„Bezdukas ant ežero“ – mistinės lietuviškos pasakos inscenizacija „Raganiukės teatre“

„Raganiukės teatras“ spalio 9 dieną, 12 valandą kviečia į spektaklį „Bezdukas ant ežero“.

Tai – unikalus spektaklis, pastatytas pagal autentišką lietuvių liaudies pasaką.

Archajiškas kūrinys, pasiekęs mūsų laikus iš gilios senovės, kai pasakos buvo perduodamos iš lūpų į lūpas.

Propropasakėlė, vyriausioji visų liaudies pasakų žyniuonė, žiūrovus supažindins su keturiomis pasaulio stichijomis – vandeniu, ugnimi, žeme ir pragaru.

Šios keturios stichijos, kurios buvo gyvenimo ir tikėjimo šaltinis senovės žmonėms, buvo mistinių pasakojimų ir stebuklingų pasakų kūrimo šaltinis.
Todėl šis spektaklis – tai unikali galimybė paprastai ir žaismingai nukeliauti į pasakų karalystę.

Kartu su propropasakėle mažieji teatro žiūrovai pamatys ne vieną pasakos inscenizaciją.

Vandens stichijos pasaka – „Bezdukas ant ežero“.

Tai – lyriška pasaka, apie tai, kaip pavydas pakeičia žmogiškąjį pavidalą, o meilė vėl jį sugrąžina. Spektaklio režisierė R. Urbonavičiūtė komponuoja erdvę pagal senovės lietuvių astrologinės mitologijos principus.

Kompozicija, paremta natūralia pasakos sekimo idėja, yra labai šiuolaikiška. Spektaklyje sukurti milžiniškų figūrų ir projektoriaus vaizdai sukelia senojo pasaulio įspūdį. Stilizuotas sceninis kostiumas atskleidžia pasakos idėją. Spektaklio personažai kalba ta kalba, kuria kadaise Lietuvos žmonės sekė šias pasakas.

Christianas Bartschas (XIX a. pb.) pirmasis taikliai ir teisingai apibūdino labai seną lietuvių liaudies pasakų eilių atlikimo taisyklę jas sekti „tik dainuojant ir niekaip kitaip“. Šiuo principu naudojasi ir režisierė R. Urbonavičiūtė. Didelis meninis krūvis spektaklyje tenka muzikai – tai improvizacijos liaudies dainų ir dainuojamųjų pasakų intarpų tema.

Dainuojamieji intarpai aiškiai išsiskiria iš sekamosios pasakų kalbos, jais pabrėžiamos svarbesnės pasakų siužeto dalys, pasakomi užkeikimai, maginės formulės.

Ritminė kalba paprastai atsiranda kulminacinėse spektaklio vietose, kur herojus yra labiausiai ko nors paveiktas, susiduria su dramatiškomis aplinkybėmis ir ima veikti, kad grėsmė būtų pašalinta ir įtampa nuslūgtų.

Šnekamoji kalba dinamiškai pereina į dainą, muzika – į muzikinį-garsinį-ritminį foną, ir atvirkščiai... Vienas iš pagrindinių spektaklio „Bezdukas ant ežero“ uždavinių – archainių situacijų kūrybinis perversmas į šiuolaikiniam žmogui suprantamą formą, kai maginė reikšmė virsta menine.

Nori laimėti kvietimus į „Raganiukės teatrą“? Dalyvauk konkurse!