Bardai sugrįžta į madą

Dainuojamosios poezijos festivalis "Tai - aš" pritraukia vis gausesnę publiką. Organizatoriai paplušėjo iš peties - šiemet sukvietė muzikantų iš 15 šalių.

Nors šių metų festivalis "Tai - aš", organizuojamas Vilniaus mokytojų namų, oficialiai prasidės spalio 19 d., organizatoriai jau dabar pluša pasiraitoję rankoves. Ne tik todėl, kad dar iki festivalio pradžios dainuojamosios poezijos mylėtojus pasiektų įdomūs ir išskirtiniai koncertai, bet ir dėl staigmenų bei naujovių, kurios, kaip tos pyrago razinos, suteiks festivaliui dar nepatirtą skonį.

Organizatoriai skelbia, kad šių metų festivalio naujiena - grandiozinis jungtinis bardų ir Šv. Kristoforo orkestro koncertas. Nebus pamiršti ir naktinėjimai bei kūrybinės dirbtuvės.

"Naktinėjimai, kurių tradiciškai bus porą, neabejotinai yra šio festivalio demokratijos simbolis. Aiški pradžia, bet galimybė linksmintis be pabaigos", - iškilmingai skelbia renginio organizatoriai.

Ar dainuojamoji poezija šuoliais bėga į renesansą, ar pasilinksminti svarbiau nei paklausyti žodžių prasmės ir kodėl neužsimenama apie Vytauto Kernagio vardo gitarą, kuria jau kelerius metus iš eilės apdovanojimas labiausiai šios premijos nusipelnęs dainuojamosios poezijos padangėje, kalbamės su vienu festivalio "Tai - aš" vadovų Juozu Žitkausku.

Teigiama, kad šiais pažangiųjų technologijų laikais saviraiškos laisvė ir galimybė įsiklausyti į save tapo didele retenybe. Ar jūsų festivalis siekia to įsiklausymo? Koks yra festivalio raktas į sėkmę, pritraukiantis vis gausesnę publiką?

Norint kalbėti apie mūsų festivalio publiką, reikėtų užsiminti ir apie dainuojamosios poezijos auditoriją Lietuvoje. Užsieniečiai kalba, kad mūsų publika yra unikali, netikėta, nematyta, jaunatviška, kūrybiška ir poetiškai nusiteikusi. Kaip mums pavyksta pritraukti vis gausesnę publiką?

Jeigu mes užsisėdėtume ir leistume viskam plaukti pasroviui, viskas su laiku atsibostų. Stengiamės, kad programa būtų kuo įvairesnė, taip siekdami išlaikyti geriausias festivalio tradicijas.

Vytauto Kernagio vardo gitaros įteikimas taip pat yra viena iš tradicijų, tačiau apie ją šiemet neužsimenama...

Pranešimas apie festivalį buvo gerokai išankstinis, kuriame rašoma, kas aktualu būtent dabar, pati registracija, naktinėjimai ir kūrybinės dirbtuvės. Matyt, kažkas pamiršo parašyti apie V.Kernagio vardo gitaros įteikimą. Bet turėsime ne tik šią premiją, kartu su Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra vienam iš poetų įteiksime premiją už indėlį į dainuojamąją poeziją.

Ar tas programos margumas ir pompastiškumas nenustelbs dainuojamosios poezijos dvasios? Juk svarbiausia - žodžiai ir įsiklausymas į juos...

Nesupraskime linksmumo sąvokos tiesiogiai. Be to, su dainuojamąja poezija taip pat galima pasilinksminti, tik kitaip. Nebūtina šokti ir trankytis, bet jeigu džiaugiasi tavo dvasia - tu gali linksmintis ir sėdėdamas, jausti, kad tau gera. Publika, kuri lankosi mūsų festivalyje, pajunta dvasinę ekstazę.

Jūsų festivalyje gimsta dainuojamosios poezijos renesansas?

Kasmet reikia pateikti ką nors įdomesnio ir originalesnio už ankstesnius metus. Kad ir kaip mylėtum grynąją dainuojamąją poeziją, reikia kūrybiškai ieškoti kitų kelių. Mes nedarome kokių nors maratonų, festivalio programos gausa nesuteikia šiam renginiui negatyvaus grandioziškumo, kur būtų užgožiama pati dvasia.

Koks yra šiuolaikinis bardas?

Šiuolaikinis Lietuvos bardas yra įvairus, kasmet ieškantis naujų išraiškos priemonių. Bardų kultūra gerąja prasme yra kryžkelėje tarp Vakarų ir  Rytų bardiškosios tradicijos. Klasikai turi savo stilių ir didelės kaitos negalima išsireikalauti.

Mes to ir nenorime, tačiau jaunas bardas, kuris neseniai atėjo į dainuojamąją poeziją, bando suderinti klasikinę poeziją su modernesnėmis srovėmis, ritmais ir rimais. Tai būdinga lietuviams.

O ką lietuviai mano apie užsieniečius bardus?

Jie lietuvių vertinami labai gerai. Žinoma, ne visi, kuriuos pasikviečiame groti mažesniuose miestuose ir miesteliuose, yra suprantami, tačiau kitus žmonės įsimyli. Jeigu jų nevertintų - žmonės užsieniečiams vėliau nežarstytų komplimentų.

Pirmasis tarptautinis dainuojamosios poezijos festivalis „Tai – aš“ gimė 2003 m. iš Vilniaus mokytojų namuose organizuotų autorinių bardų vakarų. Tai pirmasis festivalis Lietuvoje, bardų muzikos gerbėjams suteikiantis progą išgirsti ir užsienio atlikėjų, o šio žanro puoselėtojams Lietuvoje – pasidalyti patirtimi su kolegomis iš įvairių Europos šalių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių