Dailininkai geba pasaulį keisti svajomis

Galerija „Aukso pjūvis“, iki šiol pristatydavusi ryškius, visuomenėje gerai žinomus dailininkų duetus, ėmėsi naujai atrastų vardų. Šiuo metu eksponuojama paroda supažindina su senokai scenos nusipelniusiais, bet dar nepakankamai Lietuvoje išgarsintais autoriais – Alfredu Petru Gužu ir Galina Gužiene.

Gyvenimo aukštasis pilotažas

Klaipėdiečiai dailininkai dabar sakosi esą net ne visai klaipėdiečiai, – įsigiję namą Budriuose (Klaipėdos r.) augina penkias kates, keturis šunis, ožką, vištų. G.Gužienę, gimusią ir užaugusią Klaipėdoje, kaip ji pati sako, ant asfalto, visada traukė gamta, žemė, savas namas. „Tai tikriausiai prigimtinė trauka, kodėl ją turėčiau gniaužti?“ –  dailininkė neslepia, kad pabėgti iš miesto buvo jos idėja ir nors kaime darbo daugiau nei romantikos, tokio pasirinkimo nė vienas nesigaili.

O tapyba? Taip pat prigimtinė trauka? „Tai gyvenimo aukštasis pilotažas, gyvenimo variklis, – atsako G.Gužienė ir priduria: – Padedantis gyventi. Mes, žmonės, sukuriame tokią realybę, kurioje be galo sunku, iš kurios paskui ieškome būdų, kaip pabėgti. Aš pabėgu tapydama.“

Įdomu tai, kad abu sutuoktiniai yra baigę medicinos mokslus. A.P.Gužas – buvęs kaunietis, baigė Veterinarijos akademiją Kaune, nors pagal specialybę niekada nedirbo. G.Gužienė – Medicinos mokyklą Klaipėdoje, dirba slaugytoja, nors labai myli gyvūnėlius ir svajojo apie veterinarijos studijas. Abu – tapytojai, tikrų tikriausias duetas: abiejų paveiksluose ryškus nuo realybės atitrūkęs, sufantazuotas, svajų ir mitologijos pasaulis

Kitas miestas, kitos spalvos

Per parodos atidarymą dažnas dailės mylėtojas pastebėjo, kad šis duetas savotiškai atskleidžia Kauno ir, tarkim, pajūrio skirtumus.

„Ne veltui ten ir saulė dažnai šviečia, kai pas mus, Kaune, lyja", – replikavo parodos lankytoja. Taip ir tapyba, kuri kažin ar būtų tokia – dekoratyvi, tarsi pabrėžtinai atsigręžusi į dvasių, mitų pasaulį – išsiskleidusi laikinojoje sostinėje, kurioje stengiamasi žengti koja kojon su laiku, šiuolaikinio pasaulio realijomis ir net madomis.

Kauno dailininkų paveiksluose, regis, net spalvos vyrauja visai kitos. Kitas ir potėpis, ekspresija – tuo ir įdomus duetas iš Mažosios Lietuvos.

„Į dailę žmonės ateina visokiais keliais, – sako jaunystėje akordeonu puikiai grojęs ir pripažintu fotografu buvęs A.P.Gužas, – o apie vienokį ar kitokį stilių pasakysiu prisimindamas taiklų lietuvių liaudies priežodį – kas kaip moka, taip ir šoka.“

Kūrybos šaltinis – vaizduotė

Kaip pastebėjo menotyrininkė Kristina Civinskienė, dailininku A.P.Gužas tapo jau brandaus amžiaus. Po lemtingos pažinties Klaipėdoje su tapytoju Romualdu Kunca, pradėjo lieti akvareles, o paskui gavo ir dailininko profesionalo diplomą. Vis dėlto kūryboje visada labiausiai vertino ne išmoktas pamokas, o vaizduotę. Ne itin mėgo akademinį mokymą, labiau žavėjosi improvizacija ir eksperimentais. Kūrė ir grafiką, fotografiją, pasteles. Kūrybos pagrindu laikė tapybą.

Naudodamas dailininko mentelę, A.P.Gužas sukūrė tik jam būdingą savitą sluoksniuotą tapymo stilių, kuriame atsiskleidžia kūrinio faktūra, spalvų spindesys. Jo kūriniuose dominuoja savaip suvokti mitologiniai motyvai ir legendos.

Produktyviausias dailininko laikotarpis buvo jam dirbant dailės pedagogu Klaipėdoje. Iki šiandien jis yra surengęs daugiau nei 50 parodų – darbai eksponuoti Rusijoje, Švedijoje, Estijoje, Vokietijoje, Japonijoje. A.P.Gužas gerai žinomas Klaipėdos publikai. Prieš metus savo kūrybą dailininkas eksponavo Šiauliuose, šiuo metu ji Kaune – mieste, kuriame užaugo, įgijo specialybę.

Savitas stilius

G.Gužienė dailės paslapčių mokėsi Klaipėdos suaugusiųjų dailės studijoje „Guboja“. Patarėjas buvo ir jos vyras. „Vis dėlto jokios įtakos man nepadarė", – ryžtingai sako menininkė. Aukštesnių dailės studijų diplomų G.Gužienė neturi ir vargu ar jie ką nors keistų: akivaizdu, kad ji taip pat neigtų akademinį mokymą. G.Gužienei tapyba – jos filosofinių ieškojimų ir atsakymų ilgesys.

Kaip pastebi menotyrininkė K.Civinskienė, G.Gužienės tapyba kur kas grakštesnė, gal net manieringesnė nei sutuoktinio, tačiau tuo pat metu pilna prasmių, atrodanti žaisminga ir solidi vienu metu.

Savo pirmąją parodą pavadinusi „Sehnsucht“ (ilgesys – liet.k.), G.Gužienė užkodavo ir visų savo kuriamų darbų nuotaiką. Gyvenimo prasmės suvokimo ilgesys glūdi kiekviename jos paveiksle, nesvarbu, kokia tema ar siužetas būtų dailininkę paviliojęs. O ją domina pačios įvairiausios ir netikėčiausios temos, kurių pavaizdavimas neretai nustebina ar suglumina.

„Pasimatymas“, kurį simbolizuoja meiliai palinkę namų stogai; „Mocartas“ – išsidraikiusiais plaukais jaunuolis, reiškiantis amžiną modernumą ir šiuolaikiškumą; „Elfo atsisveikinimas“ – žemę bučiuojantis nežemiškas padaras; „Laumė“ – ant rankų supanti kūdikį moteris.
Priešingai nei A.P.Gužo kūriniai, kurie tik nutapyti įgavo pavadinimus, Galina tapo idėją. Jos kūrinys įprasmina mintį.

„Minimų autorių paveikslų reikšminio turinio užpildymas, polichrominė tapyba neleidžia įsprausti jos į konkretaus stiliaus rėmus, – pažymi K.Civinskienė. – Siejant su primityvizmu, jis čia per menkas. Taigi belieka pripažinti, kad parodoje pristatomi du vienas kitą papildantys, tačiau tuo pat metu labai skirtingi, turintys savitą tapybos stilių autoriai – Galina ir Petras Gužai.“

Kas? A.P.Gužo ir G.Gužienės darbų paroda. Iš ciklo „Duetai“.

Kur? Galerijoje „Aukso pjūvis“.

Kada? Veikia iki liepos 8 d.


Šiame straipsnyje: dailė(santaka)Santaka

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių