Dokumentinio filmo apie Žalgirio mūšį kūrėjai teigia griaunantys mitus

Dokumentinio edukacinio filmo apie Žalgirio mūšį kūrėjai teigia griaunantys mitus apie šį istorinį įvykį, kuriame Vytauto ir Jogailos vadovaujama jungtinė Lietuvos ir Lenkijos kariuomenė 1410 metais sumušė Kryžiuočių ordiną.

Filme „1410. Žinomas nežinomas Žalgiris“ kovos istorija pateikiama remiantis kelis dešimtmečius Kryžiuočių ordino slaptuosius archyvus tyrinėjusio švedų profesoriaus Sveno Ekdahlio (Sveno Ekdalio) teorija.

„Kiekvienas šio filmo teiginys, kiekviena eilutė yra moksliškai pagrįsta, tai nėra kokios nors kūrėjų fantazijos“, - pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje tvirtino filmo režisierius Aleksandras Matonis.

S.Ekdahlis prieš pusšimtį metų archyvuose Vokietijoje rado laišką, kuris, anot jo, paneigia lenkų istoriko Jano Dlugoszo (Jano Dlugošo) teoriją, esą lietuviai pabėgo iš Žalgirio mūšio lauko, neatlaikę kryžiuočių ordino spaudimo. Pasak švedų profesoriaus, šis bėgimo manevras buvo sumanytas specialiai.

„Laiške aiškiai sakoma, kad kalba ėjo apie simuliuojamą bėgimą, traukimąsi. Jame sakoma, kad kitų mūšių metu reikia labai atidžiai žiūrėti ne tik į neva besitraukiančius karius, bet ir žiūrėti, kaip elgiasi likusios priešų kariuomenės dalys, negalima taip staigiai atsiskirti nuo savosios kariuomenės, nes tas priešo neva traukimasis gali būti tik simuliuotas manevras“, - spaudos konferencijoje kalbėjo S.Ekdahlis.

Pasak mokslininko, praėjus keliems metams po mūšio gana aukšto pareigūno, galbūt samdinių kariuomenės vado, rašytas laiškas - patikimas istorinis šaltinis.

„Šio laiško turinys labai puikiai dera prie “Cronika conflictus„ esančių pasakymų apei Žalgirio mūšį ir tai parodo, kad J.Dlugoszo tvirtinimai ir jo pateikiama Žalgirio mūšio versija, sakykime, nebuvo visiškai teisinga. Reikia pripažinti, kad J.Dlugoszas nebuvo labai didelis Lietuvos draugas. Remiantis šiuo rastu Kryžiuočių ordino laišku ir “Cronika conflictus„, galima paneigti J.Dlugoszo teiginį ir rašyti istoriją visai naujai“, - teigė švedų profesorius.

S.Ekdahlis taip pat mano, kad reikia patikslinti lietuvių ir lenkų jungtinės kariuomenės judėjimo kryptį bei paties mūšio vietą. Profesorius sako, kad lenkai tikisi Europos Sąjungos finansavimo archeologiniams mūšio lauko tyrinėjimams - esą šie tyrimai galėtų patvirtinti jo teoriją.

„Kolegijos Lenkijoje, remdamiesi Johanneso Voigto (Johaneso Foigto) teorija, kurią truputėlį modifikavo lenkų mokslininkai (...), bandė ieškoti, kur yra mūšio laukas, ir jų pastangos buvo bevaisės. Jie mūšio lauko nerado. Kas įdomiausia, didieji kasinėjimai, kurie vyko 1960 metais, visiškai nepalietė tos teritorijos, kuri, mano nuomone, įdomi. Archeologų čia laukia labai dideli uždaviniai ir darbai ieškant Žalgirio mūšio lauko“, - kalbėjo jis.

Filme taip pat bus kalbama apie lietuvio kario vaizdavimą, saulės įtaką pajėgų išdėstymui prieš mūšį, karių ginkluotę, kariuomenės sudėtį ir kitus aspektus.

Kūrėjai filmo biudžeto neatskleidžia, teigia, kad jis kurtas daugiausia privačiomis lėšomis. Anot jų, filmu jau domisi lenkai ir vokiečiai.

Lietuvoje norima jį parodyti moksleiviams, kuriems, pasak juostos režisieriaus A.Matonio, šiuo metu pateikiama pernelyg mažai žinių apie Žalgirio mūšį.

„Visa filmo kūrėjų komanda tikisi, kad šis filmas, padarytas populiariosios istorijos formatu (...), bus priimtinas ir suprantamas Lietuvos žiūrovams ir kad jis pasieks būtent mokyklas, galbūt su Švietimo ir mokslo ministerijos pritarimu, galbūt praturtins istorijos pamokas. Padarysime jį pasiekiamą kuo platesniam žiūrovų ratui“, - sakė A.Matonis.

Žalgirio mūšis laikomas vienu didžiausių ir garsiausių viduramžių mūšių. Vytauto ir Jogailos vadovaujama jungtinė Lietuvos didžiosios kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės kariuomenė 1410 metų liepos 15 dieną sumušė Kryžiuočių ordiną. Žalgirio mūšis sustabdė ordino veržimąsi į Rytus.