Baroti galerijoje – grafiški žmogaus peizažo reikšmių tyrinėjimai

Penktadienį 17 val. uostamiesčio Baroti galerijoje lankytojams duris atvers vilniečio dailininko Augusto Bidlausko grafikos darbų paroda  „Žmogus 2“.

Paroda „Žmogus 2“ – antroji autoriaus asmeninė paroda, kurioje pasitelkdamas žmogaus įvaizdį jis toliau gvildena fundamentalius žmogaus būties klausimus.

Anot menininko, pirmojoje parodoje eksponuoti personažai buvo pabrėžtinai fragmentiški – konstruojami iš padrikų detalių, sukarpyti, suklijuoti, kaukėmis pridengtais veidais ir demonstratyviai rodomomis įprastai slepiamomis vietomis, stokojantys vidaus organų, su plyšančiomis tuštumomis vietoje jų. Tai žmonės, neturintys tapatybės. Parodoje buvo kvestionuojama kūniškumo sąvoka ir reikšmė bei subjekto tapatybė šiuolaikiniame kontekste.

O antrojoje „Žmogaus“ dalyje, autoriaus teigimu, kūniškumas suvokiamas kaip savaiminis – kūno organizavimo principai nebelaužomi, paliekami natūraliai tėkmei. Personažo tapatybės konstravimas perkeliamas į kitą lygmenį – naratyvas vystomas per išorinį (nebe vidinį) kūno tobulinimą. Žmogaus interesų lauke pinasi istorinė, ekonominė, technologinė bei politinė sferos, besiskleidžiančios konkrečiais įvaizdžiais, kartais – subtiliomis išraiškos detalėmis.

„Žmogus – tai neaprėpiamų reikšmių peizažas, kurio susipynusiais siaurais takais kviečiu pasivaikščioti šioje parodoje“, – šypsojosi A.Bidlauskas.

„Visi „Žmogaus 2“ kūriniai atlikti mecotinta – viena rečiausių grafikos technikų. Ji laikoma sudėtingiausia ir reikalaujančia daugiausiai pastangų; antra vertus, būtent šiuo metodu išgaunami natūraliausi vaizdai, nes atspaudžiama skirtingiausių tonų ir pustonių amplitudė, sukurianti tikroviškumo įspūdį. (...) Septyniuose „Žmogaus 2“ estampuose vaizduojamos nuogų beveidžių (veidai uždengti skraistėmis) žmonių kompozicijos su gyvūnų detalėmis, „nepilni“ portretai, kuriuose akcentuojama kuri nors kūno dalis ar organas, supinamos kelios skirtingos apdarų detalės, o kitos dalys – dengiamos arba ištrintos. (...) Taigi A.Bidlausko grafikoje susiduriame su nuosavos tapatybės neturinčiais „žmonėmis“: arba išnykęs autentiškas portretas (dengiamasi „kaukėmis“), arba veidai atviri, bet kūnai nusėti tatuiruotėmis, pasislėpę po storais šarvais. (...)  Tai, kas leidžia pažinti žmogų, maskuojama, o tai, ką mes susitarę slėpti, rodoma. Vadinasi, esminis „žaidimas“, siejantis visas figūras – įtampa tarp „slėpti" ir „rodyti“, tarp nuogumo ir pertekliaus, susijusio su identiteto paieškų naratyvu. (...) Išardyti savo kūną (atsisakyti funkcijos), sukurti „kūną be organų“ ir iš naujo susikonstruoti tapatybę (pakeisti funkciją) – tai kartu ir grafikos kaip meno rūšies metafora šiuolaikinių menų kontekste (Aistė Kučinskienė. Kaip „skaityti“ grafiką? Literatūra ir menas, 2013-04-05, Nr.3421).

Penktadienį 17 val. uostamiesčio Baroti galerijoje lankytojams duris atvers vilniečio dailininko Augusto Bidlausko grafikos darbų paroda  „Žmogus 2“.

Paroda „Žmogus 2“ – antroji autoriaus asmeninė paroda, kurioje pasitelkdamas žmogaus įvaizdį jis toliau gvildena fundamentalius žmogaus būties klausimus.

Anot menininko, pirmojoje parodoje eksponuoti personažai buvo pabrėžtinai fragmentiški – konstruojami iš padrikų detalių, sukarpyti, suklijuoti, kaukėmis pridengtais veidais ir demonstratyviai rodomomis įprastai slepiamomis vietomis, stokojantys vidaus organų, su plyšančiomis tuštumomis vietoje jų. Tai žmonės, neturintys tapatybės. Parodoje buvo kvestionuojama kūniškumo sąvoka ir reikšmė bei subjekto tapatybė šiuolaikiniame kontekste.

O antrojoje „Žmogaus“ dalyje, autoriaus teigimu, kūniškumas suvokiamas kaip savaiminis – kūno organizavimo principai nebelaužomi, paliekami natūraliai tėkmei. Personažo tapatybės konstravimas perkeliamas į kitą lygmenį – naratyvas vystomas per išorinį (nebe vidinį) kūno tobulinimą. Žmogaus interesų lauke pinasi istorinė, ekonominė, technologinė bei politinė sferos, besiskleidžiančios konkrečiais įvaizdžiais, kartais – subtiliomis išraiškos detalėmis.

„Žmogus – tai neaprėpiamų reikšmių peizažas, kurio susipynusiais siaurais takais kviečiu pasivaikščioti šioje parodoje“, – šypsojosi A.Bidlauskas.

„Visi „Žmogaus 2“ kūriniai atlikti mecotinta – viena rečiausių grafikos technikų. Ji laikoma sudėtingiausia ir reikalaujančia daugiausiai pastangų; antra vertus, būtent šiuo metodu išgaunami natūraliausi vaizdai, nes atspaudžiama skirtingiausių tonų ir pustonių amplitudė, sukurianti tikroviškumo įspūdį. (...) Septyniuose „Žmogaus 2“ estampuose vaizduojamos nuogų beveidžių (veidai uždengti skraistėmis) žmonių kompozicijos su gyvūnų detalėmis, „nepilni“ portretai, kuriuose akcentuojama kuri nors kūno dalis ar organas, supinamos kelios skirtingos apdarų detalės, o kitos dalys – dengiamos arba ištrintos. (...) Taigi A.Bidlausko grafikoje susiduriame su nuosavos tapatybės neturinčiais „žmonėmis“: arba išnykęs autentiškas portretas (dengiamasi „kaukėmis“), arba veidai atviri, bet kūnai nusėti tatuiruotėmis, pasislėpę po storais šarvais. (...)  Tai, kas leidžia pažinti žmogų, maskuojama, o tai, ką mes susitarę slėpti, rodoma. Vadinasi, esminis „žaidimas“, siejantis visas figūras – įtampa tarp „slėpti" ir „rodyti“, tarp nuogumo ir pertekliaus, susijusio su identiteto paieškų naratyvu. (...) Išardyti savo kūną (atsisakyti funkcijos), sukurti „kūną be organų“ ir iš naujo susikonstruoti tapatybę (pakeisti funkciją) – tai kartu ir grafikos kaip meno rūšies metafora šiuolaikinių menų kontekste (Aistė Kučinskienė. Kaip „skaityti“ grafiką? Literatūra ir menas, 2013-04-05, Nr.3421).



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kas Lietuvoje vis dar skaito knygas?
    Kas Lietuvoje vis dar skaito knygas?

    Didėjantys emigracijos mastai – kone opiausia šių dienų Lietuvos problema. Padėties nei kiek negerina ir prasti gimstamumo bei mirtingumo rodikliai. Tai prastos žinios ne tik lietuvių tautos išlikimui, bet ir knygų skaitymo situacija...

    3
  • Parodos lankytojai gali pajusti nesvarumo būseną
    Parodos lankytojai gali pajusti nesvarumo būseną

    Nacionalinėje dailės galerijoje veikia neįprasta paroda, kurioje eksponuojami ir meno kūriniai, ir mokslo tyrimai. Viename interaktyvių darbų lankytojai gali pajusti nesvarumo būseną. ...

  • Du šimtai sekmadienių atlaiduose
    Du šimtai sekmadienių atlaiduose

    Apsivilkęs kaimiečio drabužiais, palikęs dar miegančius vaikus ir žmoną, fotografas Romualdas Požerskis daugiau nei ketvirtį amžiaus važiuodavo į atlaidus. Tikinčiuosius ten vedė troškimas išlyginti nuodėmės paliktus randus. Kas v...

    1
  • Dailyraščio konkurso finale – moksleivė iš Dublino
    Dailyraščio konkurso finale – moksleivė iš Dublino

    Komisija išrinko 35 dailyraščius, kurių autoriai kovo 1 d. susirungs 7-ojo nacionalinio Vinco Kudirkos dailyraščio konkurso „Rašom!“ finale. Šiemet Lietuvos mokslų akademijoje vyksiantis finalas išsiski...

  • Italijoje pavogtą baroko šedevrą rado Maroke
    Italijoje pavogtą baroko šedevrą rado Maroke

    Italijoje pavogtas vieno baroko menininko tapybos šedevras, vertinamas iki 6 mln. eurų, buvo surastas Maroke, penktadienį pranešė Italijos meno policija. ...

    1
  • Nacių pagrobtas paveikslas grąžintas savininkams
    Nacių pagrobtas paveikslas grąžintas savininkams

    Žydų kilmės meno kolekcininkė Hedwiga Ullmann buvo priversta parduoti vokiečių dailininko Hanso Thomoso litografiją „Pavasaris kalnuose“, kai bijodama nacių persekiojimo 1938 m. išvyko iš šalies. Iki šiol paveiks...

  • Palangoje koncertuos argentinietė L. Dahab
    Palangoje koncertuos argentinietė L. Dahab

    Šeštadienį 19 val. „Ramybės“ kultūros centre Palangoje (Vytauto g. 35) koncertuos argentinietė Lily Dahab – dainininkė, kurios balsas, pasak kritikų, „bučiuojasi“ ir „kandžiojasi“, tarsi sirena at...

  • Pompėjoje atvertas skaisčiųjų įsimylėjėlių namas
    Pompėjoje atvertas skaisčiųjų įsimylėjėlių namas

    Pompėja – viena populiariausių vietų Italijoje. Pernai joje apsilankė rekordinis skaičius žmonių – daugiau kaip 3 milijonai. Tačiau retam pasiseka taip, kaip atvykusiems pastarosiomis dienomis – Šv. Valentino dienos proga buvo ...

  • J. Basanavičius šiandien: tatuiruotas reperis, hipsteris ar barzdota varna?
    J. Basanavičius šiandien: tatuiruotas reperis, hipsteris ar barzdota varna?

    Valstybinės šventės su gausiais oficialiais renginiais šiuolaikiniam jaunimui tolimos ir nuobodžios. Kaip istorinius įvykius ir asmenybes „prigydyti“ nūdienoje, sprendžia ir mokytojai, ir kūrėjai, ir leidėjai. Atviruku su tri...

  • V. Anužis: jei gyvenimas tavęs neaplaužo, nieko gero iš tavęs nėra
    V. Anužis: jei gyvenimas tavęs neaplaužo, nieko gero iš tavęs nėra

    Kartais aktoriui trūksta patirties, bet jis turi intuiciją – nebūtina nužudyti savo žmonos tam, kad būtų pajausta herojaus kančia ir atgaila. ...

    1
Daugiau straipsnių