Dar neatrasto tapytojo paveikslų šviesoje

Tapybos paroda „Dar neatrastas Vytautas“, iki sausio vidurio veikianti Klaipėdos apskrities viešosios I.Simonaitytės bibliotekos galerijoje „13L“, atveria visuomenei tautodailininko Vytauto Narmonto (1953-1998) iki šiol mažai žinomos kūrybos archyvą.

V.Narmontas gimė vaizdingame Žemaitijos kampelyje, Juodeikių kaime, Skuodo rajone. Augo Palangoje su dviem broliais ir keturiomis seserimis. Polinkį į meną jis paveldėjo iš motinos. O muzika, senolių tradicijos ir papročiai jį lydėjo nuo pat mažumės.

Jis tapydavo aliejiniais dažais, didžiausią dėmesį skirdamas žmogui ir gamtai. Anot Petro Stonio, „Vytautas į pasaulį žvelgė vaiko akimis. Jo triptiko „Muzikantai“ atėję iš pasakų pasaulio. Jo muzikantas groja žydinčiuose laukuose, miesto gatvėse ir prie jūros. Paveikslai nedideli, bet kiek juose nuoširdumo, atvirumo ir to meninio interpretavimo!..“

Menotyrininkas Petras Šmitas atkreipė dėmesį, kad V.Narmontas peizažą jungė su žmogumi, kuris ir gamta jo tapyboje vienas nuo kito neatsiejami. V.Narmonto paveiksluose vyrauja figūrinės-žanrinės kompozicijos („Mergaitė su zuikiu“, „Vestuvės“, „Kudlius“), kurios įgauna savotišką, kiek naivoką, tačiau nuoširdų egzotiškumo atspalvį. Menotyrininko teigimu, primityviai deformuotu piešiniu, rusvu koloritu, atvirkštine perspektyva, augmenijos - lapų, žiedų išdidinimu V.Narmonto paveikslai turi tam tikrų ryšių su XIX a. antrosios pusės prancūzų primityvistų tapyba.

„Iš mažens mane supo gamta bei jos kuklūs, nuoširdūs žmonės, su savo rūpesčiais, kasdienybe. Gal todėl į atmintį įaugo spalvų žaismas reto grožio gamtoje, o svarbiausia - paprasta darbo žmogaus daina bei gyva jo kalba. Visa tai, ką teko pažinti, pajusti, kas tapo artima ir miela, aš bandau atkurti savo drobėse“, - yra sakęs V.Narmontas.

Per vernisažą jo buvę draugai ir bendražygiai pasakojo, kaip labai jis mylėjo gyvenimą, svajojo sukurti daug naujų drobių. Išliko apie 100 jo darbų. Jis buvo žemaitis, išlaikęs kalbą, būdą bei šio krašto tradicijas. Nuo 1980-ųjų V.Narmontas įsijungė į folkloro ansamblį „Alka“. Daina, tradicinės šventės atspindėjo jo pasirinktą gyvenimo būdą. Per V.Narmonto parodos pristatymą „Alkos“ folklorinis ansamblis grojo ir dainavo visiems susirinkusiems.

V.Narmonto kūrybinis palikimas nėra didelis dėl kelių priežasčių. Nei jis pats, nei „Gubojos“ studijos vadovas tapytojas Aleksandras Ilginis anuomet nesuprato tų kūrinių vertės. Aplinka priėmė jį kaip prisišliejusį prie naivistų, o tai, kad menininkas buvo nepanašus nė į vieną ir kaip kūrėjas - vientisas, liko nepastebėta. A.Ilginis tikisi, kad laikui bėgant atsiras žmonių, sugebančių visą V.Narmonto kūrybą įvertinti naujoje šviesoje.