Dėl lietaus nyksta Vilkaviškio rajone esanti V.Kudirkos klėtelė

Kol galimos paveldėtojos teismuose kaunasi, kuriai iš jų turėtų priklausyti Vinco Kudirkos klėtelė, šio pastato konstrukcijos ir eksponatai dėl kiauro stogo pūva, rašo „Lietuvos žinios“.

Gegužės pradžioje Kauno apygardos teisme turėtų būti sprendžiamas Vilkaviškio rajono Paežerių kaime esančios V.Kudirkos klėtelės-muziejaus likimas. Tikimasi padėti tašką vos ne dešimtmetį trunkančiame ginče, kokia bus šio 1867 metais statyto vietinės istorinės reikšmės paminklo ateitis. Tačiau pagalbos klėtelei reikia jau dabar, nes ją niokoja pavasariniai lietūs.

„Klėtelės stogą būtina kapitaliai remontuoti. Jei padėtis nesikeis, išgelbėti klėtelės bus nebeįmanoma“, - įsitikinęs filialą joje turinčio Vilkaviškio krašto muziejaus direktorius Antanas Žilinskas.

Nei muziejus, nei jo steigėja - Vilkaviškio rajono savivaldybė - ko nors daryti negali, nes V.Kudirkos klėtelė yra privati nuosavybė, dėl kurios teismuose ir verda aistros tarp sodybos paveldėtojų. Anot A.Žilinsko, klėtelės stogas prakiuro, kai jį virsdamas kliudė senas medis. Nors šeimininkai uždengė skylę laikina danga, gausesni pavasariniai lietūs parodė esantys už ją stipresni.

Kultūros paveldo departamento (KPD) Marijampolės teritorinio padalinio vyriausiasis inspektorius Ramūnas Kryžanauskas patvirtino, kad remontuoti stogą būtina. Tačiau pirmiausia turi atsirasti tikrasis klėtelės savininkas.

Muziejus ant Paežerių ežero kranto esančioje medinėje klėtyje, menančioje V.Kudirkos laikus, buvo įrengtas 1965 metais. Čia įrengta memorialinė ekspozicija atspindi Lietuvos valstybės himno autoriaus, rašytojo, publicisto, vertėjo, gydytojo gyvenimą ir veiklą. Iš pradžių manyta, kad šią vietą būtų galima laikyti ir V.Kudirkos gimtine. Vėliau paaiškėjo, jog gimtoji V.Kudirkos sodyba buvo kitoje Paežerių kaimo vietoje, o prie ežero, į sodybą, kurią įkūrė rašytojo tėvas Motiejus, Kudirkos persikėlė kiek vėliau.

Pirmojo pasaulinio karo metais sodyba buvo sugriauta, liko tik klėtelė, kurią V.Kudirka ypač mėgo. Atgimimo metais ši klėtelė buvo tapusi savotiška tautinio budinimo vieta, tuomet traukusia tūkstančius lankytojų. 1991-1992 metais klėtelė buvo restauruota, atnaujintos ekspozicijos. Anot A.Žilinsko, šiuo metu muziejininkai itin vertingų eksponatų klėtelėje jau nebelaiko. Senąjį smuiką, bufetą, dokumentus iš nešildomos klėties jie perkėlė į muziejaus saugyklas. Tačiau ir esantieji senuosiuose stenduose - taip pat yra didelė vertybė.

„Kai nėra aiškus tikrasis savininkas, nėra su kuo tartis dėl tolesnio klėtelės eksploatavimo. Kalbamės su abiem nesutariančiomis seserimis, viena net yra mūsų įdarbinta prižiūrėti klėtelę. Tačiau nuo kokios nors pertvarkos susilaikome“, - pasakojo A.Žilinskas.

Viena iš dviejų seserų, pretenduojančių į klėtelę, - marijampolietė architektė Alvyra Taujinskienė. Ji teigė tikinti, kad Kauno apygardos teismas pagaliau išspręs ginčą dėl klėtelės nuosavybės.

„Vilkaviškio rajono apylinkės teisme man pavyko įrodyti, kad ir aš turiu teisių į išlikusius kai kuriuos pastatus - klėtelę ir bulvinę. Šie pastatai ribojasi su mano sklypu, todėl manau, kad vilkaviškiečių teisėjų sprendimą patvirtins ir Kauno teisėjai. Kai turėsiu nuosavybės dokumentus, galėsiu rengti klėtelės restauravimo projektus“, - sakė ATaujinskienė.

Lėšų darbams ji tikisi gauti iš Europos Sąjungos fondų, galbūt prisidės ir KPD. A.Taujinskienės nuomone, jos patirties keturias dešimtis metų dirbant architekte turėtų užtekti reikalingiems projektams parengti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Lietuvoje – švedų džiazo ikona G. Carling
    Lietuvoje – švedų džiazo ikona G. Carling

    Į Lietuvą atvyksta sensacingoji švedų džiazo atlikėja Gunhild Carling. Unikali džiazo muzikantė ir multiinstrumentalistė per metus apkeliauja šimtus salių, klausytojams palikdama nepakartojamą įspūdį. ...

  • Paskelbti LRT radijo dramaturgijos konkurso laureatai
    Paskelbti LRT radijo dramaturgijos konkurso laureatai

    Baigėsi LRT RADIJO organizuotas radijo dramaturgijos konkursas „Kviečia radijo teatras“, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui. Nugalėtoju tapo ir 2000 eurų prizą laimėjo Aidas Jurašius už pjesę „Įvaikinti“.&...

  • Kinijos kultūros ministras: šalį apėmė tikra lietuviškos kultūros karštinė
    Kinijos kultūros ministras: šalį apėmė tikra lietuviškos kultūros karštinė

    Rugsėjo 22 d., vizito Kinijoje metu, įvyko dvišalis kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson susitikimas su Kinijos kultūros ministru Luo Shugang. ...

  • Visada įdomu, kas bus kitą kartą
    Visada įdomu, kas bus kitą kartą

    Pokalbis taip pat yra kūrybos forma. Unikali, jaudinanti, nenuspėjama. Dviejų žmonių pasikeitimas žodinėmis konstrukcijomis kuria emocinį pagrindą arba priešingai – išmuša jį iš po kojų. ...

    1
  • Į Nacionalines kultūros ir meno premijas pretenduoja 41 kūrėjas
    Į Nacionalines kultūros ir meno premijas pretenduoja 41 kūrėjas

    Į Nacionalines kultūros ir meno premijas šiemet pretenduoja 41 kūrėjas, penktadienį pranešė Kultūros ministerija. ...

  • A. Cholinos spektaklis „Idiotas“: visi mes esame kalti
    A. Cholinos spektaklis „Idiotas“: visi mes esame kalti

    "Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką daro." O jie, mesdami burtą, pasidalijo Jo drabužius." (Lk 23,34). ...

  • Į Kretingą veda senosios muzikos festivalis
    Į Kretingą veda senosios muzikos festivalis

     Minint Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švenčiausiajai Mergelei Marijai bažnyčios ir vienuolyno 400 metų jubiliejų ir siekiant įprasminti bei išgarsinti šioje bažnyčioje saugomus seniausius Lietuvos vargonus, rug...

  • Kauno menininkų namuose – naujų idėjų skersvėjis
    Kauno menininkų namuose – naujų idėjų skersvėjis

    Jau kurį laiką Kauno menininkų namai (KMN) turi naują vadovą – tai kultūros vadybininkė ir edukatorė Rūta Stepanovaitė. Vilniaus dailės akademijoje taikomosios grafikos magistro studijas baigusios kaunietės, apie dešimtmetį dirbančio...

  • Pažvelgti Laisvei į akis
    Pažvelgti Laisvei į akis

    Vienybės aikštė kadaise buvo neformalaus jaunimo susitikimų vieta, subraižyta riedlenčių ir dviračių ratais. Tai buvo ir pasimatymo greta Amžinosios ugnies, dėl kurio praleidau anglų kalbos pamoką, vieta. Dabar aplink aikštę tvenkias...

    6
  • Autorius gali padėti kritikui tobulėti
    Autorius gali padėti kritikui tobulėti

    Einant centrine miesto alėja, lengvai plaukiantį žvilgsnį sustabdo užrašas: "Tas, kuris skaito knygas, gyvena tūkstančius gyvenimų. Tas, kuris neskaito, gyvena tik vieną". Vieno pastatų fasadų puošiantis užrašas &ndas...

Daugiau straipsnių