Iš Berlyno kino festivalio – su reikšmingais sandoriais

Iš ką tik pasibaigusio 62-ojo Tarptautinio Berlyno kino festivalio Europos filmų mugės (EFM) į Vilnių sugrįžo Lietuvos kino industrijos profesionalai.

Vakar LR Kultūros ministerijos kvietimu jie susirinko aptarti pasiektų rezultatų, kurie per septynias įtemptas darbo dienas Berlyne pranoko numatytus lūkesčius, rašoma pranešime spaudai.

Pasak Dominyko Širvinsko, „MEDIA Desk Lietuva“ biuro vadovo, šiemet buvo siekiama, kad Lietuvos nacionalinis kino stendas taptų platforma, kurioje būtų sudarytos galimybės prisistatyti ir dirbti mugėje visiems, kam tai aktualu.

„Stendas buvo įrengtas taip, kad jis ne tik atliktų šalies kino reprezentacinę funkciją, bet jame galėtų vykti ir reikšmingi susitikimai su užsienio partneriais. Stende visas dienas virė darbas, buvo sudaromos sutartys, vykdomos derybos, tad panašu, kad šių metų stendo koncepcija, sujungti reprezentaciją ir darbo erdves, pasiteisino“, – pasakoja D. Širvinskas.

Parduoti lietuviški filmai

Nacionalinis Lietuvos kino stendas Europos filmų mugėje buvo pristatomas antrą kartą. Šiemet stende Lietuvai atstovavo 26 organizacijos: kino gamybos kompanijos, kino platintojai, prodiuseriai, kino kūrėjai ir kino festivaliai.

Dalis jų į Lietuvą grįžo sudarę reikšmingų sandorių. Ypač „derlingas“ Berlynas šiemet buvo prodiuserėms Uljanai Kim, Ievai Norvilienei ir Rasai Miškinytei.

Uljana Kim, kurios vadovaujama „Uljana Kim studija” šiuo metu prodiusuoja naujausius nacionalinės premijos laureatų Audriaus Stonio (dokumentinis filmas „Po Ąžuolo šaknimis“) ir Arūno Matelio (vaidybiniai filmai „Odisėja R. ir J.“ ir „Antigravitacija“) bei Kristijono Vildžiūno (vaidybinis filmas „Trys draugai ir kiti“) filmus, pirmą kartą Lietuvos kino istorijoje gavo MEDIA programos „Slate funding“ 105 tukst. EUR paramą parengiamiesiems minėtųjų režisierių filmų darbams ir projektų vystymui.

Uljanos Kim teigimu, ši parama Lietuvos kino finansavimo kontekste yra didžiulė galimybė.

„Dabar mes galime tinkamai ir profesionaliai pasiruošti filmų gamybai. Atsiveria galimybė dalyvauti reikšmingiausiuose Europos koprodukcijos forumuose, pritraukti filmų koprodiuserių bei platintojų“, – teigia U. Kim.

Berlyno kino festivalio metu ir Audrius Stonys, ir Arūnas Matelis pristatė savo projektus potencialiems koproduseriams.

Jais jau susidomėjo italų kompanija „Classic Srl“ ir žinomas italų prodiuseris Amedeo Pagani, dirbęs su tokiais garsiais režisieriais kaip Theo Angelopolus, Wong Kar Wai, Liv Ulman ar Daniel Burman.

Preliminarūs susitarimai įvyko ir su viena lyderiaujančių lenkų kompanijų „Opus Film“, dirbusia su Lietuvos žiūrovams jau matytu Mariaus Holst filmu „Velnių salos karalius“.

Ieva Norvilienė, prodiuserė ir viena iš UAB „Tremora“ steigėjų, Europos filmų mugės metu sukirto rankomis su vienais didžiausių Pietų Korėjos platintojų. Jie nusipirko Ievos Norvilienės prodiusuojamą Kristinos Buožytės vaidybinį filmą „Aurora“.

Tai vėlgi pirmas kartas Lietuvos kino istorijoje, kai Lietuvoje kurtu filmu susidomi Pietų Korėjos platintojai. „Berlinalės“ metu „Aurora“ buvo pateikta ir svarbiausiems tarptautiniams filmų festivaliams, iš kurių šiuo metu laukiama atsakymų.

„Ši sėkmė labai netikėta, nes filmo premjera dar neįvykusi, o kolegos iš Pietų Korėjos juostą nusipirko vos pamatę filmo ištrauką. Tai – itin geras ženklas mums“, – pasakoja I. Norvilienė.

Filmas „Aurora“ – tai mokslinės fantastikos romantinė drama, kurioje pagrindinius vaidmenis atliko Marius Jampolskis ir Jurga Jutaitė. Filmo premjera Lietuvoje planuojama šių metų rudenį.

„Berlinalės“ metu Ieva Norvilienė dirbo ir su Sauliaus Drungos filmu ,,Anarchija Žirmūnuose“, kuris šiemet buvo parduotas Didžiosios Britanijos ir Airijos platintojams.

„Dalyvavimą Europos filmų mugėje Berlyne stengiamės išnaudoti maksimaliai. Praėjusiais metais po S. Drungos filmo „Anarchija Žirmūnuose“ surengtų peržiūrų mugėje, filmas buvo parduotas Italijos, Vokietijos, Austrijos, Prancūzijos, Belgijos, Rusijos, Taivanio platintojams.

Praėjusiais metais „Anarchiją Žirmūnuose“ Berlyne pateikėme Maskvos kino festivalio programos sudarytojai, vėliau filmą atrinko į konkursinę programą „Perspektyvu“, kur filmas pelnė pagrindinį prizą“, – „Berlinalės“ „virtuvę“ trumpai pristato I. Norvilienė.

Atsivėrė tarptautinių organizacijų durys

Rasa Miškinytė, Lietuvos nepriklausomų prodiuserių asociacijos pirmininkė, „Berlinalės“ metu buvo pakviesta prisijungti prie Suomijos kompanijos „Stereoscape“ komandos.

Ši kompanija yra viena iš progresyviausių Europoje, turinčių rimtą mokslinį ir gamybinį potencialią stereoskopinės 3D vizualikos srityje.

Viešėdama Berlyne R. Miškinytė dalyvavo ir Tarptautinės prodiuserių asociacijos ( FIAPF) susitikime, kur Lietuvos nepriklausomų prodiuserių asociacija siekė tapti pirmąja Baltijos šalimi, priimta į FIAPF.

Lietuvos prodiuserių narystė šioje organizacijoje bus svarstoma jau artimiausio FIAPF posėdžio metu.

„FIAPF yra tiesiogiai kino politiką tarptautiniu mastu formuojanti, atstovaujanti ir kino industrijos interesus ginanti organizacija. Mažos šalys, kokia esame mes, neturėdamos didelių resursų negali sau leisti daryti net menkiausių klaidų, todėl stengiamės dirbti kryptingai, išnaudojant visus galimus politinius resursus, idant sąlygos kurti kiną būtų kuo palankesnės“, – sako Rasa Miškinytė.  

FIAPF veikia nuo 1933-ųjų metų ir šiuo metu vienija prodiuserių asociacijas iš 25 pasaulio šalių.

Reikšmingų pokyčių įvyko ir neseniai įsteigto Vilniaus kino biuro veikloje. Tarptautinio Berlyno kino festivalio metu Vilniaus kino biuras įstojo į Europos kino komisijos tinklą (European Film Commision Network) ir tapo Tarptautinės filmų komisijos asociacijos (Asociation of Film Commision International, AFCI), vienijančios viso pasaulio kino biurus, nariu.

Pasak Jūratės Pazikaitės, Vilniaus kino biuro direktorės, tapus šių organizacijų nariu, Lietuva įgauna didelį konkurencinį pranašumą prieš kaimynines šalis.

„Mus su naryste ypač sveikino ir pats Kevinas Clarkas, AFCI direktorius, nes iš Rytų Europos šalių narystė yra suteikta tik Vengrijai ir Lenkijai. Iš Baltijos šalių esame pirmieji, priimti į šią asociaciją“, – pasakoja J. Pazikaitė.

Lietuviškos premjeros

Šių metų Tarptautinio Berlyno kino festivalio metu, programoje „Forum Expanded“, įvyko ir Deimanto Narkevičiaus filmo „Uždrausti jausmai“ premjera. Tai vienintelis lietuvių kūrėjų darbas, šiemet patekęs į „Berlinalės“ programą.

Berlyne įvyko ir dokumentinio filmo „15 Young by Young“   („15 jaunų apie jaunus”) specialusis tik kino industrijai skirtas seansas.

Šis dokumentinis filmas vienija penkiolikos jaunų režisierų iš buvusių Sovietų Sajungos respublikų penkiolikos minučių trukmės dokumentinius filmus. Pagrindinis visų filmų herojus – jaunas žmogus, gimęs kartu su Nepriklausomybės atgavimu.

Sovietų Sąjungos žlugimo 20-mečiui skirtą trumpametražį filmą „Specialistė“ projekte pristatė ir režisierė iš Lietuvos – Giedrė Beinoriūtė.

Iš ką tik pasibaigusio 62-ojo Tarptautinio Berlyno kino festivalio Europos filmų mugės (EFM) į Vilnių sugrįžo Lietuvos kino industrijos profesionalai.

Vakar LR Kultūros ministerijos kvietimu jie susirinko aptarti pasiektų rezultatų, kurie per septynias įtemptas darbo dienas Berlyne pranoko numatytus lūkesčius, rašoma pranešime spaudai.

Pasak Dominyko Širvinsko, „MEDIA Desk Lietuva“ biuro vadovo, šiemet buvo siekiama, kad Lietuvos nacionalinis kino stendas taptų platforma, kurioje būtų sudarytos galimybės prisistatyti ir dirbti mugėje visiems, kam tai aktualu.

„Stendas buvo įrengtas taip, kad jis ne tik atliktų šalies kino reprezentacinę funkciją, bet jame galėtų vykti ir reikšmingi susitikimai su užsienio partneriais. Stende visas dienas virė darbas, buvo sudaromos sutartys, vykdomos derybos, tad panašu, kad šių metų stendo koncepcija, sujungti reprezentaciją ir darbo erdves, pasiteisino“, – pasakoja D. Širvinskas.

Parduoti lietuviški filmai

Nacionalinis Lietuvos kino stendas Europos filmų mugėje buvo pristatomas antrą kartą. Šiemet stende Lietuvai atstovavo 26 organizacijos: kino gamybos kompanijos, kino platintojai, prodiuseriai, kino kūrėjai ir kino festivaliai.

Dalis jų į Lietuvą grįžo sudarę reikšmingų sandorių. Ypač „derlingas“ Berlynas šiemet buvo prodiuserėms Uljanai Kim, Ievai Norvilienei ir Rasai Miškinytei.

Uljana Kim, kurios vadovaujama „Uljana Kim studija” šiuo metu prodiusuoja naujausius nacionalinės premijos laureatų Audriaus Stonio (dokumentinis filmas „Po Ąžuolo šaknimis“) ir Arūno Matelio (vaidybiniai filmai „Odisėja R. ir J.“ ir „Antigravitacija“) bei Kristijono Vildžiūno (vaidybinis filmas „Trys draugai ir kiti“) filmus, pirmą kartą Lietuvos kino istorijoje gavo MEDIA programos „Slate funding“ 105 tukst. EUR paramą parengiamiesiems minėtųjų režisierių filmų darbams ir projektų vystymui.

Uljanos Kim teigimu, ši parama Lietuvos kino finansavimo kontekste yra didžiulė galimybė.

„Dabar mes galime tinkamai ir profesionaliai pasiruošti filmų gamybai. Atsiveria galimybė dalyvauti reikšmingiausiuose Europos koprodukcijos forumuose, pritraukti filmų koprodiuserių bei platintojų“, – teigia U. Kim.

Berlyno kino festivalio metu ir Audrius Stonys, ir Arūnas Matelis pristatė savo projektus potencialiems koproduseriams.

Jais jau susidomėjo italų kompanija „Classic Srl“ ir žinomas italų prodiuseris Amedeo Pagani, dirbęs su tokiais garsiais režisieriais kaip Theo Angelopolus, Wong Kar Wai, Liv Ulman ar Daniel Burman.

Preliminarūs susitarimai įvyko ir su viena lyderiaujančių lenkų kompanijų „Opus Film“, dirbusia su Lietuvos žiūrovams jau matytu Mariaus Holst filmu „Velnių salos karalius“.

Ieva Norvilienė, prodiuserė ir viena iš UAB „Tremora“ steigėjų, Europos filmų mugės metu sukirto rankomis su vienais didžiausių Pietų Korėjos platintojų. Jie nusipirko Ievos Norvilienės prodiusuojamą Kristinos Buožytės vaidybinį filmą „Aurora“.

Tai vėlgi pirmas kartas Lietuvos kino istorijoje, kai Lietuvoje kurtu filmu susidomi Pietų Korėjos platintojai. „Berlinalės“ metu „Aurora“ buvo pateikta ir svarbiausiems tarptautiniams filmų festivaliams, iš kurių šiuo metu laukiama atsakymų.

„Ši sėkmė labai netikėta, nes filmo premjera dar neįvykusi, o kolegos iš Pietų Korėjos juostą nusipirko vos pamatę filmo ištrauką. Tai – itin geras ženklas mums“, – pasakoja I. Norvilienė.

Filmas „Aurora“ – tai mokslinės fantastikos romantinė drama, kurioje pagrindinius vaidmenis atliko Marius Jampolskis ir Jurga Jutaitė. Filmo premjera Lietuvoje planuojama šių metų rudenį.

„Berlinalės“ metu Ieva Norvilienė dirbo ir su Sauliaus Drungos filmu ,,Anarchija Žirmūnuose“, kuris šiemet buvo parduotas Didžiosios Britanijos ir Airijos platintojams.

„Dalyvavimą Europos filmų mugėje Berlyne stengiamės išnaudoti maksimaliai. Praėjusiais metais po S. Drungos filmo „Anarchija Žirmūnuose“ surengtų peržiūrų mugėje, filmas buvo parduotas Italijos, Vokietijos, Austrijos, Prancūzijos, Belgijos, Rusijos, Taivanio platintojams.

Praėjusiais metais „Anarchiją Žirmūnuose“ Berlyne pateikėme Maskvos kino festivalio programos sudarytojai, vėliau filmą atrinko į konkursinę programą „Perspektyvu“, kur filmas pelnė pagrindinį prizą“, – „Berlinalės“ „virtuvę“ trumpai pristato I. Norvilienė.

Atsivėrė tarptautinių organizacijų durys

Rasa Miškinytė, Lietuvos nepriklausomų prodiuserių asociacijos pirmininkė, „Berlinalės“ metu buvo pakviesta prisijungti prie Suomijos kompanijos „Stereoscape“ komandos.

Ši kompanija yra viena iš progresyviausių Europoje, turinčių rimtą mokslinį ir gamybinį potencialią stereoskopinės 3D vizualikos srityje.

Viešėdama Berlyne R. Miškinytė dalyvavo ir Tarptautinės prodiuserių asociacijos ( FIAPF) susitikime, kur Lietuvos nepriklausomų prodiuserių asociacija siekė tapti pirmąja Baltijos šalimi, priimta į FIAPF.

Lietuvos prodiuserių narystė šioje organizacijoje bus svarstoma jau artimiausio FIAPF posėdžio metu.

„FIAPF yra tiesiogiai kino politiką tarptautiniu mastu formuojanti, atstovaujanti ir kino industrijos interesus ginanti organizacija. Mažos šalys, kokia esame mes, neturėdamos didelių resursų negali sau leisti daryti net menkiausių klaidų, todėl stengiamės dirbti kryptingai, išnaudojant visus galimus politinius resursus, idant sąlygos kurti kiną būtų kuo palankesnės“, – sako Rasa Miškinytė.  

FIAPF veikia nuo 1933-ųjų metų ir šiuo metu vienija prodiuserių asociacijas iš 25 pasaulio šalių.

Reikšmingų pokyčių įvyko ir neseniai įsteigto Vilniaus kino biuro veikloje. Tarptautinio Berlyno kino festivalio metu Vilniaus kino biuras įstojo į Europos kino komisijos tinklą (European Film Commision Network) ir tapo Tarptautinės filmų komisijos asociacijos (Asociation of Film Commision International, AFCI), vienijančios viso pasaulio kino biurus, nariu.

Pasak Jūratės Pazikaitės, Vilniaus kino biuro direktorės, tapus šių organizacijų nariu, Lietuva įgauna didelį konkurencinį pranašumą prieš kaimynines šalis.

„Mus su naryste ypač sveikino ir pats Kevinas Clarkas, AFCI direktorius, nes iš Rytų Europos šalių narystė yra suteikta tik Vengrijai ir Lenkijai. Iš Baltijos šalių esame pirmieji, priimti į šią asociaciją“, – pasakoja J. Pazikaitė.

Lietuviškos premjeros

Šių metų Tarptautinio Berlyno kino festivalio metu, programoje „Forum Expanded“, įvyko ir Deimanto Narkevičiaus filmo „Uždrausti jausmai“ premjera. Tai vienintelis lietuvių kūrėjų darbas, šiemet patekęs į „Berlinalės“ programą.

Berlyne įvyko ir dokumentinio filmo „15 Young by Young“   („15 jaunų apie jaunus”) specialusis tik kino industrijai skirtas seansas.

Šis dokumentinis filmas vienija penkiolikos jaunų režisierų iš buvusių Sovietų Sajungos respublikų penkiolikos minučių trukmės dokumentinius filmus. Pagrindinis visų filmų herojus – jaunas žmogus, gimęs kartu su Nepriklausomybės atgavimu.

Sovietų Sąjungos žlugimo 20-mečiui skirtą trumpametražį filmą „Specialistė“ projekte pristatė ir režisierė iš Lietuvos – Giedrė Beinoriūtė.


Šiame straipsnyje: Berlyno kino festivaliskinas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių