Dailininkas Aurimas Anusas veda per dingusią Klaipėdą

Klaipėdietis dailininkas Aurimas Anusas, daugeliui žinomas kaip originalios juvelyrikos kūrėjas, uostamiesčio Baroti galerijoje atidarė jau trečiąją savo akvarelių parodą. Šiuosyk – ne šiaip peizažų, o su fantazija, teminę, su istoriniu užtaisu, dedikuotą Klaipėdos 760 metų jubiliejui.

Įkvėpė knyga

A.Anuso akvarelių paroda „Klaipėda – Memelis: prarasto laiko beieškant“, autoriaus žodžiais, įkvėpta 2010-aisiais uostamiestyje pasirodžiusio Kęstučio Demerecko ir Vasilijaus Safronovo parengto istorinio albumo „Klaipėda 1945–1965...“. Parodoje akivaizdu, kad dailininkui rūpi, ką šiame mieste išsaugojom ir ką praradom, jo praeitis ir ateitis.

„Ėmiausi tapyti senąją Klaipėdą, nes pribloškė knyga. Pamačiau ją, nusipirkau ir apšalau. Kiek mes patys savo rankom to miesto sugriovėm!.. Ne bombos tai padarė, o žmonės, – su širdgėla kalbėjo menininkas. – Sklandė mitas, kad vokiečiai atsitraukdami viską susprogdino. Betgi ne – knyga liudija, kad tiltai buvo sugriauti, o pastatai visai nedaug apgadinti. Tik senasis paštas, stovėjęs prie pat Biržos tilto, stipriai nukentėjo. Visa kita buvo galima atstatyti. Bet dėl ideologinių, politinių priežasčių, deja, nesugebėjome išsaugoti savo senojo miesto.“

Aurimas sakė buvęs kaip lakmuso popierėlis – turėjęs kažkaip reaguoti į tą klaipėdiečių knygą. „Gal tie mano akvarelių vaizdai estetiškai ir dailūs, bet jie gvildena problemas ir siūlo jas spręsti. Aš – už viską, ką dar įmanoma Klaipėdoje atstatyti – Biržos pastatą. Šv. Jono bažnyčią ir kita“, – tvirtino dailininkas.

Senoviškumo vertė

Kaip per vernisažą pastebėjo istorijos daktaras V.Safronovas, daugelį paveikslų jungia praeities reprezentacija, bandymas vienaip ar kitaip pavaizduoti istoriją. Kam? Koks dabartinio klaipėdiečio santykis? Paveiksluose – dingę, neišlikę senosios Klaipėdos architektūros fragmentai. Autorių vedė nostalgija, įsitikinęs istorikas. Taip gimė šios interpretacijos. Gal kad netenkina dabartis?.. Gal dėl kitų inspiracijų... Naudojame praeities simbolius, paversdami juos tam tikra verte dalykams, kuriuos norime pirkti ir parduoti. Senoviškumo vertė, anot istoriko, yra viena tokių. Lai parodos lankytojai nusprendžia, kiek jiems tai aktualu. Vis dėlto tai dar viena galimybė praėjusią, žlugusią Klaipėdą pažinti, interpretuoti, kurti tam tikras naujas vertes.

Filosofo Arvydo Piepaliaus teigimu, šioji paroda – nuostabi dovana mums visiems. „XX a. per Klaipėdą pervažiavo kaip tik galėjo – turime tik ano miesto griuvėsius, likę tik pėdsakai, – kalbėjo filosofas. – Menininko dėka atsiveria kitos galimybės. Jis sugebėjo tą duobėtą istoriją, sunkią mūsų miesto praeitį parodyti labai estetizuotai.“

Meno istorikas Petras Šmitas, kažkada pats domėjęsis akvarele ir ją liejęs, tvirtino, kad pavydi Aurimui: „Ne šio miesto, kuris čia – jo iliuzija, vaizdinys. Pavydžiu techninio išmanymo. Čia gi nei pakartosi, nei ištrinsi. Padaryta subtiliai. Imponuoja kūrinių dvasia ir pati technika“.

Su fantazija

46-erių A.Anusas – universalus menininkas – vienas geriausių piešėjų, akvarelės mokytojų, Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijoje dar dėsto skulptūrą, kuria metalo plastiką ir itin savitą, masyvią, konceptualią juvelyriką, išskiriančią jį iš kitų uostamiesčio juvelyrų.

Klaipėdoje gimęs, augęs, nuo vaikų dailės mokyklos dienų į menus įnikęs Aurimas tęsė mokslus Telšių dailės technikume (dabar – Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės fakultetas) ir 1993 m. baigė Talino dailės universitetą (dabar – Estijos dailės akademija). Pagal profesiją jis – metalo menininkas. „O akvarelė man visada patiko, – pasakojo menininkas. – Ir liejau ją nuo technikumo laikų. Dariau kamerines metalo skulptūras, paskui sėdau stipriai ant juvelyrikos – 15 metų ir praėjo. Prieš ketverius metus surengiau pirmąją akvarelių parodą „Vandens atspindžiai“, antrojoje buvo gamtos vaizdai be fantazijos. O šioji, trečioji – jau su fantazija, parodoje yra tik du tikri peizažai.“

Aurimas tas parodos akvareles „su fantazija“ vadina maginiu realizmu. „Mano mėgstamiausias rašytojas Jorge Luisas Borgesas toks yra literatūroje. Aš save tokiu laikau savo tapyboje. Maginis realizmas yra mano stilistika“, – įvardijo A.Anusas.

Šiukšlių surinkėjas

Jis 18 metų mokytojauja E.Balsio menų gimnazijoje. „Auką turiu atiduoti Lietuvai, – tvirtino dailininkas. – Nes vien gauti labai lengva, dar reikia sugebėti ir duoti. Aš ir šiukšles renku pajūryje. Mėgstu važinėtis dviračiu, tai dažnai parvelku pilnus maišus visokio šlamšto ir išmetu į konteinerį. Negaliu pakęsti šiukšlintojų. Tai žmones tiksliausiai apibūdina. Esu šiukšlių surinkėjas – mano patriotizmas pirmiausia pasireiškia šitaip, o po to jau – per menus ir kita.“

Aurimas prisipažino, kad be mokytojavimo nepragyventų. „Auka, nes kiek negimusių darbų... – atsiduso jis. – Turiu keletą klientų, be kurių būčiau suvargęs. Jie užsisako pas mane papuošalus. Taip, tai objektai, menas, bet funkcionalus. Jo parodos turbūt niekada nesurengsiu. Negaliu viską mesti ir trejus metus dirbti tik dėl to. Negalėčiau pragyventi. Bet turiu mokinių – pasekėjų. Taip sakant, kažką gauni, kažką turi ir atiduoti. Su tuo tenka susitaikyti, jei esi realistas.“

A.Anuso akvarelių paroda „Klaipėda – Memelis: prarasto laiko beieškant“ Baroti galerijoje (Aukštoji g. 1) veikia iki balandžio 18-osios.