Baltijos šalių mados festivaliui Klaipėdoje – žalia šviesa

Kitą savaitę, gegužės 18-ąją, Klaipėdoje vyksiančio Baltijos šalių mados festivalio „IKRA mada“ sumanytoja Jurga Sutkutė šiomis dienomis skaičiuoja kiekvieną valandą: jauna mama neatsisakė pernai pirmąsyk įgyvendintos iniciatyvos ir pažado paversti festivalį tarptautiniu.

Padeda žaismingas požiūris

Nesureikšminti organizacinių rūpesčių padeda žaismingas požiūris. „Drabužiai ir mada – mano seniai mėgstamas žaidimas“, – šypsojosi menininkė.

Su klaipėdiečiu kūrybos procesų žokėjumi Liudu Andrikiu šeimą sukūrusi ir prieš pusantrų metų uostamiestyje apsigyvenusi odininkė, laukdamasi dukters Uršulės, neatidėjo ketinimų užsiimti mėgstama veikla neapibrėžtam „vėliau“.

Jai įsitraukus į Klaipėdos regiono kūrybinių industrijų asociacijos (IKRA) gretas, pernai įvykusio kūrybinių industrijų festivalio „IKRA savaitė“ metu surengtas J.Sutkutės sumanytas mados šou, kuris šiemet taps savarankišku renginiu ir pretenduoja į ilgalaikę tradiciją. Ji ypač aktuali Vakarų Lietuvoje kuriantiems dizaineriams, iki šiol turėdavusiems tik epizodiškas galimybes pristatyti drąsias kūrybines ambicijas viešai.

Jaunosios kartos dizainerių iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Švedijos, Kaliningrado srities (Rusija) kolekcijos, iš viso – 15-a, atrinktos jau seniai. Tačiau renginiu susidomėjusių drabužių bei aksesuarų kūrėjų laiškai tebeplaukia. „Kitąmet“, – tenka atsakyti tiems, kurie nesuskubo kreiptis anksčiau arba ne visai atitiko šiųmečio renginio tvariosios mados tematiką.

Anot J.Sutkutės, ši sąvoka, itin populiari Skandinavijoje, akcentuoja kitokį požiūrį į aprangos tendencijas nei esame įpratę. „Tvarioji mada – atsakas vartotojiškumui, sezoniniam rūbų spintos atnaujinimui, kuris drabužių parduotuvių tinklų reklaminių akcijų triukšme tampa nuolatine būsena. Tai brandinamo asmeninio stiliaus ir aukštos kokybės audinių prioritetas prieš trumpai tarnaujančius „skudurus“, – akcentuoja renginio prodiuserė.

Išmoko nebijoti išskirtinumo

– Mados renginiai – jūsų gyvenimo būdas?

– Mama nuo vaikystės formavo įasmenintą skonį, mokė nebijoti išskirtinumo. Ji siūdindavo mudviem su seserimi drabužius, kokių neturėjo niekas kitas. Pirmuosius mados renginius organizuodavau mokykloje gimtajame Joniškyje – aprengdavau klasės draugus iš namų atsineštais įdomiais drabužiais, sudarydavome „kolekciją“ ir pristatydavome per mokyklos koncertą... Studijuodama menus Šiaulių universitete, visuomet dalyvaudavau šiuolaikinio meno festivalio „Virus“ alternatyviosios mados šou „Virus Mada“. Susiklostė taip, kad po studijų pati pradėjau dirbti jį rengiančioje Šiaulių dailės galerijoje ir tapau viena iš organizatorių.

Taip pat kūriau ir pati: su kolege atidarėme odos dizaino studiją, konceptualias kolekcijas pristatėme Kaune, Vilniuje, Didžiojoje Britanijoje. Asmenine kulminacija tapo dalyvavimas „Mados infekcijoje“ Vilniuje. Tad, įsikūrus Klaipėdoje, ilgai svarstyti, kuo užsiimti, neteko. Laimingas atsitiktinumas suvedė su žmonėmis, vėliau tapusiais asociacijos IKRA komanda. Šitaip sumanymas pajudėjo įgyvendinimo link.

– Organizuoti tokį festivalį nuo nulio – sudėtinga?

– Per septynerių metų patirtį šioje srityje yra susiformavęs pažinčių tinklas. Jis labai pagelbėja kviečiantis dalyvius, buriant įvairių sričių profesionalus. Drauge skatiname renginyje dalyvauti ir klaipėdiečius. Ne paslaptis, kad uostamiestyje mados dizaino srityje pluša vienetai, tad mėginame augintis jaunimą, kuris domisi šia sritimi. Man susidarė įspūdis, kad žmonių norą kurti slopina galimybių prisistatyti viešai stoka. Taigi Klaipėdoje mados festivalio laukė žalia šviesa.

Labiau menininkė nei dizainerė

– Kokiais kriterijais vadovaujatės rinkdamiesi kolekcijas?

– Pati jaučiuosi labiau menininkė nei dizainerė, nors iš odos yra tekę kurti tiek meno objektus, tiek praktiškus daiktus – avalynę, aksesuarus. Tikriausiai dėl šio dvilypumo daikto praktiškumas man nėra prioritetas. Į mados renginį žvelgiu plačiau, mėgindama numatyti tendencijas, tiesiog fiksuoti įdomius kūrėjų sprendimus. Šitaip gatvės mada ir grynasis menas nuolat maitina vienas kitą. Stebėti šį vyksmą – įtraukiantis žaidimas. Žaidimas yra ir mados pristatymas – man labai patinka meno performansų elementai.

– Šiųmečio renginio partneriu tapęs Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje paskatino partnerystę su Skandinavijos šalimis bei Kaliningrado kūrybinių industrijų atstovais. Kuo įdomus šis bendradarbiavimas?

– Pirmiausia jis leido įgyvendinti Baltijos šalių mados festivalio užmojį. Sukvietę lietuvius ir svečius į bendras kūrybines dirbtuves, ne tik mokėmės, bet ir susibičiuliavome. Man atrodo, kad gyvenime viskas vyksta per bendravimą, per asmeniškumą, kurį ir reikia skatinti. Dažnai daug vaisingiau yra ne tos pačios srities specialistų susitelkimas vienam tikslui, o skirtingas patirtis turinčių bendraminčių veikla, įgaunanti netikėtą formą ir džiuginanti rezultatais.