karališkųjų rūmų muziejuje „Palazzo Reale“ pirmadienį atidaryta žymiausio lietuvių menininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės darbų paroda.

Didžiojo Lietuvos menininko darbai renesanso tėvynėje eksponuojami pirmą kartą.


Šiame straipsnyje: Draudimasmeno kūrinys

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Valstybės šimtmečio filmus parems 1,5 mln. eurų
    Valstybės šimtmečio filmus parems 1,5 mln. eurų

    Valstybės šimtmečiui skirtų filmų gamybos darbams paremti Lietuvos kino centras planuoja skirti 1,5 mln. eurų, antradienį per spaudos konferenciją pranešė centro atstovai. ...

  • Kalėdinė „Spragtuko“ pasaka – 50-ąjį kartą
    Kalėdinė „Spragtuko“ pasaka – 50-ąjį kartą

    1892 m. gruodžio 6 d. Sankt Peterburgo imperatoriškajame Marijos teatre įvyko kompozitoriaus P. Čaikovskio ir choreografo L. Ivanovo, kuris ėmėsi šio baleto choreografijos vietoj M. Petipa, sukurto „Spragtuko“ premjera. ...

  • Ar lietuviškas kinas rūpi tik žiūrovams?
    Ar lietuviškas kinas rūpi tik žiūrovams?

    Jei Lietuvoje per metus būtų sukuriama pora dešimčių filmų, iš jų bent keli būtų labai neblogi. Taip interviu LRT.lt sako Lietuvos kino prodiuseris Kęstutis Drazdauskas. Jo teigimu, labiau nei kino produkcijos Lietuvai trūksta ai&scaron...

  • Rekordinės „Knygų Kalėdos“ padovanojo 50 tūkst. naujų knygų
    Rekordinės „Knygų Kalėdos“ padovanojo 50 tūkst. naujų knygų

    Per prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotą akciją „Knygų Kalėdos“ šalies bibliotekoms, globos namams ir vaikų dienos centrams šiais metais padovanota daugiau nei 50 tūkst. naujų knygų. ...

    1
  • Į Raudondvarį atkeliavo skulptūra kaip tapyba
    Į Raudondvarį atkeliavo skulptūra kaip tapyba

    Į Raudondvario pilį atkeliavo drobes primenančios trimatės skulptūros plokštumoje. Ekspozicijų erdves užliejo šviesos atspindžiai nuo nugludintų metalo paviršių – geometrines formas įgavusių garsaus šiuolaikinio it...

  • Šokėjas – ne tik judesio meistras
    Šokėjas – ne tik judesio meistras

    Šokis – meno forma, reikalaujanti daug laiko ir pastangų, tačiau šiandienių vaikų tai neatbaido, sako Lina Navardauskienė. Buvusi šokio teatro "Aura" šokėja jau daugiau nei penkiolika metų vadovauja Kauno chor...

    4
  • Mirė teatro režisierė A. Ragauskaitė
    Mirė teatro režisierė A. Ragauskaitė

    Sekmadienį mirė žymi teatro režisierė, Valstybinį jaunimo teatrą įkūrusi Aurelija Ragauskaitė, pranešė Lietuvos teatro sąjunga. ...

  • Europos paveldo dienų dėmesio centre – piliakalniai
    Europos paveldo dienų dėmesio centre – piliakalniai

    Vos prasidėjus 2017-iesiems, pradedama ruoštis bene didžiausiam kasmetiniam kultūros paveldo renginiui šalyje – Europos paveldo dienoms. ...

    1
  • Poetas A. A. Jonynas: verslas neturi fantazijos
    Poetas A. A. Jonynas: verslas neturi fantazijos

    Gyvenimas pasikeitė ir, norint kažką nuveikti, nebegalima atsipalaiduoti taip, kaip anksčiau – menininkai nebevartoja tiek alkoholio ir leidžia mažiau laiko kavinėse. Taip LRT RADIJUI sako poetas Antanas A. Jonynas. Anot jo, verslas neturi fantazi...

    1
  • Klaipėda užsidėjo Lietuvos kultūros sostinės karūną
    Klaipėda užsidėjo Lietuvos kultūros sostinės karūną

    Klaipėdoje oficialiai duotas startas Lietuvos kultūros sostinės renginiams. Atidarymo šventė buvo apgaubta mistikos ir šviesų. Pasveikinti šių metų Lietuvos kultūros sostinės atvyko trys ministrai. Dėmesio Klaipėda sulaukė ir i...

    4
Daugiau straipsnių